defliacija
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „defliacija“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „defliacija“.
DIENOS PJŪVIS. Ar jau išeiname iš krizės – kas padės verslui įveikti sunkumus?
Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.
Maisto produktai šiemet nebrangs: Lietuvoje infliacija viena iš mažiausių euro zonoje
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą bei pasibaigus COVID-19 pandemijai, infliacija, atrodo, didėjo žaibo greičiu: brango ne vien nekilnojamasis turtas, bet ir elementariausi maisto produktai. Tačiau 2024 m., panašu, bus atokvėpis visai Europai – Lietuvoje infliacija yra viena iš mažiausių ir nesiekia 2 proc.
Portalas „EuroNews“ skelbia, kad 2024 m. sausio mėnesio duomenimis, metinė infliacija ES svyravo nuo 0,9 proc. iki 7,3 proc.
Ekonomistai šiemet tikisi defliacijos, tačiau kainos vis dar didesnės nei tikėtasi
Statistikams skelbiant, kad metinė infliacija sausį siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, ekonomistai teigia, jog šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos, tačiau kol kas kainos vis dar išlieka aukštesnės nei tikėjosi vartotojai. Kai kurie analitikai nulinę infliaciją prognozuoja jau pavasarį, kiti mano, kad kainos artimiausią pusmetį gali smarkiai nesikeisti.
Lietuvoje vis daugiau vyresnių žmonių dirba: „Labai sveika ir teigiama tendencija“
Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau.
O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.
Maistas pinga, bet gyventojai to nepastebi: „Skirtumas tarp užsienio ir Lietuvos labai akivaizdus yra ir ne Lietuvos naudai“
Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė.
Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.
Štai, kaip gyvensime 2024-aisiais: ekonomistai įvardino, kieno kainos turėtų kristi
Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.
Ekspertai sako, kad Lietuvoje kainos jau mažėja: kitąmet jos kris dar sparčiau
Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją.
Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų.
Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.
Marius Dubnikovas: defliaciją gruodį – signalas, kad kitąmet žmonės gyvens geriau
Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.
„Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė M. Dubnikovas.
Vartojimo prekių, paslaugų kainos šalyje mažėja antrą mėnesį iš eilės
Gruodį išankstinė mėnesio defliacija siekė 0,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje mažėja antrą mėnesį iš eilės.
Išankstinė metinė – gruodį, palyginti su 2022 metų gruodžiu – infliacija siekė 1,6 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija buvo 8,7 procento.
Išankstiniais duomenimis, per metus labiausiai – 27,7 proc. – atpigo elektra, kietasis kuras pigo 23,5 proc., šiluma – 19,9 proc., degalai ir tepalai – 7,3 procento.
Kinijos ekonomika susiduria su sunkumais: defliacija lapkritį padidėjo vėl
Defliacija Kinijoje lapkritį dar padidėjo, parodė savaitgalį paskelbti oficialūs duomenys, o tai rodo, su kokiais sunkumais susiduria antra pagal dydį pasaulio ekonomika, siekdama atgaivinti slūgstančią paklausą.
REKLAMA
REKLAMA
Gyventojai mažesnių kainų nepastebi: „Gyvenimas blogėja, o pensininkams dar labiau“
Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją.
Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.
Povilauskas apie lapkričio defliaciją: savo darbą padarė išpardavimai
Defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis.
Armėnijoje užfiksuota metų defliacija
Armėnijos nacionalinė statistikos tarnyba pranešė lapkritį šalyje užfiksavusi 0,5 proc. metų (12-os mėnesių) defliaciją.
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai praėjusį mėnesį buvo 4,4 proc. pigesni nei prieš metus.
Be to, vartotojų kainų indekso pokytį per metus nusmukdė menkę kainų prieaugiai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, drabužių ir avalynės, buitinės įrangos ir namų apyvokos daiktų, negrupuojamų prekių ir paslaugų.
Lapkritį – išankstinė 0,4 proc. mėnesio defliacija, 2,3 proc. metinė infliacija
Lietuvoje išankstinė mėnesio defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 procento. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės.
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2022 metų lapkričiu, – siekė 2,3 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija – 10,2 proc. Abu rodikliai yra mažiausi per metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Išankstiniais duomenimis, mėsa ir jos produktai per metus brango 8,8 proc.
Analitikai: mėnesio infliaciją netrukus vėl gali keisti defliacija
Infliacijos lygis šalyje pastaruoju metu laikosi stabilus, nors bendras kainų lygis, pernai pakilęs penktadaliu, išlieka labai aukštas, sako analitikai. Pasak jų, paslaugų kainos mažėja tris mėnesius iš eilės, be to, pinga nafta, todėl artimiausiais mėnesiais infliaciją vėl gali keisti mėnesio defliacija.
Izgorodinas: mažėjančios kainos leidžia tikėtis prekybos augimo
Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog mažėjančios kai kurių prekių kainos leidžia tikėtis mažmeninės prekybos augimo.
Analitikas teigia pastebintis akivaizdų skirtumą tarp prekių ir paslaugų infliacijos.
„Transporto prekių ir paslaugų kainos per mėnesį pakilo 2,3 proc. dėl naftos, bet nepaisant to, bendra prekių infliacija krito 0,3 proc.
Rugpjūtį – išankstinė 0,2 proc. mėnesio defliacija, 6,4 proc. metinė infliacija
Lietuvoje rugpjūtį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Defliacija fiksuota ketvirtą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį.
Išankstinė metinė – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 6,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Labiausiai – 23 proc. – per metus atpigo elektros energija, 13,7 proc. – degalai ir tepalai. Labiausiai – 45,3 proc. – bango vandentieka, 44,3 proc. – nuotekų rinkimas.
Atlyginimai Lietuvoje kyla, o kainos – mažėja: vardija, kas tai labiausiai jaučia
Lietuvoje infliacija toliau pamažu traukiasi, tiesa, pinga tikrai ne viskas. Maisto, drabužių, avalynės ir kitų prekių kainos iš lėto leidžiasi žemyn, per vieną mėnesį vidutiniškai sumažėjo procentu. O paslaugos, priešingai – pabrango beveik pusantro procento. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad dėl pabrangusių degalų vasaros pabaigoje kainos vėl pradės kopti į viršų ir pasibaigs mėnesinė defliacija.
Sostinėje dirbantis kirpėjas Vytautas Vančys klientų dėmesiu nesiskundžia, darbo netrūksta.
Kinijoje pirmą kartą nuo 2021 metų fiksuota metinė defliacija
Vidaus išlaidų augimo lėtėjimui slegiant Kinijos ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos, vartotojų kainos šalyje praėjusį mėnesį smuko pirmą kartą per daugiau kaip dvejus metus, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad vartotojų kainų indeksas – pagrindinis infliacijos rodiklis – liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,3 procento.
Metinė infliacija liepą – 7,4 proc., per mėnesį fiksuota 0,2 proc. defliacija
Lietuvoje liepą mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Defliacija fiksuota trečią mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį.
Metinė infliacija – liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai – siekė 7,4 proc., vidutinė metinė infliacija buvo 17,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Kai kurios Vilniaus kavinės žada mažesnes kainas: jei dabar dienos pietūs – 5,49 euro, jie gali pigti iki 5,29 euro
Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje traukiasi kainos, tiesa, kol kas simboliškai. Išankstiniais duomenimis, liepos mėnesį kainos susitraukė 0,3 procento, užfiksuota mėnesinė defliacija.
Sostinėje įsikūrusių gastrobarų savininkas A. Zimnickas pasakoja, kad paskutinį kartą gėrimų ir maisto kainas kėlė praėjusių metų rudenį nuo 5-ių iki 10-ies procentų.
Lietuvoje birželį – 0,1 proc. mėnesio defliacija
Lietuvoje birželio mėnesį defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji fiksuota 2021 metų lapkritį, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija -18,6 procento.
Birželį – 0,1 proc. išankstinė mėnesio defliacija
Lietuvoje birželio mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės po 2021 metų lapkričio.
Išankstinė metinė infliacija – birželį, palyginti su 2021 metų birželiu – infliacija siekė 8,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Gegužę – 0,1 proc. suderinta mėnesio defliacija
Lietuvoje šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), defliacija siekė 0,1 procento.
Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Suderinta metinė – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija buvo 10,7 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 11,7 procento.
Ekonomistai: kainos mažės ir vasarą, atlyginimai auga sparčiau nei kainos
Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.
Gegužę – 0,2 proc. mėnesio defliacija
Lietuvoje gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 procento. Defliacija fiksuota pirmą kartą po 2021 metų lapkričio.
Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 19,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Skelbiama, kad Lietuvoje prekės ima pigti: gyventojai to dar nepastebėjo
Lietuvoje baigėsi kainų pasiutpolkė: šalyje po ilgos pertraukos užfiksuota mėnesinė defliacija – kai prekės ir paslaugos ne brangsta, o pinga. Tiesa, kainų kritimas – simboliškas. Pasak ekonomistų, tokį efektą sukėlė atpigę degalai. Jei tendencijos nepasikeis, kainos iš lėto gali trauktis iki pat metų pabaigos.
Marijampolietis Vincas pilasi benzino: sako ruošiasi važiuoti į sodą, kuris netolokai nuo miesto – į vieną pusę apie 20 kilometrų.
Ekonomistai: defliaciją lėmė degalų kainos, vangesnė paklausa
Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolos.
Mėnesio defliaciją birželį–liepą anksčiau prognozavęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog išankstinius gegužės mėnesio rodiklius lėmė mažėjusios degalų bei energijos kainos.
Gegužę – 0,1 proc. išankstinė mėnesio defliacija
Lietuvoje gegužės mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota pirmą kartą po 2021 metų lapkričio.
Išankstinė metinė – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 10,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vieni analitikai mato tolstantį defliacijos lūkestį, kiti jos tikisi jau birželį
Statistikams paskelbus, kad mėnesio infliacija po 15-kos mėnesių pertraukos balandį buvo artima nuliui, ekonomistas Rytis Krušinskas sako, jog vis dar teigiamas mėnesio rodiklis nebestebina, o artėjant vasarai defliacijos lūkestis vis labiau tolsta.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog balandį sumažėjusi elektros kaina lems dar mažesnę infliaciją gegužę, o mėnesio defliaciją jis prognozuoja birželį–liepą.
Ekonomistai: mėnesio defliacijos dar teks palaukti
Nulinę ar neigiamą mėnesio infliaciją kovą pasiekti sutrukdė brangę drabužiai ir avalynė, tačiau defliacijos galima tikėtis vasarą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau, pasak jo, pieno produktai pinga jau ne pirmą mėnesį iš eilės, tuo metu daugelio kitų prekių kainos nekrenta.
N. Mačiulis mano, kad šiemet maisto kainos jau nebedidės arba didės ne taip sparčiai, tuo metu paslaugos toliau brangs – jis teigia, kad antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė.
Metų infliacija Sakartvele pasiekė daugiau nei dvejų metų žemumas
Metų (12-os) mėnesių infliacija Sakartvele kovą sumažėjo iki 5,3 proc. nuo 8,1 proc. vasarį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.
Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021 metų vasario mėnesio.
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango 11,8 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos – 12,4 proc., transporto prekės ir paslaugos – 8 procentais.
Kovą užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija.
Ekonomistai: kainų smukimas ne toks greitas, kaip norėtųsi, bet gerų žinių yra
Metinei Infliacijai Lietuvoje toliau pamažu mažėjant, ekonomistai sako, kad vartotojų kainų smukimas yra ne toks greitas, kaip norėtųsi, o tai lemia vis dar aukštos dujų ir elektros kainos. Vis dėlto kai kurie jų mano, kad jau gruodį galima sulaukti mėnesio defliacijos, kiti jos tikisi 2023-ųjų vasarį, o metinės defliacijos – kitų metų pabaigoje.
Ekonomistų prognozė: infliacija toliau mažės, sausį galima mėnesio defliacija
Mėtinei infliacijai mažėjant jau antrą mėnesį iš eilės ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų ir toliau mažėti, o sausį jau gali būti fiksuota mėnesio defliacija.
„Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Iš Baltijos šalių Lietuvoje labiausiai brango vartojimo prekės ir paslaugos
Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje.
Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse.
Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.).
Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.
Eurostatas: metinė defliacija Lietuvoje gruodį – mažiausia Baltijos šalyse
Suderinta metinė defliacija Lietuvoje gruodį buvo mažiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas.
Lietuvoje defliacija siekė 0,1 proc., Latvijoje – 0,5 proc., o Estijoje – 0,9 proc., rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys.
Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,3 proc., o vien euro zonoje – mažėjo 0,3 procento.
Kainos Ukrainoje krenta antrą mėnesį iš eilės
Ukrainoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojama defliacija. Vartojimo kainos, birželį smuktelėjusios 0,5 proc., liepą nukrito 0,6 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje liepą padidėjo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. birželį. Per septynis šių metų mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos pakilo 3,0 procento.
N. Mačiulis: žmonės įpirks vis daugiau
Po šešių mėnesių pertraukos vasarį vėl buvusi defliacija rodo, kad kainų kilimo tempas slūgsta, o augant atlyginimams žmonių perkamoji galia šiemet augs sparčiau, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Iš dalies tai yra sezoninis reiškinys, šiek tiek pigesnės kai kurios daržovės ir vaisiai. Bet tai turbūt yra bendra tendencija, kurią matysime šiemet – infliacija mažėja.
Vasarį kainos Lietuvoje mažėjo
Lietuvoje vasario mėnesį, išankstiniais vertinimais, užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Palyginus šio mėnesio rezultatus su praeitų metų, fiksuojamas kainų augimas. Suderinta išankstinė metinė (vasarį, palyginti su 2017-ųjų vasario mėnesiu) infliacija buvo 3,1 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis pranešė Statistikos departamentas.
Suskaičiavo, kiek per metus išaugo kainos
Lietuvos statistikos departamentas pateikė liepos mėn. išankstinį infliacijos įvertį, apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Nors palyginti su birželiu kainos mažėjo, tačiau pažvelgus į visų metų rezultatą gali nukrėsti šiurpas. 2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn., metinės infliacijos išankstinis įvertis sudaro 4,1 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2017 m. liepos mėn.
Kainas Lietuvoje augins ir toliau brangstančios paslaugos
Pasaulio finansų rinkose pradėjusios kilti žaliavų kainos byloja apie pasibaigusį defliacijos laikotarpį, sako vieno didžiausių komercinių bankų DNB analitikai. Anot jų, pasaulinės tendencijos persikelia ir į Lietuvą, kur pagrindiniu infliacijos varikliu šiemet išliks brangstančios paslaugos. „Pasaulio finansų rinkose defliacijos etapas jau praėjo ir kainos atsispyrė nuo dugno - reikšmingai atsitiesė energetikos kainos, industrinių metalų kainos ir maisto kainos.
Lietuvoje kainos auga sparčiau nei vidutiniškai ES
Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.
Po ilgos pertraukos šalyje sumažėjo prekių ir paslaugų kainos
Lietuvos statistikos departamentas šiandien paskelbė džiuginančius rezultatus. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po keturių mėnesių pertraukos, liepos mėnesį fiksuota 0,7 proc. defliacija. Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija (liepą, palyginti su 2015 metų liepos mėnesiu) siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procento. Statistikų teigimu, liepos mėnesio kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių (10,7 proc.
Gitanas Nausėda: prognozuojama defliacija liepą nėra netikėta
Statistikams prognozuojant, kad liepą po trijų mėnesių pertraukos Lietuvoje bus 0,5 proc. mėnesio defliacija, SEB banko ekonomistas sako, kad vasarą defliacijos buvo galima tikėtis, nes dėl sezoniškumo taip vyksta kasmet. Gitanas Nausėda sako manantis, kad vyksta lėto vidutinės metinės infliacijos augimo procesas. „Nemanau, kad čia yra kažkokie neįtikėtini skaičiai, nes žinome, kad vasaros mėnesiais vyksta mėnesinė defliacija. Šitas reiškinys yra jau gana seniai Lietuvoje.
Kalafiorų atgarsiai: skandalas kainas paveikė nežymiai
Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.
Euro įvedimas: kokios pergalės ir kokie iššūkiai?
Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.
Mažėjanti defliacija gali daryti įtaką kainoms
Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.
SEB bankas: Lietuvos ekonomikos augimas šiemet bus sparčiausias tarp Baltijos šalių
Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas nekeičia šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir mano, kad šalies ūkis šiemet augs 2,8 proc. 2017 metų ekonomikos augimo prognozės bankas taip pat nekeičia ir tikisi 3,2 proc. augimo. Praėjusių metų rugsėjį bankas prognozavo, kad šiemet ir kitais metais šalies ūkis plėsis atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.
Kainos Baltijos šalyse pernai pakilo tik Latvijoje
Vidutinė metinė infliacija 2015-aisiais užfiksuota tik Latvijoje. Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje bei Estijoje pernai buvo pigesnės nei užpernai. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais, nukrito 0,9 proc., Estijos - 0,5 proc., o Latvijos - pakilo 0,2 procento. Metų (12-os mėnesių) defliacija Lietuvoje 2015-aisiais buvo 0,1 proc., Estijoje - 0,9 procento.
Pernai labiausiai brango loterijų, o gruodį - lėktuvų bilietai
Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 0,3 proc. mėnesio defliacija. Metinė defliacija (gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė - 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus šalyje labiausiai brango loterijų bilietai, labiausiai pigo - degalai ir kuras, o per mėnesį itin brango lėktuvų bilietai, o pigo daržovės. Statistikų teigimu, gruodį kainų pokyčiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėjusios degalų ir tepalų (2,5 proc.