arūnas svitojus

Dalis Lietuvos ūkininkų šiemet turi sumokėti dvigubai arba trigubai didesnį žemės mokestį, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. „Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (...) Kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina taip ženkliai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sako A. Svitojus.

Lietuvoje Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas, o štai kai kurie Italijos gyvūnų teisių gynėjai reikalauja uždrausti skersti arklius, taip pat ir naudoti juos darbui bei dresuoti. Lietuvos gyvūnų gynėjai ragina ir lietuvius nebūti abejingus ir nubalsuoti, kad šie draudimai įsigaliotų visoje Europos Sąjungoje.

Žemės ūkio rūmų taryba ketvirtadienį Baisogaloje ketina kreiptis į Seimą ir Žemės ūkio ministeriją dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strategijos peržiūros.     „Kalbėsime apie visą sistemą: pasėlių deklaravimą ir jau matomas jo pasekmes, pavyzdžiui, susitraukė ekologiniai ūkiai, sausrą, kitų metų strategiją iki 2027 metų“, – BNS sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Pasipiktinę vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai jau blokuoja kelius. Prie Kryžkalnio virtinė traktorių trukdė eismą ir sukėlė didžiules spūstis. Tuo metu žemės ūkio ministras, pažadėjęs 8 milijonus eurų paramos pieno gamintojams, ruošiasi paramą padalinti ne visiems, o tik smulkiausiems. Stambesnieji pieno gamintojai tokius ministerijos planus vadina ūkininkų kiršinimu ir grasina naujais protestais.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Ūkininkai nenuilsta ir trečią savaitę protestuoja dėl rekordiškai žemų pieno supirkimo kainų ir toliau nemokamai dalija pieną gyventojams. Peikdami Lietuvos banko tyrimą apie maisto kainas Lietuvoje, ūkininkai skelbia savo duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje pieno supirkimo kaina atsilieka nuo ES vidurkio ir infliacijos. Šią savaitę ūkininkai grasina didžiuliais protestais Vilniuje.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą prarado daugiau nei pusę žemdirbių – jų valdas perėmė stambieji žemės ūkio verslai. Tokią statistiką skelbia šalies Šeimos ūkininkų sąjunga, kuri tikina, kad smulkesniųjų ūkininkų nykimas vyksta neatlaikant konkurencijos su stambiaisiais. O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones.

Ūkininkai pačiame sostinės centre – priešais Žemės ūkio ministeriją – iškėlė kryžių su kelmais ir akmenimis. Esą tokių veiksmų jie ėmėsi dėl to, kad nebegali kęsti žemės ūkio žlugdymo ir ministro Navicko politikos. Žemės ūkio ministerija atšauna neturinti, ką pasakyti, nes esą nežino, kas tokie yra nepatenkinti. Ūkininkų organizacijos tikina problemų pastebinčios, bet kryžių statymo šiandien nesupranta. O kas kryžių iškėlė, taip ir lieka neaišku.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Lietuvoje maisto kainos šoktelėjo į naujas aukštumas. Labiausiai pabrango daržovės, bulvės ir mėsa – ypač vasarą populiari kiaulienos nugarinė. Negana to, neaišku, kaip dėl sausros ar rytuose siaučiančio kiaulių maro kainos keisis toliau. Kol vieni specialistai prognozuoja, kad lietuviškos daržovės daugiau brangti negali dėl mažesnių kainų užsienio rinkose, kiti vis dėlto spėlioja, kad sausra, kaip priežastimi kainoms kelti, gali pasinaudoti prekybininkai.

Ekstremali padėtis dėl pernykščių liūčių Lietuvoje tęsiasi jau ištisą pusmetį. Tik kitą savaitę Vyriausybė rengiasi ją atšaukti. Tuo metu milijoninius nuostolius patyrę ūkininkai iki šiol nesulaukia kompensacijų. Nors ūkininkai skaičiuoja, kad nuostoliai siekia apie 100 mln. eurų, Vyriausybė žada kompensuoti vos 18 mln. – per pusę iš EK paramos ir vyriausybinio fondo. Štai taip su ašaromis akyse ūkininkams pernai teko stebėti, kaip skęsta ir žūva jų derlius.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) rengia verslo misiją, kurios metu vietinio turizmo verslo atstovai susipažins su restauruotais Vidurio Lietuvos dvarais, muziejų ekspozicijomis, dalyvaus edukacinėse programose, lietuviškų tradicijų demonstravimuose. „Siekiant mažinti turizmo Lietuvoje sezoniškumą, turime kiekvienu metų laiku pasiūlyti turistams paslaugų, kurios juos trauktų čia atvykti ir ilsėtis.

Lietuvos studente! Mokestis už mokslą – dar viena nomenklatūrinės valdžios apgaulė! Šalies politinės partijos ir aukščiausios valdžios institucijos pristigo ryžto ir politinės valios pagaliau pradėti realiai įgyvendinti seniai pribrendusias ir gyvybiškai svarbias, tačiau daugelį metų vis atidėliotas aukštojo mokslo sistemos reformas.