vytautas bruveris

Viena intriga jau atskleista – Ingrida Šimonytė ves konservatorių sąrašą į Seimą, o į pirmąjį dešimtuką sudėliojo lojaliausius partiečius. Be Gabrieliaus Landsbergio ir I. Šimonytės daugiausiai palaikymo partijoje sulaukė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Vis dėlto pastaruoju metu tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis į nepatinkančius žurnalistų klausimus reaguoja itin nervingai.

Šiemet gegužę lietuviai keliaus prie balsadėžių ir rinks naują šalies prezidentą. O kandidatų sąraše galima surasti naujus veidus, net ir tų, kurie su politika anksčiau nesusidūrė.  „Dėmesio centre“ apsilankę kandidatai į LR prezidentus Dainius Žalimas bei Giedrimas Jeglinskas, taip pat Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė bei „Eltos“ vyr.

Nežinomybės dėl kandidatų į prezidento postą – vis mažiau. Ignas Vėgėlė jau ne tik atvirai kalba, kad rinkimuose dalyvaus, bet ir tikina neketinantis pralaimėti. Gitanas Nausėda galutinio žodžio nepasako, bet jau kalba jaučiantis atsakomybę dėl šalies. Žodinės kovos jau prasidėjo, visgi dalis apžvalgininkų siūlo nenurašyti ir premjerės Ingridos Šimonytės galimybių. Pirštinę pavasarį vyksiančiuose Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai mesti ketina kone dešimt varžovų.

Ar Lietuvos visuomenėje labai paplitęs antisemitizmas? Ar galima sakyti, kad ši visuomenė žymia dalimi yra antisemitinė? Šiuos ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius klausimus ir vėl itin užaštrino antisemitinių pareiškimų kampaniją vystantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, jam Seime inicijuojamas apkaltos procesas ir jo planai kurti naują partiją bei dalyvauti prezidento rinkimuose. Aiškesnių, sistemiškesnių sociologinių duomenų, leidžiančių atsakyti į šiuos bendruosius klausimus, nėra.

Apsnigtas Iranas su cerkvėmis ir atominėmis bombomis. Taip dažnai ironiškai piešiama Rusijos istorinė perspektyva bei trajektorija, tęsiantis ir aštrėjant jos karui prieš Ukrainą bei konfrontacijai su Vakarais. Kokiu nors komišku ar karikatūriniu palyginimu dažnai norima pasakyti, kad tas palyginimas vis dėlto neatitinka tikrovės. Šiuo atveju – jog Rusija vis dėlto arba tokia netaps, arba jei ir taps, tai labai tolimoje ateityje. Bet ji tuo apsnigtu Iranu jau iš esmės tapo.

Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams, prezidentas Gitanas Nausėda nepagailėjo aštrių replikų apie šios idėjos iniciatorius Gabrielių Landsbergį ir Ingridą Šimonytę. Naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris sako, kad šalies vadovas tiesiog pasinaudojo proga atsikirsti jį ne kartą kritikavusiems konservatoriams.

Konservatorių lyderiai įregistravo pirmalaikių Seimo rinkimų įstatymo projektą. Gabrielius Landsbergis ir toliau laikosi savo pozicijos, kad dėl vadinamojo čekiukų skandalo būtina gauti rinkėjų pasitikėjimą iš naujo. Bet jau dabar kiti politikai kalba, kad pirmalaikiams rinkimams balsų nebus surinkta ir tai gali būti tik konservatorių viršūnių viešųjų ryšių ėjimas.

Savivaldybių korupcijos skandale klimsta visa buvusi Kauno miesto taryba, kurios nariai per nepilną kadenciją paėmė milijoną šešis šimtus tūkstančių kauniečių eurų darbinėms išlaidoms. Paviešintose ataskaitose miesto politikai nurodo apvalias, greičiausiai išgalvotas, sumas. Beveik visi prašo maksimaliai daug mokesčių mokėtojų pinigų – tiek, kiek tik gali.

Ekspertams vis dažniau kalbant, kad Jurgitos Šiugždinienės skandalas gali išjudinti visą Vyriausybę, veiksmų imasi ir opozicija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo skelbti interpeliaciją visam ministrų kabinetui. Situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ komentavo „Eltos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. Ramūnas Karbauskis sako, kad turi planą inicijuoti interpeliaciją visai Vyriausybei.

Partijų populiarumo lenktynėse – nerimo ženklai ir valdantiesiems, ir susipykusių Karbauskio bei Skvernelio komandoms. Savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai įgavo seniai matytą pagreitį – per mėnesį reitingus užsiaugino net keturiais procentais ir atsiplėšė nuo persekiotojų. Tiesa, objektyvių darbų, kurie nulemtų tautiečių meilę Blinkevičiūtės vedamiems socdemams, politologai pasigenda. Kairieji esą plaukia ant palankios bangos.

Buvęs konservatorius, lenktynes dėl Vilniaus mero kėdės pralaimėjęs, Mykolas Majauskas traukiasi iš Seimo. Majauskas parlamente savęs sako nebematantis, aiškina, kad galutinai palieka politiką ir planuoja dirbti privačiame sektoriuje. Jo vietą planuoja užimti ūkininkų protestuotuose keikiamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – sako M. Majauskas.

Naujuoju sostinės meru turėtų tapti konservatorių atstovas Valdas Benkunskas, prognozuoja politikos ekspertai Mažvydas Jastramskis ir Vytautas Bruveris. Anot jų, nors šis kandidatas yra mažiau žinomas už Artūrą Zuoką, būtent tai ir gali tapti didžiausiu jo pliusu. Jau sekmadienį bus renkami 34 savivaldybių merai – vyks antrasis rinkimų turas. Naktį arba ryte turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju Vilniaus meru. Į kovą čia stoja buvęs sostinės meras A. Zuokas ir dabartinis vicemeras V. Benkunskas.

Rinkimai – stebuklų metas, nes šiuo laikotarpiu politikai staiga prisimena, kad egzistuoja tokia žmonių rūšis, pavadinimu „rinkėjai“, kuriems reikia kaip reikiant praskalauti ausis ir smegenis bei prižadėti visko, kad tik gautum jo balsą per rinkimus. Laida „Karštai su tv3.lt“ paruošė keisčiausių pažadų apžvalgą.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Aistros dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus, kuriam pareikšti įtarimai dėl nepilnamečių arba mažamečių seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio tvirkinimo, kaip ir dėl to, kas galimai nutekino informaciją, tebekunkuliuoja.  Opozicijos dėl to inicijuoja neeilinė Seimo sesija, o kiek tai padėtų šioje situacijoje, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ELTOS vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris.

Aiškintis dėl rinkimų tenka ir operos solistui Vytautui Juozapaičiui. Paaiškėjo, kad į Kauno miesto merus kandidatuojantis Seimo narys gyvenamąją vietą deklaravo savo partijos narės bute, o pats toliau gyvena Vilniuje. Juozapaitis neslepia, kad Kaune „prisirašė“ tik todėl, kad to reikalauja rinkimų įstatymai. Vyriausioji rinkimų komisija aiškina, kad sekliais nedirba, tad netikrina, ar kandidatų šlepetės tikrai ten, kur jie deklaravo gyvenantys.

Didžiosios politinės jėgos neturėjo, ką pasiūlyti į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, sako politologė Rima Urbonaitė ir „Elta“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Anot jų, partijos neturi stiprių vietos lyderių, galinčių konkuruoti su dabartiniais merais. „Tai yra kadrų badas, totalus kadrų badas. Tais pačiais žmonėmis bandoma užkišti visas skyles.

Skandalas dėl iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įsisuka vis labiau. Jau visa Seimo opozicija ketina inicijuoti specialią Seimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar ministrė Bilotaitė, konfliktuodama su Viešojo saugumo tarnybos vadu Pociumi, nenaudojo mobingo, ir ar teisėtai vyko riaušių prie Seimo malšinimas.

Partijos baigia rikiuoti kandidatus į Vilniaus mero postą. Žvelgiant į pasiūlą kyla klausimas, ar partijos siekia, kad į postą sugrįžtų Artūras Zuokas? Ar turi moralinę teisę perrinkimo siekti verslo interesų kariaujančioje Rusijoje turintis Visvaldas Matijošaitis? Kas laukia Klaipėdos pasitraukus merui Vytautui Grubliauskui? TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina politologę Rimą Urbonaitę ir naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorių Vytautą Bruverį.

Seimo rudens sesija prasidėjo su trenksmu – socialdemokratai pareiškė pradedantys ministro D. Kreivio interpeliaciją, tačiau tai baigsis kaip ir visi tokio žanro užsiėmimai, teigė naujienų agentūros „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. TV3 žinių „Dienos komentaro“ metu V. Bruveris taip pat atsakė ir į klausimus, kokias aistras gali įžiebti šią sesiją planuojami parlamentarų atlyginimų kėlimai ir homoseksualų partnerystė. Socialdemokratai pradeda interpeliaciją D. Kreiviui.

Už šnipinėjimą Rusijai nubausto Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė ir vėl dirba Kremliaus propagandai, vėl pila pamazgas ant Lietuvos. Šįkart ji davė interviu svarbiausiai propagandinei Rusijos laidai. Švenčionienė propagandistams aiškino neva Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rinkimai yra nupirkti, žmonės neva balsavo už alaus butelį ar kelis eurus, o neva visa tauta nori draugauti su Rusija, tik bijo tai parodyti, nes yra prigąsdinti valdžios.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Ukraina tebegyvena pragarišku, daug aukų reikalaujančiu karu prieš Rusiją. Šalyje apsilankęs politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris sako, kad pabuvimas vaiduoklių miestu tapusiame Charkive paliko jam labai siurrealistinį įspūdį, tačiau nuo bombardavimų pailsėti galinčiame Kyjive nuotaikos kiek kitokios. Pokalbis su V. Bruveriu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs ką tik iš Ukrainos.

Karščiausiuose taškuose ir labiausiai suniokotose vietose apsilankęs Vytautas Bruveris teigė, kad matyti vaizdai labai šiurpūs ir sukrečiantys, tačiau iš Ukrainos karių nedingsta ryžtas kovoti iki galo. Politikos apžvalgininkas TV3 žinių „Dienos komentare“ tiksliai išvardijo, ką išvydo žudynių vietose ir kaip dėl to jaučiasi patys Ukrainos gyventojai. Sužinojome, kad buvote Ukrainoje ir šiuo metu kaip tik grįžtate.

Valstybės lyderių ir teisėsaugos institucijų krūpčiojimas Vasario 16-osios proga ir tokiu lygiu atrodo šiek tiek juokingai ar tragikomiškai, sako politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.  Apie tai jį TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Po Vasario 16-osios minėjimų pasigirdo pasipiktinimai, kad dalis žmonių su plakaitais nebuvo įleisti. Kaip tai vertinti? Bent iš dalies, mano nuomone, kai kurių žmonių pasipiktinimas yra pagrįstas.

Dėl „Belaruskalij“ situacijos reikėtų atlikti parlamentinį tyrimą, teigė Vytautas Bruveris. Pasak apžvalgininko, kuris savo poziciją išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“, tokiu būdu būtų atsakyti visi klausimai.  V. Bruveris pastebėjo, kad valdantiesiems tai nemaloniausias ir skaudžiausias momentas.  Ar galėjo Vyriausybė šioje situacijoje pasielgti kitaip? Juk Europos Sąjunga netaikė sankcijų „Belaruskalij“. Dvi plotmės – teisinė formalioji ir politinė, kuri čia ir yra svarbiausia.

Prezidento Gitano Nausėdos ir jo žmonos pietūs nepasiskiepijusius įsileisti norėjusiame ir prieš galimybių pasus pasisakiusiame restorane sukėlė ažiotažą. Prezidentas su žmona jame apsilankyti nusprendė iškart po to, kai Vyriausybei pažėrė kritikos dėl skiepijimo tempų ir prasto koronaviruso situacijos valdymo. Politikos apžvalgininkai tokius prezidentinius pietus pavadino komunikacijos fiasko bei nuolatiniu noru įtikti ir antivakseriams. Progos ironiškai įgelti nepraleido ir premjerė.

Lietuvos politiniame židinyje kibirkštį įžiebė prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pareiškimas, kad valdant migracijos krizę valdantieji ryžtingų priemonių ėmėsi tik po to, kai į procesą įsitraukė pats Gitanas Nausėda. Šis komentaras sulaukė tiek premjerės, tiek kitų politikų kritikos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Prezidento autoritetas visuomenėje ir tarp valdančiųjų vis silpsta. Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, kad jau prieš rinkimus buvo galima nuspėti, kad Gitanas Nausėda bus vienas silpniausių prezidentų. Tokį teiginį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Šią savaitę mes išgirdome apklausų duomenis, kur buvo klausiama, kas Lietuvoje buvo geriausias prezidentas.

„Sostų karais“ vadinami valdančiųjų konservatorių pasistumdymai su Prezidentūra kaitina atmosferą valdžios viršūnėse. Ko TS-LKD išmokė konfliktai su ankstesniais prezidentais Valdu Adamkumi ir Dalia Grybauskaite, klausiame politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio. Lietuvoje ne tik koronavirusas, bet ir vadinamieji „sostų karai“. Štai TS-LKD pirmininku vėl tapo Gabrielius Landsbergis, šįkart net nevykstant pirmininko rinkimams.

Naujausia apklausa rodo, kad dviejų populiariausių partijų – konservatorių-krikdemų ir valstiečių žaliųjų – palaikymas nesiekia net 15 proc. Ar sulauksime netikėtų rezultatų per Seimo rinkimus? Kas greičiausiai formuos valdančiąją koaliciją kalbėjome TV3 Žinių studijoje su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu. Visuomenės nuomonės lyderės Tėvynės sąjungą ir valstiečių žaliųjų sąjunga rodo tokius nelabai įspūdingus rezultatus prieš Seimo rinkimus.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Iki šiol nesutarimai dėl biudžeto gąsdino visuomenę ir kėlė daug įvairių diskusijų. Savo poziciją išsakė ir Prezidentas. Gitanas Nausėda prasitarė, kad nevengtų vetuoti netinkamą biudžetą. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, atlyginimai.

Penkis mėnesius trukusi Seimo pirmininko Pranckiečio nuvertimo iš posto epopėja Ramūnui Karbauskiui baigėsi šnipštu. Galutinis balsavimas galiausiai įvyko, tačiau Karbauskis gavo smūgį net ne iš opozicijos, o iš savų. Slaptame balsavime V. Pranckiečiui atstatydinti pritrūko 8-nių balsų, nors dalyvavo tik patys valdantieji ir jų gerokai daugiau nei reikia. R. Karbauskis jau pripažįsta, kad dabar nebežino, ar turi daugumą.

Antradienį Seime vyko balsavimas dėl Seimo pirmininko ateities. Po jo paaiškėjo, kad Viktoras Pranckietis lieka poste, o Ramūno Karbauskio norai jį patraukti iš pozicijos liko tik norais. Politologai diskutuoja, kokios įtakos tai turės Seimo darbui. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Miegamųjų rajonų prikėlimas, stoties rajono permainos, mokyklų remontas ir susisiekimo paslaugos – tai antros Vilniaus mero kadencijos sieksiančio Remigijaus Šimašiaus pažadai. Liberalas į rinkimus eina ne su savo partijos – Liberalų sąjūdžio – vėliava, o su visuomeniniu rinkimų komitetu. Apžvalgininkams ir politologams tai panašu į korupcijos skandale aplamdytos partijos skilimą. Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius su kolegomis ir bendraminčiais žengia į apsuptą Lukiškių aikštę.

 Naujausios apklausos rodo, kad premjero Sauliaus Skvernelio reitingai ritasi žemyn. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa, pasitikėjimas S.Skverneliu sumažėjo nuo 9,7 gegužę iki 6,3 birželį. Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris mano, kad neigiamą įtaką į prezidento postą besitaikančio premjero reitingams galėjo padaryti tiek Sodros reforma, tiek pensijų sistemos pertvarka.

 Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė metinį pranešimą. „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos temos vengusios prezidentės kalba šiemet buvo kaip niekada literatūriškai spalvinga ir gausi metaforų. Nors savo kalboje prezidentė pirmą kartą prabilo apie klaidą, omenyje turėdama paviešintą susirašinėjimą su Eligijumi Masiuliu, politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio įsitikinimu, tai buvo didžiausias šios kalbos minusas.

 Nerimsta aistros dėl paviešinto prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu. Po ilgos tylos prezidentė pareiškė negalinti patvirtinti laiškų autentiškumo. Esą susirašinėjimas buvo, tačiau turinio ji negalinti nei patvirtinti, nei paneigti. Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris įvertino prezidentės nurodymus žurnalistams, politikams ir verslo grupėms.

 Partijų atsinaujinimas – tuščia sąvoka, reiškianti tik kaitą dėl kaitos, pastebi politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. „Mūsų partijose nėra tikros partinės kraujotakos – tik ta pati nomenklatūra, tie patys žmonės, metų metus sėdintys partijų viršūnėlėse. Jie tiesiog stengiasi išlaikyti savo turimą įtaką ir valdžią įvairių manipuliacijų ir gudrybių būdu, ir viena iš tokių gudrybių – kalbos apie naujoves“, – LRT.lt tvirtina V. Bruveris.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai dar kartą parodė, kad Darbo partija visada buvo, yra ir bus vieno žmogaus – Viktoro Uspaskicho – partija, teigia politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. „Manau, tai buvo lemiamas faktorius, kodėl ši partija pralaimėjo rinkimus Kėdainiuose“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.

 Šiuo metu Ukrainai svarbiausia padėti karinėmis priemonėmis, o ginkluotės tiekimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nejuokais išgąsdintų Rusiją, teigia „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių daug rimčiau svarsto galimybes Ukrainai tiekti ginklus. „Lietuvos pozicija visada buvo, kad Ukrainą reikią remti visose srityse, įskaitant ir ginkluotę.

„Rinkimai į Europos Parlamentą (EP) tapo patogia aikštele partiniams bei asmeniniams žaidimams, galimybe pamaloninti politikos dinozaurus, atsikratyti vandens drumstėjų partinėse kovose dėl valdžios bei susitvarkyti su teisėsauga susijusius reikalus“, – teigia politologai ir politikos apžvalgininkai. Kuo dar išsiskirs rinkimai į Europos Parlamentą? Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi Ramūnu Vilpišausku, portalo lrt.

Lapkričio 9 d., šeštadienį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija į gimtosios M. Daukšos kiemelyje stūksančios liepos glėbį kviečia sugrįžti visų kartų Istorijos fakulteto auklėtinius. „Historiada 2013“ – buvusių ir esamų Vilniaus universiteto istorikų forumas, kuris suburia vienas kitą nebūtinai pažįstančių, tačiau kai bendra turinčiųjų visuomenę. Alumnai – tai tas antrasis, neregimas fakulteto kūnas, kas ketveri metai trumpam virstantis realiu.

Greitas, patogus ir šiuolaikiškas būdas pasiekti Vakarų Europą – taip apie projektą „Rail Baltica“ kalba jo kūrėjai. Puikus būdas lengvai praturtėti – tokią galimybę įžvelgia šiuo reikalu susidomėję apsukrūs veikėjai, rašo „Lietuvos rytas“. Nuo Talino iki Berlyno planuojamos nutiesti tarptautinės greitojo geležinkelio linijos projektas gali įklimpti Lietuvoje.Pastaruoju metu šiam reikalui ir Baltijos šalyse, ir Lenkijoje, ir Briuselyje skiriama itin daug dėmesio.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, esą geriausia, kad šis Seimas pats save paleistų, įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, atsistatydintų dabartinė Vyriausybė. „Virš Lietuvos tvyro dvi milžiniškos problemos – nacionalinio investuotojo, vadinamojo „trigalvio slibino“, formavimas ir bręstanti ūkio krizė. Vyriausybė nepajėgi nei vienos, nei kitos išspręsti“, – sako apžvalgininkas.

Kas šiandien padėta ant spintelės prie kiekvieno lietuvio lovos? Sakote, Biblija? Ne, ji ten jau seniai nebeguli. Lietuvos Respublikos Konstitucija? Ji jau visiems pabodo. "Kamasutra"? Ne, lietuviai yra visų sričių specialistai ir jokių pamokymų jiems nereikia. O gal... Atspėjote. Ten guli šešių spaudos lankų kūrinys spalvingu ir iškalbingu viršeliu: Vito Tomkaus "12 laiškų, kurie sukrėtė pasaulį". "Respublikos" vyr.