Naujausia statistika rodo, jog praėjusių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais, Lietuvos prekių eksportas mažėjo 17,2 proc., o importas – 12,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas krito 12,9 proc., be mineralinių produktų – 10,3 procento.
Nuosmukį lėmė karas, infliacija, mažėjęs vartojimas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas beveik metus besitęsiantį metinį šalies eksporto nuosmukį sieja su popandeminiais padariniais, karu Ukrainoje, augusia infliacija bei pagrindinių eksporto rinkų ekonominiu nestabilumu.
„Kai susiklosto tokia situacija, kaip popandeminis laikotarpis, karas, infliacija, nestabili situacija pas pagrindinius (eksporto – BNS) partnerius, o tai yra Lenkija, Vokietija, paskui seka Latvija, Skandinavija, – visose šitose šalyse yra ekonominių problemų, ir tas (eksporto – BNS) susitraukimas buvo laukiamas“, – BNS antradienį sakė M. Dubnikovas.
Jo teigimu, 2023 metais fiksuotas eksporto susitraukimas iš dalies yra natūralus procesas: „Mes leidžiamės iš labai didelių aukštumų, kurias buvome pasiekę“.
M. Dubnikovas sutiko, jog bendrą eksporto nuosmukį lėmė ir dėl sugriežtinto prekių gabenimo į Rusiją ir Baltarusiją sumažėjęs reeksportas, tačiau, pasak ekonomisto, pagrindinis veiksnys vis dėlto yra procesai Vakarų šalių rinkose, tarp kurių – sumažėjęs vartojimas.
„Mūsų pagrindinės rinkos vis tik yra Vakarai ir nuo jų nuotaikų priklauso mūsų nuotaikos. Reeksportas reeksportu, bet visgi pagrindinė pridėtinė vertė ateina iš ten (Vakarų šalių – BNS)“, – teigė LVK viceprezidentas.
„Kainų augimas tikrai buvo per didelis ir kitas dalykas – palūkanos, kurios daro savo juodą darbą. Tai jaučiasi ir pas mus, ir Vakaruose, nes praktiškai po dešimtmetį trukusio nulinio ar beveik nulinio palūkanų lygio jos šoko, ir žmonės dabar prisimena, kad reikia mokėti už pinigus“, – pridūrė M. Dubnikovas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad lapkričio eksporto statistika yra apgaulinga – anot jo, eksporto kritimą lėmė ne užsakymų nuosmukis, o kainų.
„Iš vienos pusės, statistika rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų toliau krenta, lapkritį – 10 proc., per visus praėjusius metus nuosmukis siekia apie 11 proc., bet duomenys yra labai apgaulingi, nes pernai esminės įtakos eksporto kritimui turėjo ne tiek užsakymų nuosmukis, kiek kainų“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, nuosmukis atspindi tai, kad gamintojai mažina kainą ir eksportuoja produktus su mažesniais įkainiais, nes nukrito energetikos kainos. A. Izgorodino vertinimu, eksporto rodiklius žemyn labiausiai tempė medienos ir baldų sektoriai.
„Jei palygintume Lietuvos eksporto rodiklius su Lietuvos pramonės, tai jie skiriasi. Nes kalbant apie praėjusių metų rodiklius ir šių metų perspektyvas, situacija yra gerokai geresnė, nes pernai spalį Lietuvos pramonė fiksavo pirmą gamybos augimą fiksuotomis kainomis be infliacijos, lapkritį gamyba šiek tiek krito, bet labiausiai ji krenta palūkanoms imliuose segmentuose kaip mediena ir baldai“, – teigė ekonomistas.
„Kituose sektoriuose situacija pakankamai nebloga, inžinerinės pramonės gamybos ir eksporto apimtys neblogai auga, manau, kalbant apie perspektyvas, jos labai geros“, – pridūrė jis.
Eksporto perspektyvos gerėja
M. Dubnikovas prognozuoja, kad 2024-ieji metai eksporto prasme Lietuvai bus geresni nei praėję – daugeliui Europos Sąjungos šalių prognozuojamas ekonomikos augimas, mažėja palūkanos, infliacija, energetikos išteklių bei žaliavų kainos. Pasak ekonomisto, rizikų kelia tik geopolitiniai procesai.
„Vienintelis kliuvinys yra geopolitika, kai mes turime rizikas Raudonojoje jūroje, Izraelyje, Ukrainoje, Rusijoje, Pietryčių Azijoje – šitie dalykai, kurie gali sumaišyti kortas“, – teigė LVK viceprezidentas.
„Bet kokiu atveju, 2023 metais buvę rizikos šaltiniai, palūkanos, tikėtina, kad pradės mažėti. Infliacija praktiškai yra pasitraukusi arba visiškai išnykusi. Žaliavos yra atpigusios, priklausomai nuo žaliavų, (jų kainos – BNS) praktiškai yra grįžusios penkerius ar dešimt metų atgal, kad reiškia, kad verslui yra erdvės konkuruoti“, – pridūrė jis.
A. Izgorodino vertinimu, išankstiniai indikatoriai rodo, kad Lietuvos eksporto perspektyvos gana sparčiai gerėja, tikėtina, kad šių metų pirmąjį ketvirtį rodikliai bus geresni, galima tikėtis ir augimo.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pramonei gerų žinių galima prognozuoti dėl to, jog praėjusių metų gruodį Vokietijos pramonėje atsargų lygis nukrito į žemiausią per šešis mėnesius, o tai reiškia, kad netrukus turėtų prasidėti Vokietijos gamybos atsigavimas – didelę dalį eksporto užsakymų Lietuva gauna iš Vokietijos.
„Tai patvirtina ir Lietuvos pramonės lūkesčiai, gruodį Lietuvos pramonės nuotaikos pasiekė ilgalaikį vidurkį, jos buvo aukščiausiame lygyje per 15 mėnesių, o atsargų lygis buvo mažiausias per 13 mėnesių“, – sakė A. Izgorodinas.
„Aišku, dar per anksti kalbėti apie eksporto apimčių ir gamybos ženklesnį atsigavimą, bet manau, yra daug pagrindo kalbėti, kad pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos pramonės ir eksporto rodikliai stabilizuosis, galbūt netgi gamybos apimtys pramonėje bus teigiamos ir didesnės nei praėjusių metų pirmą ketvirtį“, – pridūrė jis.
Neramumai Raudonojoje jūroje didelės įtakos neturės
Paklaustas apie neramumus Raudonojoje jūroje, dėl kurių brangsta konteinerių gabenimas į Klaipėdą bei to poveikį tarptautinės prekybos rodikliams, A. Izgorodinas mano, kad poveikis bus nedidelis, nebent prasta situacija užsitęstų.
„Turi praeiti vienas ar du mėnesiai, kol tai turės realų poveikį mūsų pramonei. Dabartinės problemos tikriausiai atsispindės pramonės rodikliuose vasario arba kovo mėnesį. Kol kas poveikis neturėtų būti didelis, tuo labiau, egzistuoja nemaža tikimybė, kad bus pasiektas susitarimas su husitais ir problema bus trumpalaikė“, – teigė A. Izgorodinas.
„Bet jei problema užsitęs, tarkim, dar vieną mėnesį, tada jau mūsų pramonė susidurs su iššūkiais, bet taip pat ir euro zonos pramonė. Labiausia tikėtina, kad dėl pakilusių transportavimo kaštų dalį kainų padidėjimo euro zonos ir Lietuvos gamintojai kompensuos iš savo lėšų, nes reikia pripažint, kad paklausa euro zonoj lieka silpna, iš kitos pusės, tikrai dalį konteinerių transportavimo kainos padidėjimo gamintojai perkels ant vartotojų“, – pridūrė jis.
Anot M. Dubnikovo, dėl neramumų Raudonojoje jūroje prognozuojami tiekimo grandinės sutrikimai ir brangesnis konteinerių gabenimas laivais bus laikini.
„Didesnė problema yra tai, kad Raudonojoje jūroje pinasi Gordijaus mazgas, kur politiniai, ideologiniai interesai viršija ekonominius. Yra grėsmė, kad Iranas gali įsivelti į didesnius konfliktus nei iki šiol ir tai gali plisti“, – teigė M. Dubnikovas.
„Tada prasideda žaliavų kainų brangimai, tiekimo grandinių trūkinėjimai, visi kiti dalykai – čia yra didžiausia rizika dėl Raudonosios jūros“, – kalbėjo analitikas.
