Kartais be botų į kiemą žmonės patekti negali. Vanduo skandina ir šiųmetį derlių. Tiesa, orų žinovai paguosti per daug negali, ir prasidedanti vasara žada būti lietinga, ir su lietuviškos vasaros šiluma.
Bemiege naktimi guodžiasi šiaulietis Renaldas, rodydamas – kieme vandens kone iki kelių. Be botų niekaip. Visą naktį teko gelbėti akyse skęstanti turtą. Net šalia namų bėgiojantį šunį šeimininkui prireikė įsinešti į vidų. Ir nors pats, ir kaimynai, per naktį darbavosi, tačiau vandens padarytos žalos išvengti nepavyks. Ją skaičiuoja tūkstančiais. O kur dar po vandeniu paskendęs derlius.
„Daržas ten toliau yra viskas užpilta. – Tai derliui viskas? – Na, mūsų, kai ant kalno, tai pradžioje lysvės kelios. Bet nuostolių yra“, – sako šiaulietis Renaldas.
O kai kam vanduo pridarė bėdų ir namų viduje: „Čia viduje sofos šlapia yra. Ir lovatiesė, viskas vandeny. Tiesiai kojas atsikėlęs į balą.“
Tiesa, žmonės kaltina ne tik gamtą, bet ir vietos valdžią, mat po tokių liūčių, vanduo juos semia jau ne pirmą kartą. Ir valdininkai esą nesiima nieko: „Mes tikrai kreipsimės į higienos centrą, tegu dabar paima nuo žemės paviršiaus tyrimams žemę, tegu ištiria su kokiais mikrobais, su kokiais mikrobais, su kokiais šūdais mus apleido dabar. Pas mus pieva yra apsemta, veja apsemta. Jūs be guminių, aš su guminiais.“
Šiaulių vandenys skuba aiškinti, esą per pusę paros iškrito kone stichinis kritulių kiekis ir susidoroti su tuo sunku. Be to, gali piktnaudžiauti ir patys gyventojai – lietaus vandenį nukreipiantys į buitinių nuotekų tinklą, ir perpildytas jis nepajėgia visko atlaikyti.
Hidrologai nesistebi, mat gegužės mėnuo visoje Lietuvoje buvo lietingesnis nei įprasta. Iškrito tris kartus daugiau kritulių nei norma. Tad vandens daugiau jau ne tik daržuose, bet ir upėse.
„To vandens iš tikrųjų yra perteklius, jo yra daug. Paviršiniai vandens telkiniai tai yra vandens lygiai aukštesni už vidutinius gegužės mėnesio“, – komentuoja hidrologas Juozas Šimkus.
Nemune ar Neryje pakilimas nėra didelis, bet mažesnės upės, kaip sako specialistai, pildosi sparčiau. Orų žinovai prognozuoja, kad jau netrukus prasidėsianti vasarą taip pat nebus sausa. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvių augalų kolekcijų grupės vadovė įspėja daržininkus – jeigu jau merkia lietūs kai kuriuos augalus galima mėginti gelbėti, nes vien laukti gerų orų neapsimoka.
„Kenkia labiausiai tiems, kurių šaknys vandenyje. Tų kurių drėgmė ant ribos, vistiek žemė kažkiek išgarina, kažkiek saulė, vėjas papučia, svarbiausia, kad augalai nebūtų vandenyje, tai viską padaryti, kad tą vandenį pašalinti nuo augalų“, – sako botanikė Gitana Štukėnienė.
O birželis bent jau kol kas prognozuojamas tikrai lietuviškas. Nepanašus į tris pastaruosius, buvusius kone tropinius, šilčiausius per pastaruosius šešiasdešimt metų.
„Turėtų būti artimesnis daugiametėms normoms, vidutinė birželio temperatūra yra 15,4 ir 68 milimetrai kritulių. Tai šiek tiek galbūt drėgniu bet temperatūra turėtų būti artimesnė normoms“, – sako klimatologas Donatas Valiukas.
Ir nereikėtų stebėtis, kaip sako klimatologas, kad sulauksime ir liūtinių kritulių, ir škvalų. Tiesa, kokia bus visa vasara bent kol kas prognozuoti anksti. O štai jau artimiausiomis dienomis termometrai rodys šiltesnę temperatūrą, tačiau, lietaus netruks ir vėl.
