Vinco Kudirkos progimnazija Šiauliuose pastatyta tarpukariu, vos ne prieš šimtą metų. Atėjo laikas ją iš esmės atnaujinti. Šiai ir kelioms kitoms mokykloms savivaldybė ketina skirti apie penkis milijonus eurų iš ES iždo.
Dar Šiauliai norėtų nutiesti 30 km naujų dviračių takų, tai kainuos per 20 mln. eurų – irgi iš europinių pinigų, skirtų regionų investicijoms. Tačiau, pasak mero, planai vis lieka popieriuje.
„Esam parengę projektus ir jau norėjom juos įgyvendinti, deja, vakar sužinome, kad vėl keičiamos taisyklės, gairės ir vėl turėsim pusę metų laukti, kol galėsim pradėti paprastuosius darbus. Ką tai reiškia Lietuvai? Nesurinktus pinigus į biudžetą“, – sako Šiaulių meras Artūras Visockas.
Tokių ir panašių projektų Lietuvos regionuose – šimtai. Tačiau nuo pat 2021 metų sausio Lietuva ant lėkštutės duodamų pinigų – 1,6 mlrd. – tiesiog nesugeba pasiimti.
„Jeigu pusės to plano nėra, o jau praeina 3 metai ir esam tik planavime. Dėl to mes esam prezidentūroje“, – teigia A. Visockas.
Į prezidentūrą savivaldos ir ministerijų atstovus buvo susikvietęs Gitanas Nausėda. Paaiškėjo, kad per beveik trejus metus ministerijos patvirtino vos daugiau nei dešimtadalį lėšų.
„Šiai dienai suplanuota tik apie 13 proc. Iki metų pabaigos tikslas yra pasiekti 35 proc. Čia turi visos institucijos susitelkti, reikalingas tamprus koordinavimasis, nes dabartinis sistemos modelis šiek tiek jo stokoja“, – teigė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
Pasak prezidentūros, regionų gyventojai dėl to negauna paslaugų. O europinė investicijų peržiūra – jau kitų metų viduryje. Tiek ir liko laiko pinigams pasiimti.
„Yra situacija be komentarų. Įsivaizduokit, jūs esate Europos Komisija, o aš esu Lietuva. Ir jūs manęs paklausiat – „tai ką tu padarei? Mes tau davėm pinigų“. O aš turėčiau pasakyti, kad nieko nepadariau. Ir tai būtų teisybė“, – sakė A. Visockas.
Regionams reikalingi švietimo, sveikatos, susisiekimo, aplinkos, energetikos projektai.
„Kai kurios ministerijos dar nėra patvirtinusios visų gairių, tai Aplinkos ir Sveikatos ministerija. Bet kai kurios patvirtina, regionai savo priemones planuose pasitikslina, numato ir tada ministerija vėl iš naujo grįžta prie tų gairių dar kažką keisti. Ir vėl prasideda gairių derinimas“, – teigė savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Vidaus reikalų ir finansų ministerijos teisinasi, kad darbus stabdo ir merų kaita po rinkimų. O nuodugnių peržiūrų esą reikia, kad nesikartotų ankstesnės istorijos, kai nauji suoliukai ar trinkelės puošia žmonių nenaudojamus plotus.
„Juos reikia ne įsisavinti, išleisti, o investuoti. Investavimas turi sukurti rezultatą. Dėl to turi atsirasti ir įsipareigojimas pasiekti tą rezultatą, ne tik kažką pastatyti ar nutiesti, bet paslaugos turi pasiekti žmones“, – sakė finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
„Akivaizdu, kad labai atsiliekame. Jeigu kaimyninėje valstybėje jau kalbama apie 30–50 proc. lėšų panaudojimą, mes kalbam tik apie gaires, o tai labai liūdina ir apmaudu“, – pridūrė Seimo komiteto pirmininkas Ričardas Juška.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius tikina, kad pasiimti europines lėšas Lietuva suspės – ko nepadarė per porą metų, teks susisukti per mėnesius.
„Metų pabaigai tikrai turėsime kontraktus. Gal to pagreičio kol kas nepakanka, bet artimiausiu laiku, dar šiais metais, tikimės, pagreitis tikrai bus“, – teigė A. Abramavičius.
Merai pyksta, kad Vyriausybė daugiau nei pusantro milijardo eurų investicijoms į šalies regionus nelaiko prioritetu ir ragina į procesą aktyviau įsitraukti pačią premjerę Ingridą Šimonytę.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
