„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.
Pokalbis su R. Karavaitiene – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kai prasidėjo energetikos krizė ir daug įmonių prabilo, kad galbūt nesugebės išsimokėti elektros sąskaitų, specialistai sakė, kad Lietuvoje gali išaugti nedarbas. Bet Užimtumo tarnyba ženklių pokyčių kol kas nefiksuoja. O ką stebite jūs?
Matome lėtėjančią darbo rinką, sulaukiame mažiau darbo pasiūlymų. Įprastai rugsėjis būdavo vienas iš aktyviausių metų mėnesių, o šiais metais rugsėjį mes užfiksavome 14 procentų mažiau darbo pasiūlymų negu rugpjūtį.
Darbo pasiūlymų sumažėjo beveik visose srityse, išskyrus energetiką, miškininkystę, medienos apdirbimo pramonę, viešąjį administravimą. Šiose darbo srityse buvo šioks toks, bet nedidelis darbo pasiūlymų augimas.
O atlyginimų prasme? Galbūt darbdaviai jau siūlo mažesnius atlyginimus?
Tos įmonės, kurios publikuoja darbo pasiūlymus stengiasi pateikti konkurencingus pasiūlymus. Tai tiek darbo užmokestis, tiek siūlomas papildomas naudų krepšelis išlieka panašus, kaip ir buvo prieš kelis mėnesius. Tendencijos tokios, kad jeigu įmonė ieško darbuotojų, tai stengiasi pateikti patrauklų pasiūlymą, kad darbuotojas matytų prasmę keisti darbą.
Visgi, darbo skelbimų yra daug, bet bedarbių Lietuvoje irgi yra apie 150 tūkstančių. Kodėl? Ar jie yra nekvalifikuoti, ar jie tiesiog nenori dirbti?
Iš esmės, užimtumas Lietuvoje yra gana aukštas, ir nedarbo lygis yra vienas žemiausių. Labai panašų nedarbo lygį turėjome 2008 metais. Nemaža dalis bedarbių yra struktūriniai bedarbiai – tie, kurie ilgą laiką neturi darbo, neturi atitinkamos kvalifikacijos, išsilavinimo. Tam tikri regionai susiduria su pasikartojančiomis nedarbo problemomis. Pavyzdžiui, Kalvarijos regionas, Lazdijos, Zarasai.
Tai labai priklauso nuo to, kokių investicijų pritraukia atitinkami regionai, kokias darbo vietas siūlo ir ar žmonės turi galimybių susirasti darbą savo mieste arba savo regione.
Akį skelbimuose rėžia algų skirtumai. Kartais matome, kad traktorininkas gali popieriuje uždirbti 2 tūkstančius eurų, kai mokytojui siūloma vos per tūkstantį eurų už visą etatą. Turbūt sutiksite, kad išsilavinusiems žmonėms tai atrodo tikrai demotyvuojančiai. Kodėl yra tokia situacija, toks disbalansas ir kiek tai gali tęstis?
Tokių neatitikimų yra, nes atrodo, kad aukštasis išsilavinimas yra investicija į save, tu investuoji laiką, įgyji žinias, ugdai įgudžius. Tokių atlyginimų siūlymas švietimo srities darbuotojams yra tiesiog neadekvatus. Tarp mažiausiai uždirbančių yra ir meno, kultūros darbuotojai, taip pat žemės ūkio, turizmo, tekstilės pramonės.
Bet kodėl nekvalifikuotiems yra siūlomos tokios didelės algos?
Iš esmės, įmonėms labai sunku pritraukti darbuotojus. Jie neranda tinkamų, nelabai kas nori dirbti tą nekvalifikuotą darbą, kai kurie tiesiog pasveria ar jiems geriau turėti pašalpą, ar rinktis darbą. Tai jeigu pamatuoja ir mato, kad nekvalifikuotui darbuotojui siūlo gerokai daugiau nei pašalpa, tai galima svarstyti galimybę rinktis darbą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
