Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai. Papildomoms išlaidoms gali ruoštis ir paskolų turėtojai – Europos centrinis bankas vėl pakėlė palūkanų normą.
„Šita gėlytė kiek? – Šitos po 15, šitos po 10“, – o pernai tokios gėlės kainavo ženkliai mažiau – infliacija neaplenkė ir Vėlinėms skirtų prekių.
„Didelis krūmas pabrango 3–4 eurais“, – kalba prekeivė Irena.
Prie vienų Marijampolės kapinių gėlėmis ir žvakėmis prekiaujanti Irena pasakoja, kad šiemet turėjo pakelti kainas: „Šita 2 eurai, o pernai kainavo 1,5.“
Didesnės žvakės brango ir euru. Irena neslepia – šiais metais taupymo režimą įjungę žmonės perka mažiau.
„Mums pabrango patys daigeliai, o savo darbą, ką žinau, kaip vertinam. Šiemet tikrai prekiaujam aukštesnėm kainom“, – sako Irena.
Šalia prekiaujanti Roma gėlių šiais metais net ir augino mažiau – nujautė, kad paklausa mažės.
„Ne visi karališkas perka, užtat sumažinau. Nori pigesnės gėliukės, sako, neturim pinigėlių“, – pasakoja Roma.
Ką apie kapinių gėlių kainas mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Gyvų pasiėmėm po euriuką punduką. Ir čia 3 eurai. Savo mylimam žmogui neši į jų amžino poilsio vietą. Ar brangu?“
„Iš anksto, prieš porą mėnesių. – Kodėl taip anksti? – Buvom parduotuvėj, radom nebrangiai ir nusipirkom.“
Pabrangę Vėlinių atributai atspindi bendrą kainų situaciją Lietuvoje. Tiesa, nuolat augusi infliacijos kreivė pagaliau teikėsi kryptelti žemyn. Spalį metinis kainų augimas sulėtėjo puse procento. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dabar infliacija siekia 22 procentus.
„Tai nepaneigia fakto, kad infliacija yra labai didelė, per didelė ir skaudžiai kerta per žmonių perkamąją galią“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kaip ir iki šiol, labiausiai kainas pučia energetikos ištekliai. Malkos, briketai per metus pabrango 170 procentų, šilumos energija – kone dvigubai. Visgi dujos ir elektra pastaruoju metu rinkose pigo. Tačiau tai, pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nebūtinai rodo, kad kainų augimas staiga ims lėtėti.
„Tai yra tik sėkmės aspektas, nes rinkose labai stipriai nukrito dujų ir elektros kaina, taip pat nukritusi bendra žaliavų kaina. Bet įtakos turi tik orai – Europoje kol kas fiksuojamas labai šiltas ruduo“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
O infliacija, kaip ir orai, sąlygas diktuoja kaip tik nori.
Nors jau porą mėnesių ekonomistai žada kainų piką, Izgorodinas prognozuoja, kad kainos dabar nepuls leistis žemyn lyg nuo kalno – matysime ir dar didesnių šuolių aukštyn.
„Manau, kad infliacijos sulėtėjimas laikinas. Labai gali būti, kad gruodį, sausį, vasarį, kai į Europą sugrįš šaltesni orai, automatiškai gali grįžti ir įtampa į energetikos rinkas ir galime matyti dujų ir elektros kainų šuolį“, – teigia A. Izgorodinas.
Vis dar brangsta ir maistas. Nors dalis analitikų pabrėžia, kad prekybininkai seniai perlenkė lazdą didindami maisto kainas, jos tikriausiai irgi dar nepasiekė lubų:
„Ką dabar išleidau – 17. O anksčiau išleisdavau 7–8. Tai paskaičiuokit, kur 17, o kur 8.“
„Juoda duona kainavo pigioji 29 ct, dabar kiek? 60.“
„Tai duona, tai kas – 5 ct, 10 ct. Kai susidedi savo krepšelį – vieną dieną taip, kitą dieną litu brangiau.“
„Šunų ėdalas ir tai 12 eurų.“
„Matysime šiokį tokį maisto kainų sulėtėjimą, bet labai tikėtina, kad kitų metų pradžioje galime matyti dar vieną paspartėjimą“, – sako A. Izgorodinas.
Dar vienu galvos skausmu šalia infliacijos daliai žmonių tampa ir brangstančios palūkanos. Vakar Europos Centrinis Bankas jų normą pakėlė dar 75 baziniais punktais, taigi, ji perkopė du procentus vietoje nulio metų pradžioje. Būsto paskolų turėtojams tai reiškia vidutiniškai šimtą eurų papildomų išlaidų per mėnesį.
„Palūkanų normų didinimas būtent yra nukreiptas laiku kovoti su infliaciniais procesais. Šiuo metu mes paveikti infliacijos negalime pinigų politikos priemonėmis. Svarbu imtis savalaikių priemonių užtikrinant, kad infliacija grįžtų į 2 proc. tikslinį lygį“, – teigia G. Šimkus.
Kokį aukštį pasieks palūkanos ir kada Europos Centrinis Bankas nuspręs, kad kelti jas gana, niekas atsakyti negali. Infliaciją kelia ir ketvirtadaliu per metus brangę degalai, ypač – dyzelinas, Jei, pingant naftai, benzino kaina stabilizavosi, dyzelinas tapo energetikos preke, nes jį gamintojai ėmė naudoti ir elektros gamybai bei šildymui. Tai dyzeliną išbrangino, jo kaina už litrą priartėjo prie dviejų eurų.
