Ministras priminė, kad dar pernai parlamentas palaimino sveikatos įstaigų reformai ir pokyčiams skirtus teisės aktus.
„Jų esmė buvo ta, kad turime pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. (...) Jis dabar labai fragmentuotas, didžioji dalis gydymo įstaigų yra savivaldos dispozicijoje. Turime SAM pavaldžių įstaigų, turime mišrių įstaigų, kur yra keletas dalininkų, turime universiteto lygio ligonines.
Bet horizontaliai viską vienija žodis „konkurencija“. Turime daug skirtingų lygių, visi jie konkuruoja, finalą turime tokį, kad lėšos yra naudojamos neefektyviai, turime gydytojų ir slaugytojų ruošimo netolygumus, turime pačių specialistų pasiskirstymo Lietuvoje netolygumus“, – antradienį žurnalistams kalbėjo jis.
Planas 10 metų į priekį
Ministras pasakojo, kad SAM paruošė gydymo įstaigų modernizavimo planus savivaldybėms 10 metų į priekį.
„Žinutė šiandien yra tokia, kad svarbiausia bendradarbiavimas. Kaip žinia, jei orkestras neduoda norimos melodijos, tai vien muzikantų sukeitimas vietomis melodijos nepakeis, turime daryti kažką daugiau. Taigi SAM paruošė savivaldybėms modernizavimo planus, žiūrint 10 metų į priekį.
Yra padaryti prognozė, kaip kiekvienoje savivaldybėje galėtų atrodytų planas, kokios prognozuojamos paslaugų apimtys, kad visos investicijos, visa veikla, nepaisant to, kam priklauso gydymo įstaiga, būtų labiau kryptinga“, – aiškino A. Dulkys.
Pasak jo, šie pokyčiai kaip oras reikalingi medikų bendruomenei, nes tai esą yra tas pats, „kas eiti daryti operaciją ir nežinoti, kur yra širdis“.
„Mūsų istorija gi mena, kad kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo ten esančių žmonių, vietinių politikų aktyvumo kažkas vystoma ar nevystoma. O dabar turėsime gaires savivaldybėms, kokias paslaugas vystyti, kokius specialistus ruošti“, – pabrėžė ministras.
Labiausiai išloš mažos ir vidutinės savivaldybės
Jis tvirtino, kad pokyčiai ir investicijos labiausiai nukreiptos ir labiausiai naudingos mažoms ir vidutinio dydžio savivaldybėms.
„Tai yra mažiau aktualu didiesiems miestams, nes čia ir taip viskas egzistuoja, paslaugų įvairovė. Tik gal yra kita problema, manome, kad šie pokyčiai galėtų sudaryti galimybes ir vidutinėse, ir mažose gydymo įstaigose galėtų būti atliekama apie 80 proc. galimų paslaugų, šiandien, deja yra 40, 50, 60 proc.
Kur yra tie žmonės? Jie balsavo kojomis už pokyčius, jie išvyko į kitus miestus ir užkimšo koridorius universiteto ligoninėse. (...) Tinkamai investuojant į mažas ir vidutines savivaldybes, jų gydymo įstaigas, galime sugrąžinti dalį pacientų ir taip kartu sumažinti krūvį didžiosiose gydymo įstaigose“, – dėstė jis.
Paklaustas, kaip konkrečiai ketinama tai padaryti, ministras nurodė, kad savivaldybėms duotas įrankis – jos gali kurti sveikatos centrus.
„Tai nereiškia, kad turi būti įkurta nauja įstaiga ar juridinis asmuo, tą galima daryti bendradarbiavimo, susitarimo pagrindu, kad būtų užtikrintas tam tikras bazinis paslaugų paketas – pirminės sveikatos priežiūros, tai yra šeimos gydytojas, psichikos, slaugos, palaikomojo gydymo, ilgalaikės priežiūros, odontologijos paslaugos. Toliau investicija į ambulatorines, dienos paslaugas, netgi į dienos chirurgiją“, – vardijo jis.
Paklaustas, kas bus su tomis savivaldybėmis, kurios neužtikrins 80 proc. paslaugų, ministras buvo konkretus: „Tose savivaldybėse patys gydytojai užgesins savo gydymo įstaigose šviesą. Tokia yra žinutė. Kai pradėjome šituos pokyčius, buvo sakoma, kad štai ministro komanda uždarys gydymo įstaigas, tai apie 50 proc. pacientų jau buvo palikę mažas ir vidutines savivaldybes. Galime ir taip eilių problemą spręsti – ten tiesiog neliks pacientų. Galėsime sakyti, kad regionuose nėra eilių, nes ten nebus nei gydytojų, nei pacientų.“
Kaip keisis paslaugų poreikis?
SAM pristatė analizę, kuri rodo, kad visuomenei senėjant, didės bendras ambulatorinių konsultacijų poreikis. Jis išaugs nuo 5,27 mln. konsultacijų 2023 metais iki 6,1 mln. 2030-asiais.
Kaip rodo SAM duomenys, labiausiai išaugs dienos stacionaro, geriatrijos, reabilitacijos suaugusiesiems ir vaikams, skubios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugų poreikis.
Skaičiuojama, kad 2030 metais reikės 2,5 tūkst. šeimos gydytojų – maždaug 300 daugiau, nei reikėjo 2020 metais, nors jų tada buvo 2137.
Taip pat esminis sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas yra projektuojamas penkių regionų principu – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.
Siekiant struktūruoti sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos savivaldybės padalintos į tris kategorijas: A, B ir C.
A kategorijai priklauso savivaldybės, kur gyventojų skaičius sieks iki 10 tūkst., B – kai gyventojų skaičius sieks nuo 10 iki 21 tūkst., C – kai gyventojų skaičius sieks daugiau nei 21 tūkstantį.
Atitinkamai nuo savivaldybės kategorijos priklauso, kokias paslaugas bei kokiomis sąlygomis privalės teikti jos sveikatos priežiūros įstaigos.
Skirs virš 400 mln. eurų
Gydymo įstaigų pertvarkymui per ateinančius septynerius metus SAM numato skirti apie 418 mln. eurų, bendra sveikatos sistemos reformoms skirta investicijų suma siekia 837 mln. eurų.
Tai – daugiausia Europos Sąjungos (ES), taip pat Lietuvos biudžeto lėšos, antradienį žurnalistams pranešė A. Dulkys.
Pertvarkos pokyčius planuojama įgyvendinti atsižvelgiant į besikeičiančius gyventojų, demografinius pokyčius. Prognozuojama, kad per artimiausius septynerius metus Lietuvos gyventojų sumažės iki 2,58 milijonų. Šiuo metu šalyje gyvena 2,81 mln. žmonių.
