konservatoriai

Savaitgalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo atstovaujama politinė jėga kartu su Liberalų sąjūdžiu turi sukurti stiprią opoziciją. Politikas leidžia suprasti, kad veikiant kartu būtų siekiama neutralizuoti ir „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kuriamas neigiamas įtakas.

Grupė Seimo konservatorių siūlo į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Tokios iniciatyvos ėmėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Matas Maldeikis, Jurgita Sejonienė bei Arūnas Valinskas. Politikai antradienį išsiuntė tokį siūlymą ir visai frakcijai.

Sekmadienį išrinktas naujas Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas – juo tapo Laurynas Kasčiūnas. Kol vieni politologai teigia, kad nuo šiol drastiškai keisis konservatorių politinė linija, požiūris į Europos Sąjungą, kiti teigia, jog situacijos nereikėtų dramatizuoti. Visgi, ekspertai sutaria, kad keisis partijos komunikacija, bus bandoma atsisakyti arogantiškų politikų partijos etiketės, keisis programinės nuostatos.

Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. „Manau, be abejo, sutelkėme rinkėjus, bet tai rodo ir permainų poreikį, naujo puslapio poreikį, išsaugant tai, kas yra tikrai gera, kas tvirtai pastatyta kaip pamatas“, – sekmadienio vakarą BNS sakė buvęs krašto apsaugos ministras.

Pasibaigus balsavimui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, sekmadienio vakarą konservatorius Paulius Saudargas pasidalino žinute, kad laimėtojas yra Laurynas Kasčiūnas. „Antro turo neprireiks! Turim naują TS-LKD Pirmininką! Ryžtingą ir galingą. Sveikinu Lauryną Kasčiūną“, – rašė jis socialiniame tinkle. Netrukus oficialiai paskelbta, kad už jį balsavo 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų.

Didžiausia opozicinė partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – renka naują partijos lyderį. Sekmadienį vyks balsavimas gyvai, prieš tai šią savaitę partijos nariai ir rėmėjai savo valią galėjo pareikšti balsuodami internetu. TS-LKD duomenimis, balsuoti rinkimuose registravosi beveik 12 tūkst. partijai nepriklausančių žmonių, dar kiek daugiau nei 5 tūkst. asmenų jos rėmėjais yra tapę ankstesnių vadinamųjų demokratijos švenčių metu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai artėja lemiamas metas – vyksta naujojo pirmininko rinkimai. Didžioji kova vyksta tarp tęstinumą siūlančios, liberalaus partijos elito atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir gerokai konservatyvesnio Lauryno Kasčiūno, iš kurio dalis žmonių tikisi partijos vairo pasukimo atgal į dešinę. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą, jei parlamentinės partijos matytų tam poreikį. „Krašto apsaugos sistema ir Lietuvos kariuomenė išsakė savo poreikius dėl nacionalinės divizijos formavimo pastarajame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje. Jeigu Seime atstovaujamos politinės partijos mato reikalą šiame kontekste tikslinti, atnaujinti savo susitarimą, prezidentas tokią iniciatyvą palaikytų“, – BNS trečiadienį nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime artimiausiu metu ketina kreiptis į prezidentą su prašymu inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. „Matome poreikį, kad finansavimas gynybai augtų ir matome, kad šioje vietoje prezidentas galėtų būti tas moderatorius ir imtis lyderystės telkti politines partijas susitarimo atnaujinimui prie esamų sąlygų.

Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusijos po to, kai žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė uždavė klausimą Laurynui Kasčiūnui, pretenduojančiam į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą. D. Žeimytė-Bilienė akcentavo, kad skaičiai 88 yra laikomi nacių simboliu, dėl to laidos metu L. Kasčiūno paklausė, kodėl jo telefono numeryje yra nacistiniai simboliai. Po užduoto klausimo kilusias diskusijas žurnalistė pakomentavo ir savo socialinių tinklų paskyroje.

Konservatorių partijai artėja lemiamas metas. Jau kitą savaitę jie rinks naująjį partijos pirmininką, o artėjant balsavimui kyla įtampos ir pačioje partijoje. Didžioji kova vyksta tarp liberaliosios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir konservatyviojo Lauryno Kasčiūno. Konservatorių pirmininko rinkimai įgavo pagreitį ir artėjant balsavimui konkurencija dar labiau paaštrėjo.

Šilutės rajone kilo didžiulis gaisras: užsidegė daugiabutis, teko evakuoti gyventojus kopėčiomis. Per gaisrą nukentėjo užsidegusio buto šeimininkė, ji aptikta lAiptinėje. Dalis butų po gaisro – netinkami gyventi. Po Amerikos prezidento Donaldo Trumpo grasinimų Rusijai sankcijomis ir pasaulinės naftos kainos mažinimu – į viešumą išlindo Vladimiras Putinas. Rusijos diktatorius, akivaizdžiai bando įsiteikti Trumpui.

Seimo konservatoriai pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl viename sostinės knygynų parduodamų pasaulio atlasų. Pastaruosiuose leidiniuose Krymas ir rytinės Ukrainos teritorijos vaizduojamos kaip Rusijos dalis. Tarnybai pateiktame skunde teigiama, kad dėl neskelbtinos informacijos atsiradimo knygyne atsakingais turi būti laikomi ne tik leidėjai, tačiau ir pats knygynas, nes jis paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, kurią draudžia įstatymas.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo atnaujinti prieš trejus metus pasirašytą partijų susitarimą dėl gynybos. Antradienį posėdžiavęs partijos prezidiumas nusprendė kreiptis į socialdemokratus, kad imtųsi iniciatyvos susodinti partijas už vieno stato. Pasak laikinosios TS-LKD pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šį pasiūlymą inspiravo Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimas per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė partijai žada nuoseklumą. Pasak jos, tai ir yra pagrindinė konservatorių stiprybė, padėjusi politinei jėgai išlaikyti stabilų rinkėjų ratą. „Aš manau, kad jau 30 metų mūsų partijos stiprybė yra nesiblaškymas ir pastangos atliepti kaip įmanoma platesnį ratą žmonių centro dešinėje“, – Eltai duotame interviu teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Balsuoti atviruose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko užsiregistravo beveik 12 tūkst. partijai nepriklausančių rėmėjų. Tiesa, dar kiek daugiau nei 5 tūkst. rinkėjų partijos rėmėjais yra tapę ankstesnių atvirų balsavimų metu, todėl galės balsuoti renkant naująjį partijos pirmininką be papildomos registracijos – kaip ir visi kiti TS-LKD partijos nariai. „Toks užsiregistravusiųjų skaičius ir džiugina, ir įpareigoja.

Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį pradėjo eiti vyresniojo patarėjo pareigas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA), praneša naujienų portalas Delfi.lt. Kaip rašo portalas, ši pareigybė dar visai nauja – ji atsirado vos prieš kelis mėnesius, praėjusių metų lapkričio viduryje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams partija numatė po 2 tūkst. eurų – šie pinigai skirti politikų rinkiminei agitacijai vykdyti. Tačiau asmeninių lėšų prie konservatorių partijos pirmininko vairo stoti panorę partiečiai rinkiminei kampanijai naudoti negalės. „Tėvynės sąjunga kiekvienam kandidatui skiria vienodą lėšų dalį – partijos prezidiumas yra nutaręs kandidatams skirti iki 2 tūkst.

Paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendė ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Penktadienį paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Anot ekspertų, liberalusis partijos sparnas tikriausiai telksis aplink Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą, tačiau ji nesudarys reikšmingos konkurencijos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus penki kandidatai. Kaip BNS informavo politinės jėgos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, partijos pirmininko posto sieks buvę krašto apsaugos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, laikinoji partijos lyderė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamentaras Žygimantas Pavilionis ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.

Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, pasitraukus I. Šimonytei, partijos pirmininko rinkimuose gali dominuoti krikdeminio sparno kandidatai.

Ekspremjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė paskelbė nusprendusi nedalyvauti opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, nors jos kandidatūrą anksčiau gruodį pasibaigusiame procese kėlė daugiausiai partijos skyrių. „(...) nepaisant didžiulio man parodyto pasitikėjimo, partijos pirmininko rinkimuose apsisprendžiau nedalyvauti“, – feisbuke antradienio naktį rašė I. Šimonytė.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį svarstant dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso stabdymo, konservatoriai Dainius Kreivys, Audrius Petrošius ir Kazys Starkevičius teigia, kad toks sprendimas griautų Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir lemtų didesnę elektros kainą gyventojams. „Pateiktas dokumentas mums priimti iš principo griauna Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje. Kaip leidžia suprasti politikas, tai būtų vienas iš siekių, jei partiečiai jam patikėtų Gabrieliui Landsbergiui anksčiau priklausiusias pareigas. „Dabartinė vadovybė buvo ne tai, kad užsidariusi, buvo centralizavimas. Manau, kad buvo juntama perdėto centralizavimo tendencija.

Pasibaigus Seimo rinkimams Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą paliko ir iš politikos pasitraukė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Ekspertai tvirtina, kad kol kas nėra aišku, ar lyderiais vadinami Ingrida Šimonytė bei Laurynas Kasčiūnas kandidatuos į pirmininko postą, tačiau spėja, kuris variantas galėtų būti tinkamesnis. TS-LKD skyriai jau baigė kelti kandidatus į konservatorių pirmininkus, tačiau realūs kandidatai vis dar nėra aiškūs.

Kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė tikina per visą darbo Vyriausybėje laikotarpį neturėjusi jokio tiesioginio kontakto su įtarimų dėl šnipinėjimo sulaukusiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šiaulių skyriaus konservatoriumi. Todėl politikė pabrėžia, kad ir ikiteisminį tyrimą vykdantiems prokurorams derėtų susilaikyti nuo nepamatuotų pareiškimų, esą prieš Lietuvą šnipinėjęs asmuo galėjo prieiti prie aukščiausių partijos ir valstybės pareigūnų.

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad gruodžio 27 dieną praneš, ar sieks tapti naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku ir pakeisti iš šių pareigų pasitraukusį Gabrielių Landsbergį. Apie tai jis žurnalistus informavo trečiadienį, po paskutiniojo šios kadencijos Vyriausybės posėdžio. „Gruodžio 27 dieną pasakysiu.

Seimo konservatoriai surinko reikiamus parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nepilnos sudėties Vyriausybės tvirtinimo. Šią iniciatyvą parėmė ir dalis Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausančių parlamentarų ir su „valstiečiais“ į Seimą patekęs Ignas Vėgėlė. Kreipimąsi pasirašė 30 Seimo narių, kai norint kreiptis į KT reikia surinkti 29 parlamentarų parašus.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Manovas buvo vadinamasis „nelegalas“ – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas, jo namuose pareigūnai rado ir sudėtingą informacijos perdavimo įrangą.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vyriausybės tvirtinimo veikiausiai paskatino politinių oponentų nesugebėjimas susitaikyti su rinkimų rezultatais. Socialdemokratas atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmas kartais Lietuvos istorijoje, kai yra tvirtinamas nepilnos sudėties Ministrų kabinetas. „Tai nėra pirmas kartas, kai nepilnos sudėties Vyriausybė yra tvirtinama.

Teisėsaugai paviešinus, kad konservatorių partijos narys įtariamas šnipinėjimu Rusijai, viešojoje erdvėje sureagavo politikai ir visuomenininkai. Vienas pirmųjų į šią žinią sureagavo partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis „Šventieji KREMLIAUS AGENTAI! Nesuprantu kam R. Juknevičienei tie rubliai? Panašu, kad imperatorius V. Landsbergis duodavo uždavinius rinkti informaciją savo šeimininkui!“, – feisbuke rašo R.  Žemaitaitis.

Laikinoji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad partija neturėjo jokios teisėsaugos informacijos apie sulaikytą ir šnipinėjimu įtariamą buvusį politinės jėgos narį. Visgi, pasak jos, jeigu paaiškėtų, kad įtariamasis vis dar priklauso konservatorių partijai, būtų priimami atitinkami sprendimai. „Tai yra netikėta žinia. Aišku, skaudi. Neturėjo partija žinių iš teisėsaugos apie tokią situaciją.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pateikė Seimui Vyriausybės programą, kuri nemažai daliai žmonių sukėlė klausimų, neva ji nėra labai konkreti. Kaip sugebės Vyriausybė laikytis savo pažadų ir kokie klausimai yra aktualiausi visuomenei? Apie tai, kaip seksis dirbti premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres, socialdemokratė Inga Ruginienė ir Seimo narys, konservatorių frakcijos seniūnas Min...

Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. „Tikrai nematau priežasčių, kodėl reikėtų mūsų balsų patvirtinant (Vyriausybės – BNS) programą. Juo labiau, kad tai yra ne tik tai įsipareigojimų tvirtinimas ar pažadų tvirtinimas, bet tai yra ir tų tvirtinimas, kurie įgyvendins juos“, – penktadienį Žinių radijui sakė M. Lingė.

Darbą baigiantis tryliktasis Seimas šią savaitę susirinko į paskutinį posėdį. Apie pusė dabartinio Seimo narių jau bedarbiai – pasibaigus kadencijai, tauta neperrinko 72 parlamentarų. Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis pasakoja, kad kraunantis daiktus iš kabineto suspaudė širdį, nuogąstauja, kad darbų nespėjo padaryti, o kiti – Seimą laiko ne pačia mėgstamiausia darboviete, kurioje teko dirbti.

Praeitoje Seimo kadencijoje valdančiojoje koalicijoje buvę konservatoriai ir liberalai pereina į opozicinę stovyklą. Apie tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio frakcijos dirbs opozicijoje pranešta pirmajame naujos kadencijos Seimo posėdyje. „TS-LKD frakcija skelbiasi opozicine frakcija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai naujajame Seime vadovaus praėjusioje kadencijoje seniūno pareigas ėjęs Mindaugas Lingė. „Kolegos patikėjo man šitą garbingą poziciją, o turiu tris pavaduotojus: Audrių Petrošių, Paulę Kuzmickienę ir Jurgį Razmą“, – Eltai sakė politikas, įvardindamas frakcijos seniūno pavaduotojus.

Antradienį paskutinį kartą susirinko prieš ketverius metus išrinkti parlamentarai. Po paskutiniojo posėdžio politologai svarsto, kiek žalos ir naudos Lietuvai atnešė buvęs Seimas ir prognozuoja, kaip seksis šiemet išrinktiems.

Kalbėdami apie galimus kandidatus partijos pirmininko kėdei užimti, konservatoriai neabejoja, kad tarp jų atsidurs premjerės Ingridos Šimonytės ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pavardės. Visgi, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai neatmeta, kad tarp siūlomų kandidatų gali atsirasti ir kitų bendrapartiečių. „Aš asmeniškai ir norėčiau, ir raginčiau, ir palaikyčiau Ingridos kandidatūrą.

Pasibaigus Seimo rinkimams, buvo išrinktas 141 Seimo narys. O jau netrukus jie pradės darbą naujajame Seime. Tiesa, naujai išrinktiems parlamentarams dar reikės kiek palaukti, kad galėtų imtis darbų, o laukti gali tekti nei daug, nei mažai – dar bent keletą savaičių.  Nors Seimo rinkimų maratonas rinkėjams jau praėjo, ateinančias savaites laukia dar visas teisinis procesas, iki kol naujai išrinkti Seimo nariai iš tikrųjų pradės eiti šias pareigas.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila pranešė priėmęs sprendimą trauktis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vicepirmininko pareigų. „Neabejoju, kad kiek vėliau bus progų gilesnėms ir platesnėms refleksijoms bei analizėms, bet šiandien reikalingi ir greitesni sprendimai.

Rinkėjai savo balsais sudarys naują Seimą, kuriame dirbs 141 parlamentaras. Išaiškėjus rezultatams politologai aptaria Lietuvos socialdemokratų partijos triuškinančią pergalę, lygina ją su Algirdo Brazausko sėkmė prieš daugiau nei 20 metų. Aptaria pergalės priežastis ir spėja, kaip atrodys naujojo Seimo darbas.

Po antrojo rinkimų turo, Lietuvai galutinai išsirinkus Seimą, kyla klausimų ne tik dėl partijų ateities, bet ir dėl valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimo iš partijos pirmininko pareigų. Buvęs Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas sako, kad šie rinkimai konservatoriams – dar ne galas, bet G. Landsbergio atsistatydinimas visgi yra tam tikros eros pabaiga.

Po to, kai pirmadienio rytą Tėvynes sąjungos-krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pranešė, kad traukiasi iš politikos ir partijos pirmininko posto, profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad tai buvo ryžtingas sprendimas, parodant tikrus lyderio bruožus. Jis pridūrė, kad jis jau anksčiau G. Landsbergiui palinkėjo pailsėti. „Tie rezultatai kokie yra, tokie yra. Aš nežinau, ar tai pasirinkimas pasitraukti iš politikos apskritai gyvenime.

Partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimų štabe rezultatų laukia ne tik politikai, bet ir partijos bičiuliai bei šalininkai, o stalai lūžta nuo įvairiausių užkandžių. Tačiau nuotaika slogi, mat rezultatai partijos nedžiugina.  Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti po konservatorių rinkimų štabą Antakalnyje, Sapiegų parke įsikūrusioje kavinėje.  Vos įėjus girdisi lengvos kalbos ir tyli muzika.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimų štabe pasirodęs Vytautas Landsbergis netuščiažodžiavo. Sakė, kad tikisi, jog Lietuva nesugrius net valdant socialdemokratams. Vakarėjant pildosi svečių gretos konservatorių rinkimų štabe, įsikūrusiame Sapiegų parke esančioje kavinėje.  Artėjant 22 valandai štabe pasirodė ir Vytautas Landsbergis. Paklaustas, ko tikisi iš rinkimų, netuščiažodžiavo.

Sekmadienį vyko 2024 metų Seimo rinkimų antrasis turas. Pergalę rinkimuose pasiekė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri kitos kadencijos Seime turės 52 mandatus. Šiuo metu kadenciją baigiančiame Seime socialdemokratai turi 14 mandatų. 05:17 | Antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai vienmandatėse apygardose Sekmadienio naktį paaiškėjo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai.

Paskutinę išankstinio balsavimo dieną Laisvės partija apkaltino konservatorius manipuliuojant rinkimų rezultatais ir vežant į Lenkiją balsuoti rinkėjus iš Lietuvos. Laisviečiai aiškina, kad dalis konservatorių ir jiems prijaučiančių sekmadienį balsuos Lenkijoje, kad jų balsas užsiskaitytų Pasaulio lietuvių apygardoje, kur kaunasi konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir „Laisvės partijos“ lyderė Aušrinė Armonaitė.