Jens Stoltenberg

Kremliaus kariuomenė antrą parą nesusitvarko su partizanais įžengusiais į Rusijos teritoriją Belgorodo srityje. Skelbia neva juos sunaikino, bet prieš Putino režimą kovojantys rusų partizanai ir toliau platina vaizdus iš Rusijos pasienio gyvenviečių ir sako, kad mūšiai Rusijos teritorijoje tęsiasi. Naktį partizanai atakavo ir Belgorode esančią FSB būstinę, ir vidaus reikalų ministerijos pastatą. Kol partizanai Belgorode griauna nenugalimos Rusijos mitą – Zelenskis vėl lankosi fronte.

Baltarusijos opozicija skelbia žinantys, kokie sveikatos sutrikimai kankina neteisėtą šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką – esą diktatoriui yra širdies raumens uždegimas. O kiti šaltiniai tikina, kad gydyti Lukašenkos jau atskrido ir profesoriai iš Maskvos. O štai politologai sako, kad Lukašenka galimai buvo nunuodytas, kad jam dingus iš akiračio Kremlius galėtų pasodinti Maskvai nuolaidesnę ir naudingesnę marionetę.

Rusofašistai vėl panaudojo sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Tiesa, ne prieš karinius taikinius – naktį smogė į gyvenamuosius namus Mykolajive. Yra aukų. Tuo metu palydovinės nuotraukos atskleidžia, kaip rusai ruošiasi ukrainiečių kontrpuolimui. Rusai iškniso šimtus kilometrų tranšėjų, griovių ir pristatė betoninių konstrukcijų. Labiausiai bijo dėl Krymo ir Zaporižios srities. O Lenkijoje kilo sąmyšis dėl toli nuo Ukrainos ar Rusijos sienos miške rastos raketos su rusiškais užrašais.

Rusų lakūnai taikėsi į ukrainiečius, bet pataikė į savus. Galingas sprogimas sudrebino Rusijos Belgorodo centrą, kai jame nukrito aviacinė bomba. Po sprogimo gatvėje prasivėrė 20 metrų pločio duobė. Tuo metu Kyjivo sąjungininkai Ramštaino bazėje Vokietijoje ieško Ukrainai daugiau sviedinių, o amerikiečiai žada tuoj pradėti apmokymus su „Abrams“ tankais. O kol ukrainiečiai ruošiasi kontrpuolimui ir laukia sviedinių, nuotaiką jiems praskaidrina ir šerniukas Donbasiukas.

Pastaroji para Ukrainoje – išties neeilinė. Kyjive kaukė pavojaus sirenos ir nušvito dangus. Tačiau ne dėl priešo raketų ar dronų, o dėl meteorito, kurį begalinis kosmosas lyg tyčia iššovė į karo draskomos šalies sostinę. Sutapimas ar ženklas iš aukščiau, bet ukrainiečiams nespėjus atsikvošėti po įspūdingų meteorito sprogimų – į Kyjivą pirmą kartą nuo karo pražios atvyko NATO generalinis sekretorius. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai atėjo laikas būti pakviestai į NATO.

Praėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai Ukrainos kariai išvijo rusų žudikus iš Bučos. Tuomet pasaulis, kaip niekada ryškiai pamatė, ko iš tiesų Rusija siekia Ukrainoje ir susitelkė. Svarbus Vakarų susitelkimo rezultatas – balsavimu Turkijos parlamente baigtas Suomijos narystės NATO ratifikavimas. Todėl artimiausiomis dienomis du kartus pailgės NATO siena su Rusija.

Nors Kyjivas skelbia, kad mūšiai prie Bachmuto okupantams tikras „mirties fabrikas“, skaudžių netekčių ten neišvengia ir Ukraina. Apie vieno legendinio Ukrainos didvyrio žūtį Bachmute paskelbė pats Zelenskis. Tuo metu Vakarų žiniasklaida atskleidžia vis daugiau detalių apie tai, kas ir kodėl Baltijos jūros dugne galėjo susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekius. Tačiau Vakarų pareigūnai bet kokias su šia tema susijusias spekuliacijas neigia ir ragina laukti oficialių tyrimo išvadų.

Ukraina mini plataus masto Rusijos invazijos metines. Šaliai ir toliau ginantis nuo agresorės, visoje Ukrainoje gedulas – tauta pagerbia žuvusius per karą ir dėkoja tiems, kurie kasdien kaunasi už Ukrainos laisvę. Beje, simbolinę dieną į Kyjivą atvyko Lenkijos premjeras. Ir ne tuščiomis. Su juo – pirmoji „Leopard“ tankų siunta. O per pasaulį vilnija jautrios Ukrainos palaikymo akcijos – dešimtys tūkstančių žmonių šiemet Ukrainai linkti tik vieno – pergalės.

Prieš išvykdamas į Vašingtoną, Joe Bidenas Varšuvoje surengė susitikimą su Bukarešto devyneto lyderiais. Tarp jų ir prezidentu Gitanu Nausėda. Mūsų prezidentas į susitikimą vyko su dviem pagrindinėmis žinutėmis – paskatinti lyderius perduoti Ukrainai visus ginklus, kurių ji prašo, ir kuo skubiau pradėti stiprinti rytinį NATO flangą, užtikrinti nuolatinį Amerikos karių buvimą Lietuvoje. Karo Ukrainoje metinių išvakarėse – dar vienas svarbus susitikimas Varšuvoje.

Ukraina jau netrukus gaus daugiau amunicijos. Vien Jungtinės Valstijos įvairių šaudmenų gamybai skyrė daugiau nei 520 milijonų eurų. Tuo metu Zelenskis Briuselyje susitikusius NATO gynybos ministrus ragina nedelsti ir dėl oro gynybos bei kitos ginkluotės. Mat Rusija jau telkia prie Ukrainos sienos naikintuvus ir sraigtasparnius ir neva ruošiasi dideliam puolimui iš oro. Pragaru virtusiame Bachmute ir toliau verda intensyvūs mūšiai. Ukrainos kariai šį miestą gina jau daugiau nei pusę metų.

Briuselyje prasidėjo NATO gynybos ministrų susitikimas, kurio pagrindinė tema – didesnis Ukrainos apginklavimas. Į jį atvykęs Ukrainos gynybos ministras Reznikovas sako, kad tikisi išsiderėti naikintuvų, tačiau sąjungininkai skeptiški. Esą dabar daug svarbiau Ukrainai užtikrinti nuolatinį šaudmenų ir ginkluotės tiekimą kare, kai šalis iššaudo amunicijos daugiau nei NATO šalys sugeba pagaminti.

Rusų pajėgos vis labiau artinasi prie ukrainiečių jau daugiau nei pusę metų ginamo Bachmuto. Kyjivas skelbia, kad mūšiai jau verda kaimuose, esančiuose vos už septynių kilometrų nuo Bachmuto. Tačiau ukrainiečiai nepasiduoda ir skelbia prie Vuhledaro sunaikinę elitinę rusų jūrų pėstininkų diviziją. Tuo metu Ukrainoje per sprogimą sužeistas lietuvis, tarnaujantis tarptautiniame užsieniečių legione, netrukus turėtų būti perkeltas Lietuvą.

Lenkija kreipėsi į Vokietiją dėl leidimo perduoti tankus Ukrainai. O Berlynas pareiškė, kad jau laikas treniruoti ukrainiečius sėsti už „Leopardų“ vairo, mat sprendimas dėl tankų bus greitai. Lenkija sugalvojo ir papildomai išbandyti Europos vienybę – skelbia, kad prašys kompensacijos už tankus iš bendro Europos iždo. O Ukrainoje dėl korupcijos skandalų įsisuko tikras aukštų pareigūnų atleidimų viesulas.

Dabar ne metas sulėtėti, o reikia daryti daugiau – tokiais žodžiais Ramsteine prasidėjo istorinis Ukrainą remiančių valstybių susitikimas. O baigėsi tuo, kad Vokietija pareiškė kol kas netieksianti savo tankų Ukrainai ir neuždegsianti žalios šviesos juos tiekti kitoms šalims. Tiesa, naujasis Vokietijos gynybos ministras pažadėjo paruošti tankus tam atvejui, kai sprendimas bus priimtas.

Kol vokiečiai stabdo ir kelia sąlygas tankų tiekimui, prancūzai svarsto tiekti Ukrainai savo sunkiuosius tankus, švedai žada modernias automatines haubicas, o britai – kelis šimtus modernių raketų. Kremlius šiandien, rodos, įsiuto. Visais įmanomais kanalais ėmė grasinti Europai ir pasauliui branduoline apokalipse. Ginklų laukianti Ukraina gedi sraigtasparnio katastrofos aukų. Ligoninėse iki šiol gydomi sužeisti darželinukai, o mažųjų tėvai neatsigauna po patirto šoko.

Prastos karinės naujienos iš Ukrainos. Kelis mėnesius Bachmute prasiveržti nesugebėję okupantai sukaupė pastiprinimą ir nukreipę samdinius į Soledarą, veikiausiai jau kontroliuoja didelę dalį miesto. Dabar ten verda aršūs gatvių mūšiai ir kasdien žūsta šimtai karių. Maskva telkia pajėgas ir naujiems dideliems visos Ukrainos puolimams, tad Kyjivas vis labiau prašo Vakarų sostinių pagaliau tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus.

Pirmą kartą nuo karo pradžios į Ukrainą atkeliaus šiuolaikiški vakarietiški tankai. Tiesa, lengvieji. Juos Ukrainai pažadėjo Prancūzija. Volodymyras Zelenskis dėkoja Emmanueliui Macronui ir sako laukiantis to paties iš kitų Vakarų valstybių. Ir kuo greičiau. Mat Rusija pavasarį ruošiasi naujam karo etapui su šimtais tūkstančių naujų karių. NATO generalinis sekretorius perspėja nenuvertinti Rusijos.

Europos Komisijos prezidentė Ursula Von Der Leyen paskelbė siaubingus Ukrainos kariuomenės aukų skaičius, bet netrukus suskubo taisyti savo paskelbtą informaciją. O tuo metu rusai jau ieško vyrų, kuriuos galėtų siųsti mirti į karą Ukrainoje ir Afrikos kalėjimuose. Kyjivas pripažįsta, kad fronte situacija itin sunki ir Bukarešte prašo NATO suteikti jiems PATRIOT oro gynybos sistemų – tai išgirdęs Kremlius, veikiausiai smarkiai išsigando, nes vėl ėmėsi grasinimų Vakarų šalims.

Prieštaringų vertinimų dėl savo pareiškimų apie karą Ukrainoje anksčiau sulaukęs Popiežius Pranciškus turbūt pirmą kartą griežtai sukritikavo Maskvą dėl žudynių. Ypatingu žiaurumu apkaltino buriatus ir čečėnus. Maskva po pontifiko pareiškimų įsiuto, dedasi nekalta. O kol rusų žudikai stiprina puolimą Donecko srityje, NATO ministrai Rumunijos sostinėje sprendė, kokios pagalbos dar siųs į šąlančią bombarduojamą Ukrainą ir žada jai narystę Aljanse.

Rusai į Chersoną paleido per 17 raketų, taip pražudydami bent 7 žmones ir dar sužeisdami per 20. NATO vadovo teigimu, tokios atakos rodo rusų desperaciją. Išlaisvintų Chersono apylinkių gyventojai pasakoja, ką rusai darė okupacijos metu ir kaip viską išvogė bėgdami nuo Ukrainos gynėjų. Esą grįžę į namus neranda net indų. Savo ruožtu Jungtinių Valstijų spauda skelbia, kiek pinigų šiam karui jau išleido Rusija – bene ketvirtadalį savo viso metinio biudžeto.

Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.

Kremliui atvirai pripažinus, kad nevaldo situacijos Chersone ir paskelbus karinę padėtį okupuotose teritorijose – Kyjivas perspėja ten gyvenančius žmones sprukti, nes Putinas veikiausiai juos priverstinai mobilizuos ir pasiųs žudyti brolių ukrainiečių. Jungtinių Valstijų ekspertai perspėja – Chersone pralaimintis Putinas gali imtis žiaurių veiksmų.

Baltarusijos neteisėtas lyderis Lukašenka skelbia kontrteroristinę operaciją ir telkia pajėgas prie sienos su Ukraina. Yra informacijos, kad kaimyninėje šalyje prasidėjo ir slapta mobilizacija. Patrankų mėsos paieškos suintensyvėjo ir Rusijoje – policija vyrus gaudo gatvėse ir laiptinėse, į karą jie viliojami ir lašiniais.

Madride – ypatingai svarbūs sprendimai Lietuvai ir visai Europai. Aljansas pritarė sprendimui dėl brigadų rytiniame NATO sparne dislokavimo, taigi ir Lietuvoje. Be to, ir Suomijai su Švedija pavyko įtikinti Turkiją pritarti jų narystei Aljanse. O Amerikos prezidentas prabilo apie netrukus atsirasiančią Amerikiečių bazę Lenkijoje, papildomus karius Lietuvoje ir naikintuvus Rytiniame flange.

Putino karas Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai NATO šalims ir sąjungininkams, taip pat ir mums – Lietuvai, verčia Vakarų pasaulį atsimerkti, bet ar pakankamai? Madride prasideda istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas. Jame priimti arba nepriimti sprendimai iš esmės nulems mūsų ateitį. Kaip atrodys naujoji NATO strateginė koncepcija, kuri nebuvo keista jau daugiau nei dešimtmetį, ir kokių saugumo garantijų galime tikėtis mes – Madride seka ir mūsų žurnalistai.

Svarbi žinia NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Aljansas planuoja beveik aštuonis kartus didinti greitojo reagavimo pajėgas Europos Rytuose. O Didžiojo septyneto lyderiai tariasi, kaip dar labiau paspausti Rusiją dėl karo Ukrainoje. Antrą derybų dieną Vokietijos kancleris pradėjo pareiškimu, kad reikia visomis išgalėmis remti Ukrainą, bet ir išvengti Rusijos ir NATO konflikto.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Vizito į Kyjivą išvakarėse Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad anksčiau ar vėliau Volodymyrui Zelenskiui teks sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Tačiau kokių sąlygų tam reiktų, įvaryti jis nesiryžo. Tuo metu NATO generalinis sekretorius žada didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, tačiau į detales taip pat nesileidžia.