Lietuviai, nepaisant rekordiškų maisto produktų kainų, didėjančių paskolų palūkanų ir sudėtingos ekonominės situacijos, vis tiek nusiteikę optimistiškai:
„Kainos tai didelės, bet gal džiaugiamės, kad kitiem dar prastesnė situacija, pavyzdžiui, Ukrainai.“
„Tenka biški ir taupyti, ir planuoti savo išlaidas, ir taip pat tenka ieškoti būdų, kaip užsidirbti daugiau. Reikia jungt alkanas smegenis ir ieškot būdų. Aš, ką darau, tai vedu gitaros pamokas, sugalvojau kitiems žmonėms kurt dainas už pinigus.“
„Visada galima kažkur šiek tiek pataupyti. Reikia džiaugtis, kad esam gyvi, sveiki, kad atsikėlėm šį rytą. Ir žmogui reikia labai nedaug – truputį pavalgyti, apsirengti ir džiaugtis.“
„Žinoma, kad kainos kelia nerimą, bet kai pagalvojam, kad kitiems blogiau nei mums, tai kažkaip tikrai ištversim viską.“
„Žmonės nėra patenkinti visumoj, viskas brangsta. Jei palyginti su mūsų kaimynais, pas mus dvigubai brangiau. Tai apie tai reikia pagalvoti Vyriausybei ir žmonės turi sulaukt geresnių laikų.“
„Aš esu optimistė, tikrai turės būt geriau, ir nemanau, kad yra labai blogai. Va, visi grįžtam su pirkinėliais.“
Tautiečių optimizmą liudija ir statistika. Skaičiai sako, kad 2023-ųjų sausį Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra pats aukščiausias Europoje.
Tačiau geras tautiečių nuotaikas lydi paradoksai, mat infliacija Lietuvoje vis dar viena didžiausių ES. O ir šalies ekonomika traukiasi – paskutinį 2022 m. ketvirtį šalies BVP smuko beveik 2 proc. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad BVP smuko dėl kelių priežasčių. Viena jų – sumažėjusios pramonės gamybos apimtys.
„Energijai imlūs pramonės sektoriai, jie tikrai labai stipriai apribojo gamybos apimtis“, – aiškina A. Izgorodinas.
O kita priežastis – sumažėjęs vartojimas, gyventojai ėmė taupyti ir mažiau išlaidauti.
„Gruodį mažmeninė prekyba nukrito dešimtadaliu“, – sako A. Izgorodinas.
Štai, anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, gyventojai nusiteikę gerai, nepaisant aukštų kainų, nes praėjusių metų rudenį jų lūkesčiai buvo pasiekę ypač žemą lygį – dujų ir elektros kainoms kylant į rekordines aukštumas, gyventojai ruošėsi blogiausiam scenarijui. O jis neišsipildė.
„Buvo diskutuojama, kad žiemą ES pasitiks šaldama, galbūt teks mažiau šildyti patalpas. Kai tas scenarijus netapo realybe – matome, kad dujų kainos nukrito į žemą lygį, elektros kainos labai protingos biržoje. Tai tai pakėlė ir gyventojų ir verslo lūkesčius“, – tvirtina N. Mačiulis.
O Izgorodinas mano, kad paradoksalios situacijos priežastis – kylančios paskolų palūkanos. Esą gyventojai taupesni, nes tenka daugiau pinigų atiduoti įmokoms už paskolas.
„Palūkanos sparčiai didėja, šiuo metu siekia aukščiausia lygį nuo 2015 ir panašu, kad pradėjo valgyti gyventojų perkamąją galią. Nes, kylant palūkanoms, pinigai skiriami paskolų aptarnavimui ir mažiau jų skiriama kitoms prekėms“, – aiškina A. Izgorodinas.
Anot Mačiulio, nors dabar 2 proc. BVP kritimas atrodo dramatiškai, didelių grėsmių Lietuvos ekonomikai jis nemato.
„Prognozuojame, kad BVP išliks beveik nepasikeitęs, sumažės keliomis dešimtosiomis proc. punkto. Ir tam turės įtakos tai, kad yra eksporto užsakymai šiek tiek sumažėję, tose rinkose, kur matome jau recesiją, ir kaimyninės Baltijos šalys, Švedija, Vokietija“, – teigia N. Mačiulis.
Esą ir vidaus paklausa kol kas, išliekant tokiam aukštam kainų lygiui, greitai neatsistatys, ir teks palaukti, kol infliaciją pasivys gyventojų pajamos.
