„Matyt, reikia susitaikyti su tuo, kad infliacijos tendencijos grįžta į tą dinamiką, kurią stebėjome prieš šią šokų ir neekonominės prigimties išbandymų laikotarpį, kai infliaciją kėlė paslaugų kainų augimas, tuo tarpu prekių kainų dinamika buvo vangi, dabar irgi tą matome. Matyt, šiaip metais ši tendencija tik dar labiau išryškės“, – antradienį BNS sakė Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Statistikai skelbia, kad gruodį Lietuvoje buvo 1,2 proc. metinė infliacija – mažiausia nuo 2021 metų vasario. Tuo metu per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – kainos mažėjo 0,5 proc., mėnesio defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.
I. Genytė-Pikčienė sako, kad paskutinį metų mėnesį kainoms įtakos darė sezoniškumas, pigusios maisto žaliavos tarptautinėse rinkose, vangi nekilnojamojo turto rinka.
„Matome sezoniškumo komponentę pakankamai ryškią, nes rūbai, avalynė reikšmingai atpigo, taipogi gruodis pasižymėjo tarptautinėse žaliavų rinkose – atpigo cukraus žaliava ir atitinkamai paveikė ir kažkiek galutinio vartotojo kainas, taip pat vangesnė nekilnojamojo turto raida atsispindi būsto apstatymo, apyvokos reikmenų kategorijose“, – teigė ekonomistė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog jį nustebino gruodį labiau nei prognozuota pigę maisto produktai, taip pat kitos buities prekės.
„Labai aiški tendencija – pinga prekės, paslaugos brangta. Tai tęsiasi toliau, tik prekės pinga labiau nei mes, ekonomistai, prognozuojame“, – BNS antradienį sakė T. Povilauskas.
Sausį defliaciją keis infliacija
Jo teigimu, maisto prekių kainų mažėjimą lemia mažesnės energetinių išteklių kainos, taip pat atpigusios žaliavos, tuo metu paslaugos toliau brangsta dėl augančių darbo kaštų.
„Darbo kaštai yra augantys, nuo šių metų padidėjo minimali mėnesio alga, todėl mes sausio ir vasario infliacijos rodikliuose matysime, kad bus perskaičiuotos tam tikros paslaugų kainos, pavyzdžiui, valymo paslaugos (...), kur minimalios mėnesinės algos komponentė yra labai aiški“, – teigė T. Povilauskas.
Anot I. Genytės-Pikčienės, infliacijos dinamika šiemet turėtų išlikti panaši, tik sausį ji gali būti didesnė dėl nuo metų pradžios padidėjusių akcizų, minimalios algos ir maitinimo verslui panaikintos PVM lengvatos.
„Matyt, sausį galime vėl sulaukti mėnesinės infliacijos dėl akcizinių pokyčių, padidinimų, įsigaliojusios (didesnės – BNS) minimalios algos, PVM lengvatos panaikinimo maitinimo paslaugoms. Sausis, matyt, bus šiek tiek išskirtinis ir specifinis mėnuo, bet ilgainiui įsivyraus vangios paklausos diktuojamos tendencijos kainos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Paslaugų kainas ir toliau kaitins nuo metų pradžios didinama minimali alga, kuri paslaugose vaidina reikšmingą vaidmenį, o prekių infliacija išliks vangi ir toliau stebėsime defliacijos epizodų“, – pridūrė ji.
T. Povilauskas prognozuoja, jog sausį mėnesio defliaciją keis 0,5 proc. infliacija, o metinis kainų augimas sieks apie 1 proc.
„Sausį mes turėsime mėnesinę infliaciją dėl visiems gerai žinomų priežasčių: (didesnis – BNS) akcizas dyzelinui, akcizas suskystintoms naftos dujoms, augantis akcizas tabako ir alkoholio gaminiams. Taip pat per sausį, vasarį, kovą išsidėlios maitinimo paslaugų kainų didėjimas dėl sugrąžinto (PVM – BNS) į 21 proc.“, – teigė T. Povilauskas.
Vis dėlto ekonomistas neatmeta, kad pavasarį galima sulaukti ir metinės defliacijos.
