Pataisą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas, pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.
„Vienoje vietoje sako, reikės kaimeliuose uždaryti vaistines, bet iš kitos pusės mes judame, kad tose vaistinėse būtų daugiau paslaugų, daugiau dalykų, – LRT radijui antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras. – Tai reiškia, spręsdami vieną aspektą, kad kaimeliuose lygtai išliks su dirbančiais farmakotechnikais vaistinės, iš kitos pusės stabdome ten darbo kokybę, nes tose mažose vaistinėse nebus galima daryti daugybės išplėstinės praktikos paslaugų ir tuose regionuose nukentės ir tie patys šeimos gydytojai, nes darydami daugiau paslaugų vaistinėse mes lengviname ir šeimos gydytojų gyvenimą.“
Pagal Seimui pateiktą projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.
Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.
A. Dulkys savo ruožtu primena, jog direktyvą, reikalaujančią, jog vaistinėse dirbtų tik vaistininkai, Lietuva turėjo įgyvendinti dar 2006 metais, taigi, jau 18 metų tai atidėlioja.
„Aš manau, reikia čia pasisverti ir po 18 metų vis tiek turime užsidėti kažkada tą pabaigą, tą datą. Juo labiau, kad buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti ir apie 500 farmakotechnikų turėjo papildomus mokymus, persikvalifikavo. Na bet per 18 metų dar 800 žmonių liko“, – kalbėjo ministras.
Toliau minėtą projektą svarstys Seimo komitetai.
