Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.
Kalvarijoje gyvenanti Zita kas savaitę atvyksta į Marijampolę nusipirkti maisto. Moteris piktinasi, kad kaskart atvykusi už tuos pačius produktus turi mokėti vis brangiau.
„Šiandien paukštienos šlaunelės yra apie 1 euru pabrangę. Mėsa, duona brangsta, pieno produktai. Kai atvažiuoji kas savaitę, labai jaučiasi. Katastrofiškai“, – sako kalvarijietė Zita.
Marijampoliečiai piktinasi, kad už tuos pačius maisto produktus šiemet tenka mokėti trečdaliu, o už kai kuriuos ir dvigubai daugiau nei prieš metus:
„Dvigubai viskas. Žiūri akcijų, tik su akcija perki.“
„Brangu, aišku, kokiu trečdaliu turbūt pabrango.“
„Aišku žiūri, kad pigesnis būtų. Bet svarbu ir kokybė, kad bet ko nenusipirktum.“
„Labiausiai brango pieno produktai, sviestas, duona, visi maisto produktai labiausiai pabrango, kuriuos žmonės naudoja kas dieną.“
„Mes beveik nieko neįperkam. Greitu laiku po parduotuves eisim į ekskursiją.“
Tačiau naujausia gyventojų apklausa rodo, esą lietuviai infliaciją linkę vertinti perdėm pesimistiškai ir dramatizuoti. Realybėje brangimas esą yra perpus mažesnis nei žmonių galvose.
„Vidutinį skaičių, kurį kaip emocinę infliaciją nurodė Lietuvos vartotojai, buvo 32 proc. Paėmėme tas pačias kategorijas ir realius pardavimo duomenis, kuriuos sekame, būtiniausių prekių vidutinė prekių infliacija 2 ketvirtį, palyginti su praeitais metais, buvo 15 proc. Emocinė infliacija, lyginant su tikra, yra dvigubai didesnė“, – teigia rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ atstovė Edita Asakavičienė.
Per metus daugiau nei dvigubai pabrango tik druska. Tačiau dviejų kartų brangimo ribos dar nepasiekė nei vištiena, nei pieno produktai. Bendra infliacija šalyje siekia 24 proc.
„Labai didelis susirūpinimas kainomis, tai atsispindi didesnėje emocinėje infliacijoje, lyginant su faktine infliacija. Šita krizė vartotojus pasiekė kainų augimu, ne darbo praradimu, o kainų augimu. Vartotojas apie tai labai daug galvoja“, – kalba E. Asakavičienė.
Didžiulis nerimas dėl augančių kainų nepraeina be pasekmių. Štai ekonomistai pastebi, kad bijodami didelių kainų žmonės vėl ima taupyti, tad sąskaitose pinigų daugėja, o ne pirmo būtinumo verslams – pramogoms, restoranams, viešbučiams, prabangos prekių pardavėjams, gresia sunkus laikmetis.
„Kuomet brangsta kone visos svarbiausios prekės ir paslaugos rekordiniais tempais nuo praeito amžiaus, nėra lengva adaptuotis, prisitaikyti, jau tenka peržiūrėti prioritetus, vartojimo krepšelį, atsisakyti, be ko galima apsieiti“, – komentuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Didelė dalis lietuvių peržiūrėjo savo krepšelius, dažniau atkreipia dėmesį ne į brangių prekės ženklų, prabangos prekes. Daug nerimo, vartotojų pasitikėjimo indeksas krito labiau nei per pandemiją šiuo metu. Sukaupti indėliai – saugumo garantas, kuris laikomas bankuose, nemažėja. Lietuviams pavyksta akumuliuoti didėjančias išlaidas iš atlyginimų, neliečiant santaupų, tai padeda jaustis gana ramiai“, – kalba „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Išaugus kainoms lietuviai vis pesimistiškiau vertina savo ir visos šalies ekonominę situaciją. Nors ekonomika dar auga, pusė lietuvių prognozuoja, kad per artimiausius metus šalies ekonominė padėtis blogės, nors dėl savo namų ūkio finansų yra ramesni – beveik pusė tikisi, kad ji nepasikeis. Visgi naujas išlaidų šuolis dar laukia – kai atšals orai, teks daugiau pakloti už šildymą, o nuo naujųjų metų gali dar labiau pabrangti elektra, dujos, geriamasis vanduo.
