Violeta Repčenkaitė paviešino dažną mylimojo melą: „Kiek dar lauksi?“

Nepaskambino, bet parašė. Dėmesį parodė. O jeigu dar ir vėliau paskambins, tai bus išpildytas duotas pažadas. Viską reikia vertinti adekvačiai. Jeigu žmogumi nepasitiki, tai su juo neprasidedi.

Zavinga moteris ir patarimas jos yra teisingas. Tik problema ta, kad ne prie visu moteriskiu, norinciu sukurti seima, stovi tokia gerbeju eile kaip prie jos. Tai ir tenka tenkintis visokiais "neturejau laiko", nes biologinis laikrodis tai tiksi. Dar aciu dievui, kad pasirenka ne koki prasirukiusi, alkoholika, smurtautoja, besikeikianti, neissilavinusi tipa kaip busima vaiko teva... Nors apsizvalgius matosi, kad visgi dazniausiai paiesku istorija baigiasi su bele kokiu, o kad vaikas tures sush... teva - apie tai mastoma maziausiai.

Kas ji tokia ta Repčenkaitė?

Kai turi savo žmogų, tai jokių žinučių nereikia. Viską žinai ir taip. Ir dešimtmečiai pragyventi kartu atrodo kaip viena diena.

Ir kada tu suprasi, kad sekančio jau senai nėra, yra tik sekančios tokios dūros kaip tu

ka s čia per mikimauzė,išpjaustyta

visi kažkur perbėgs,išsigando ar kaip

Ibraukčiau tai milfei :))

tą patį jau rašė vienas rusas. Nieko naujo.