Naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris sako, kad šalies vadovas tiesiog pasinaudojo proga atsikirsti jį ne kartą kritikavusiems konservatoriams.
Pokalbis su V. Bruveriu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Šiomis dienomis išgirdome sparnuotus žodžius, kad esą rinkėjai stebi vaikų darželį, kad senelis liepė susirinkti žaislus, kad išspaustos dantų pastos atgal į tūbelę nesukiši ir taip toliau. Kaip vertinti tai, kad visgi pirmalaikių Seimo rinkimų idėja atmesta, o kai kas jau sako, kad Gabrielius Landsbergis esą yra mušta korta?
Ką jūs citavote yra šalies vadovo, vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado retorika, tai natūralu, kad jis pasistengė kuo daugiau atsigroti šitoje srityje, nes konservatoriai ir jų Vyriausybė bei jos vadovė yra pagrindiniai jo politiniai priešininkai ir konkurentai. Ne kartą, kai jis buvo atsidūręs panašiose kebliose ir kvailose situacijose, pats prisižaidęs, tai iš jo irgi buvo šaipomasi. Tai jis dabar tiesiog pasinaudojo, nes jie patys suteikė tam pakankamai pagrindo.
Tai, kad Seimas atmetė pirmalaikių rinkimų iniciatyvą irgi yra logiška, buvo galima to tikėtis. Galbūt vienintelis netikėtas rezultatas, kad tokiu triuškinamu santykiu. Tai tikrai ne tik artimetinis, bet galima sakyti, kad ir politinis konservatorių vadovybės fiasko.
Tik ar pats pirmininkas Gabrielius Landsbergis dabar yra „mušta korta“? Aš su tokiom prielaidom neskubėčiau. Aišku, jam tai politinis smūgis, kurį jis pats sau – ir jo politinė aplinka, ir premjerė, ir juos supantys strategai – sudavė, bet būtų „mušta korta“, jei būtų kokia nors aiškesnė alternatyva jam partijos lyderio poste, o Ingridai Šimonytei – premjerės poste. Bet jų nėra.
O kaip vertinti Šimonytės pasisakymą? Iš pradžių ji tikino, kad jei visgi pirmalaikių Seimo rinkimų idėja bus atmesta, ji ketina atsistatydinti. Jau vakar sakė, kad galbūt pasikarščiavo ir turi spręsti partijos prezidiumas.
Buvo galima prognozuoti, kad visgi iš šios audros stiklinėje realaus rezultato nebus, kad vienintelis veiksmas, kuris bus atliktas, tai bus pateiktas iš karto pasmerktas Seimo nutarimo projektas dėl pirmalaikių rinkimų, o pati premjerė ir Vyriausybė vis dėlto greičiausiai liks savo vietoje.
Šios situacijos metu išaiškėjo ryški konfrontacija tarp senelio ir anūko. Kaip vertinti tai?
Galima tik konstatuoti, kad yra tam tikra asmeninė toksika ir įtampa tarp šių dviejų žmonių, kurių vienas kitam turėtų būti dėkingas už savo politinę karjerą, bet čia jau ne mums teisti. Galbūt iš vienos pusės ši įtampa yra logiška, nes bet koks jaunimas yra labai kritiškas savam senimui, jei jaučia, kad jis dar nepagrįstai bando laikyti ranką ant sprando ir kažkaip reguliuoti.
Kaip manote, kaip ši situacija išsispręs? Šimonytė aukos ministrus, kurių nori prezidentas?
Drįsčiau likti prie prognozės, kad premjerė išliks, partijos, visuomenės ir rinkėjų paprašyta. Tai reiškia, kad niekas neturėtų pasikeisti, turėtų išlikti kabinetas. <...> Man sunku įsivaizduoti, kad premjerė aukotų savo finansų ministrę Skaistę ar savo dešiniąją ranką, taigi čia gali susiklostyti tokia situacija, kad prezidentas pats gali būti pasiųstas spausti pastos į tūbelę.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
