Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.
Marijampolėje įsikūrusi leidykla spausdina reklamas, knygas bei prekiauja biuro prekėmis. Verslas pasakoja, kad pernai prekių ir paslaugų kainas kėlė vidutiniškai penktadaliu, nes esą kito pasirinkimo nebuvo.
„Žaliavų kainos, kur sudaro mūsų pagrindą, popierius brango. Buvom priversti didinti kainas“, – pasakoja „Piko valandos“ vadovas Arūnas Reinikis.
Verslas viliasi, kad blogiausi laikai jau praeityje ir kainų daugiau kelti nereikės.
„Kainų lygis kažkoks nusistovės ir jis tikrai nebrangs arba netgi galbūt teks mažinti kai ką. Gal sumažės energetinių resursų kainos. Planuoju, prognozuoju, kad mes jau kainų lygio nekelsim“, – teigia „Piko valandos“ vadovas Arūnas Reinikis.
Gyventojai lygina Lietuvą su Šveicarija
Sostinėje kalbinti vilniečiai stebisi kainomis ir lygina Lietuvą su Šveicarija:
„Skirtumas tarp užsienio ir Lietuvos labai akivaizdus yra ir ne Lietuvos naudai. Pavyzdžiui, jeigu Šveicarija seniau atrodė labai brangi valstybė, tai dabar nebelabai.“
„Tiesiog esam šiaip įpratę, kad viskas visą laiką brangsta. Dažniausiai kaip žmonės naudojamės akcijomis. Kai būna akcijos, tai tada ir perkame.“
„Nepastebėjau, kad keistųsi į gerąją pusę, kad mažėtų, nepastebėjau.“
„Vienu metu stipriai užkilusios buvo, dabar krenta, stabilizavosi. Brangu palyginus su Europos šalimis, nepigu. Ispanijoje buvau, kainos panašios.“
Valstybės duomenų agentūra turi gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją. Vidutinės prekių ir paslaugų kainos gruodžio mėnesį traukėsi: vidutiniškai 5-iomis dešimtosiomis procento.
„Lietuvoje kainos normalizuojasi ir grįžta į tą normalesnį, logiškesnį lygį, nes mes matom bendrą metinę infliaciją lėčiausią per 3 metus. Pagrinde tai yra energetikos kainų kritimas, bet krito dalies maisto produktų kainos, krito transporto kainos“, – sako „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Neatmeta defliacijos scenarijaus
Maisto kainos per gruodį vidutiniškai krito vienu procentu. Drabužiai ir avalynė atpigo daugiau nei dviem procentiniais punktais.
Mėnesinė defliacija smarkiai veikia metinę infliaciją, kuri toliau leidžiasi. Per metus prekės ir paslaugos vidutiniškai pabrango kiek daugiau nei vienu procentu.
Ekonomistai mano, kad aukštos infliacijos šiemet Lietuvoje neturėtumėm pamatyti.
„Žiūrint į metinės infliacijos perspektyvas, visgi lieka pakankamai nemažai aspektų, kurie gali ją pakankamai stipriai riboti. Tarkime, naftos kaina sausio pradžioje rinkose pakankamai stipriai nukrito“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kol kas ekonomistai neatmeta scenarijaus, kad Lietuvoje šiemet galbūt išvysime ir nedidelę metinę defliaciją, kai kainos per metus sumažėja.
„Jeigu ypač degalai ir elektra vasarį, kovą nebrangs, ir nieko neatsitiks pasaulyje, tikimybė nueiti iki metinės defliacijos yra, bet tai nėra pagrindinis scenarijus“, – tvirtina SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tiesa, bent jau vieną mėnesį, sausį gyventojai, pasak ekonomistų, turėtų pamatyti dalies prekių ir paslaugų kainų augimą dėl anksčiau priimtų valdžios sprendimų.
„Turim labai aiškius sprendimus. Yra padidėjęs akcizas dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms. Padidėję akcizai tabakui, alkoholiniams gėrimams. Iš čia ateina mėnesinės infliacijos padidėjimas. Jis bus, tikimės, apie pusę procento mėnesinės infliacijos sausio mėnesį“, – sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Skrydžiai pabrango net 30 procentų
„Labai norėtųsi visur išsikabinti plakatus ir padėkoti valdžiai, kad mūsų šalyje nemyli smulkaus verslo. Ir minimali alga, ir PVM, 22 procentai, ir sausį buvo energijos kaštai nelabai džiugina. Ir kas baisiausia, kritęs vartojimas“, – atvirauja viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Nors prekės pinga, metinė paslaugų infliacija šiuo metu siekia beveik 7 procentus. Ekonomistai mano, kad paslaugų infliacija šiemet turėtų būti didesnė už prekių. Ypač turėtų išsiskirti viešbučių, restoranų sektorius, kuriam valdžia panaikino pridėtinės vertės mokesčio lengvatą.
„Vieni truputėlį jau pasididino kainas iki naujų metų, žinodami, prognozuodami ateitį. Bus kokie 12-a, 15-a procentų, niekas nenori prarasti lankytojų. Žmonės nesupranta, kad jie mokės PVM“, – pasakoja viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Įdomi situacija ir skrydžių rinkoje. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad keleiviniai skrydžiai per vieną gruodžio mėnesį pabrango 30 procentų. Lietuvos oro uostų vadovas mano, kad kainas galėjo iškelti šventinis kelionių laikotarpis ir atsiradusios naujos tolimesnės kelionių kryptys. Tačiau ir šiais metais esą dalies kelionių kainos gali didėti.
„Ką kalba kompanijos. Jiems labai stipriai trūksta lėktuvų, ir tai yra nemažai aviakompanijų ribojantis plėtrą veiksnys. O kai yra toks resursų trūkumas, tai dažniausiai ir veda prie to, kad tos kainos gali kilti“, – sako Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.
Pasak Simono Bartkaus, skrydžių kainas šiemet stipriai lems aviacinio kuro kainos ir ekonominės tendencijos visoje Europoje.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Pvz., indelis 250 g. 8 % riebumo varškės nuo 0,99 EUR iki 1,05 EUR "papigo" , ar ne ? Ir taip visur ir viskas... Padaro "akcijas" : užbraukė didžiulę kainą etiketėje, atseit, "sumažino", tačiau kaina gerokai aukštesnė už buvusią iki "akcijos"...
Nustokit be paliovos durninti Lietuvos žmones : mes ne tokie jau buki, kaip kai kam atrodo...