O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka. Na, o socdemai kaltina vyriausybę neveiklumu, kad ši nestabdo maisto brangimo.
Iš Šilalės rajono atsivežęs pusantros tonos pieno, ūkininkas Karolis jį dalina klaipėdiečiams. Sako, tiek pieno primelžia per vieną kartą, mat laiko pusantro šimto karvių. Vyras taip protestuoja prieš pieno perdirbėjus, perpus sumažinusius pieno supirkimo kainą.
„Supirkėjai moka ne visai adekvačią kainą už pieną. Moka mažai, geriau žmonėms išdalinti, pilti gaila, daug meilės, širdies įdėta“, – sako ūkininkas Karolis Gečas.
Su tuščiais buteliais ir stiklainiais prie kaimiško pieno statinės susispietę klaipėdiečiai džiaugiasi galėdami tiesiai iš ūkininko gauti riebaus pieno ir jam negaili atsilyginti vienu kitu euru:
„Juk jiems reikia pašarą pasiruošti, pamelžti, gyvuliams vietą padaryti, kainuoja.“
„Daro prekybininkai ką nori ir verslininkai. Dabar gyvena verslininkai. Pensininkams pridėjo po kelis eurus – džiaukitės. Šimonytė kainų nereguliuoja. Kodėl, kas turi reguliuoti, kam ta Vyriausybė? Išvaikyti ir gyvenkim, kaip norim.“
„Man atrodo, Vyriausybė padeda, o supirkėjai naudojasi.“
Ūkininkams protestuojant prieš prekybininkus ir perdirbėjus, esą šie pelnosi žemdirbių ir pirkėjų sąskaita, Lietuvos bankas skelbia surinkęs kitokius duomenis.
Atlikęs maisto kainų augimo Lietuvoje tyrimą, bankas skelbia, kad pernai per tris ketvirčius, neskaičiuojant ketvirto ketvirčio, žemės ūkio sektorius, tai yra žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai, pakėlė savo produktų kainas žymiai daugiau negu jiems išaugo sąnaudos dėl pabrangusių energijos išteklių ir trąšų. O prekybininkai su perdirbėjais esą kainas pasikėlė tik vos daugiau nei jiems išaugo sąnaudos.
„Žemės ūkio sektoriaus atveju, kainų augimas buvo aukštesnis nei sąnaudų padidėjimas. Sektoriuje kainų raidos tendencijos turėjo reikšti neblogą laikotarpį“, – tvirtino Lietuvos banko departamento vadovas Aurelijus Dabušinskas.
Su tokiomis Lietuvos banko išvadomis nesutinka Žemės ūkio rūmų vadovas. Jis priekaištauja, kad bankas į tyrimą neįtraukė paskutinio praėjusių metų ketvirčio ir tvirtina, kad perdirbėjai su prekybininkais kalčiausi dėl pernai ES vidurkį beveik dvigubai viršijusio maisto brangimo Lietuvoje.
„Žemės ūkio produkcijos, žaliavos kainos labai krito, ypač pieno sektoriuje, kainos sumažėjo 50 proc., tai stipriai atsiliepia sektoriui. Pramonė ir parduotuvės kainų nemažina, vartotojas perka su didelėmis maržomis ir darosi didelius pelnus“, – tikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Lietuvos banko atstovai tikina į tyrimą paskutiniojo ketvirčio duomenų negalėję įtraukti, nes dar jų trūksta. O, pasak banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio, pagrindinė maisto brangimo priežastis Lietuvoje buvo valdančiųjų nesugebėjimas atremti Kremliaus sukelto energetinio šoko.
Ispanijoje, kuri pasiskelbė energetine sala ir ėmėsi subsidijuoti energijos gamybą, maistas pabrango 15 proc., tai yra perpus mažiau nei Lietuvoje, o bendra infliacija – 3 kartus mažesnė.
„Visos vyriausybės pagalbos, kokios bebūtų sukonstruotos, reiškia, kad kovojame su nelemto energijos algoritmo pasekmėmis. Kova nėra sėkminga“, – teigia R. Kuodis.
Visgi tyrimo išvadose Lietuvos bankas Vyriausybei dėl rekordinio maisto brangimo priekaištų neturi ir teisina, esą visose Baltijos šalyse infliacija buvo panaši.
„Pasirinkimas ekonomiškai fiskalinėmis priemonėmis paremti labiausiai pažeidžiamus gyventojus buvo teisingas pasirinkimas, priemonės turi būti taiklios, sukalibruotos, toks atsakas buvo ir yra tinkamas“, – sako A. Dabušinskas.
Maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su ES vidurkiu. Tad socialdemokratai teigia nusivylę Lietuvos banko tyrimu, kuris kaltę verčia Kremliui ir ūkininkams. Socdemai žeria priekaištus vyriausybei.
„Išvada elementari – Vyriausybės neveiklumas, nuolatinis vėlavimas, elementarus atsikalbinėjimas lėmė, kad Lietuvoje kainų kilimas buvo spartesnis, atskiriems visuomenės sluoksniams skaudesnis“, – kalba Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Lietuvos bankas skelbia, kad augant pensijoms, algoms ir santaupoms, pirkėjai turėjo pakankamai pinigų ir tai taip pat leido verslininkams drąsiai branginti maistą. Bankas prognozuoja, kad ir šiemet maistas toliau brangs, tik esą jau lėčiau nei pernai.
