SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį matysime techninę recesiją.
„Tačiau metinė infliacija mažės, o pajamų augimas ims ją lenkti. Tačiau pirmąjį pusmetį tokio rezultato dar neturėsime. Pavyzdžiui maisto produktai vis dar bus brangūs, jų pigimą matysime pirmojo metų ketvirčio pabaigoje. Tuos brangius produktus prekybininkai turi išparduoti. Jeigu prekybininkai produktus pirks pigiau, tada jie gali imti juos ir parduoti pigiau.
Be to, šiemet nesitikima ir pramonės augimo“, – prognozavo ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad pernai daugiau lietuvių grįžo nei išvyko gyventi į užsienį.
„Be to, dėl karo Ukrainoje Lietuvoje augo užsieniečių skaičius. Taip pat šie žmonės įsidarbino. Todėl prisidėjo ir prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Darbo rinka išlieka stabili, bet neigiamų pokyčių daugėja. Per metus dirbančiųjų sumažės 1 proc. Nedarbas pradės didėti. Darbdaviai atsargiai samdo naujus darbuotojus.
Tačiau vidutinis darbo užmokestis turėtų augti iki 9 proc.“ – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, palūkanų augimas, pokyčiai mokesčių sistemoje gali keisti gyventojų lūkesčius.
„Mažmeninė prekyba jau susitraukė 10 proc. Teigiamus pokyčius matysime tik antrąjį ketvirtį“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, NT rinka išliks vangi.
T. Povilauskas skaičiavo, kad šiemet maksimali EURIBOR riba turėtų būti 3,25 procento.
„Manome, kad paskutinis didinimas bus gegužę iki 3,25 proc., vadinasi, tai susivestų į EURIBOR piką trijų mėnesių gal 3,3 proc. metų viduryje. Rinka yra šiek tiek agresyvesnė ir prognozuoja 3,5 proc. piką“, – sakė T. Povilauskas.
ECB pernai kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir EURIBOR palūkanų normai, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Sausio pirmosios savaitės duomenimis, trijų mėnesių EURIBOR siekė 2,33 proc., 6 mėnesių – 2,88 proc., o 12 mėnesių – 3,32 procento.
Gyventojų lūkesčiai mažėja
SEB banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis sakė, kad optimizmą rinkose slopina aukšta infliacija ir žemas vartotojų pasitikėjimas.
Pasak jo, infliacija vis dar gerokai viršija pagrindinių finansų institucijų tikslus, o vartojimo pasitikėjimo indeksas – mažesnis nei prieš 2008-ųjų krizę.
„Infliacijos lygis vis dar itin aukštame lygyje ir labai toli nuo siektinų FED (Federalinė rezervų sistema, JAV centrinis bankas – BNS) ar ECB (Europos Centrinis Bankas – BNS) nusistatytų tikslų. Vartojimo pasitikėjimo indeksai yra itin žemuose lygiuose, net šiame šimtmetyje jie siekia žemiausius lygius, yra žemiau negu net per 2008-ųjų finansinę krizę“, – antradienį banko konferencijoje „Ar šiemet Lietuvos ekonomikai pavyks irtis prieš srovę?“ teigė V. Juzikis.
Jo teigimu, šie rodikliai užgožia praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje rinkose pastebėtus teigiamus ženklus – obligacijų kainų pokyčius ar susitraukusią kredito maržos riziką.
„Gruodžio pabaiga ir sausio pradžia įpylė daug optimizmo į investuotojų lūkesčius. Matėme – obligacijų kainos gerokai atšoko, kredito rizikos maržos susitraukė iki tikrai žemo lygio ir tas optimizmas atrodė įsivyraujantis rinkose“, – sakė V. Juzikis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė metinė infliacija sausį Lietuvoje siekė 18,4 proc., o vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 4 ir per mėnesį padidėjo 4 procentiniais punktais.
