Jie orientuoti į pirminės grandies – šeimos gydytojų, psichikos, odontologijos ir įvairias ambulatorines paslaugas. Anot ministro Dulkio, taip ministerija bandys užtikrinti savivaldybėse geresnį sveikatos paslaugų prieinamumą ir panaikinti milžiniškas eiles gydymo įstaigose.
O buvęs sveikatos apsaugos ministras Veryga pertvarką kritikuoja – esą sujungus gydymo įstaigas specialistų nepadaugės.
Dalia ką tik po venų operacijos, kurią jai atliko medikai Joniškio ligoninėje. Moteris džiaugiasi, kad vos atvykus į ligoninę gydytojas paskyrė laiką ir netrukus operaciją atliko.
„Norėjau susitvarkyti savo venas, kojų venas, ir va, susiruošiau, ir įvyko viskas labai greitai, turėjo daktaras vietą, priėmė“, – pasakoja Dalia.
O laukti nereikėjo, nes neseniai ligoninė atsisakė stacionarinės chirurgijos ir dėl to atsirado pakankamai resursų persiorientuoti ir užtikrinti ženkliai daugiau ambulatorinės chirurgijos paslaugų.
„Ortopedinės kelių, sąnarių procedūros, venų operacijos, tulžies pūslės šalinimas. Ir tokių paslaugų pas mus išaugo beveik 20 proc.“, – tvirtina Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas.
Panašiu principu pertvarkyti gydymo įstaigas visoje šalyje nori sveikatos apsaugos ministras Dulkys. Daugelyje savivaldybių jungsis poliklinikos ir ligoninės, taip atsiras Sveikatos centrai. Ir esą taip bus sprendžiama milžiniškų eilių ligoninėse bei poliklinikose problema.
„Aš manau, kad mes galime tinkamai investuojant į mažas ir vidutines savivaldybes, galima sugrąžinti dalį pacientų ir sumažinti krūvį didžiuosiuose gydymo įstaigose“, – tikina A. Dulkys.
Tam per 7 metus skirs virš 400 mln. eurų – daugiausia iš ES struktūrinių fondų, taip pat ir šalies biudžeto.
Ministerija ištyrė medicininių paslaugų poreikį ir demografiją skirtingose savivaldybėse ir kiekvienai jų pateikė planus, pagal kuriuos jos norint gauti minimas lėšas.
„Analizė rodo, kad artimiausiu 10 metų perspektyvoje būtent bendras ambulatorinių konsultacijų skaičius labiausiai ir auga – dienos stacionaro, geriatrijos, reabilitacijos. Būtent šių dalykų, įvertinant senėjimo, gyventojų skaičiaus mažėjimą“, – aiškina A. Dulkys.
Ir taip, sujungiant kelias gydymo įstaigas į vieną, atsiras Sveikatos centrai, kurie, anot Dulkio, efektyviau užtikrins medicinos paslaugas ten, kur dabar suteikiama tik apie 40 proc. reikiamų paslaugų. Siekiama, kad jų savivaldybėje, kurioje žmogus gyvena, būtų užtikrinama bent 80 procentų.
„Kad konkrečioje savivaldybėje mes pagerintume priėmimo skyriaus darbą, skubios pagalbos darbą. Ką padarysime, kad plėtotųsi ambulatorinės paslaugos, dienos, reabilitacijos“, – sako A. Dulkys.
Tačiau kai kurie medikai pasigenda aiškumo. Sako nesuprantantys, kaip bus skirstomi europiniai pinigai, kokiuose padaliniuose bus vystomos minimos medicininės paslaugos.
„Trūksta aiškumo, kur bus vystomos paslaugos, kur bus investicijos. Kad žmonės žinotų, kur tos paslaugos bus. Dabar, kai to plano nėra, paslaugos koncentruojamos į Šiaulius, žmonės negali jaustis saugūs, bujoja privatus sektorius“, – teigia Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas.
Pertvarką kritikuoja ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga. Esą neaišku, ką išspręs gydymo įstaigų sujungimas, mat reikiamų specialistų po jo nepadaugės.
„Norima sukurti kažkokį hibridinį gyvulį, kuris neaišku, kas bus. Tas jungimas yra, mano manymu, paslėptas noras skirti pinigus sakant, kad skirs pirminei priežiūrai, paskirt ligoninei. Savotiškas komisijos apgaudinėjimas. Nes EK pasakė, kad ji nenusiteikusi investuoti į tas ligonines rajonuose, kurios yra sutvarkytos. Dabar norima dar kartą padaryti kažką panašaus, pakišant po pirmine sveikatos priežiūra“, – teigia Seimo narys Aurelijus Veryga.
Gydymo įstaigų reformą ministerija pradės jau rugpjūtį. Apskritai Sveikatos reformai investicijų suma sudaro daugiau nei 800 mln. eurų.