Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį. Kritikai atrėžia – taip drastiškai nurėžus bankų pelną, už tai sumokės ne kas kitas, o žmonės.
Klaipėdietis fotografas Andrius paskolą būstui prieš penkiolika metų ėmė dar litais – daugiau nei pusę milijono. Eurais tai apie 150 tūkstančių. Andrius sako, kad su paskola per tiek metų jau buvo „susigyvenęs“, tačiau Europos centriniam bankui nuo liepos pradėjus kelti palūkanų normas, išaugusi paskolos įmoka dabar gerokai kerta per kišenę.
„Tai pasijuto ypač „ant įmokos“. Ji padidėjo maždaug 40 procentų, ką turėjome pastaruosius 7–8 metus. Šoktelėjo apie 300–400 eurų plius minus“, – teigia Andrius.
Tad Andriui, kaip ir šimtams tūkstančių gyventojų, tenka sukti galvą, kaip per mėnesį sukrapštyti papildomus kelis šimtus eurų paskolai.
„Visa tai atsiliepia ir į pramogų mažinimą, laisvalaikio paprastesnio turėjimą ir didesnį darbo krūvį, nes norint uždirbti tuos pinigus reikia daugiau valandų dirbti. Jau po aštuonias valandas dirbti per dieną nebeužtenka“, – tvirtina Andrius.
Tuo metu Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja rekordinius pelnus. Bendras trijų didžiųjų komercinių bankų pelnas pernai pasiekė beveik pusę milijardo eurų. Iš jų daugiausia – 172 milijonus – susižėrė SEB bankas. Tiesa, šio banko pelnas augo ne taip ženkliai, kaip „Swedbank“ ar „Luminor“. Rekordininkas čia „Luminor“, pelną išauginęs net 67-iais procentais. Lietuvos bankas paaiškina, kas tai lėmė.
„Lietuvoje būsto paskolos ir kitos paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, taigi tas palūkanų normų kilimas pakankamai greitai atsispindėjo. Yra perteklinis likvidumas, jis laikomas centriniuose bankuose. Už jį yra mokama tam tikra grąža komerciniams bankams“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Žmonės rekordiniais bankų pelnais nesidžiaugia. Sako, norėtų, kad ir jų kišenės pildytųsi taip greitai, kaip bankų:
„Skaičiuoja milijonus, o skurstančiam paskutinius centus atima.“
„Kodėl vieni lobsta, o kiti skursta?“
„Čia yra monkey monkey balius.“
„Bankininkai yra bankininkai. Jie turi žodį tvirtą, turi savo įtaką didelę, aš manau, ir nelabai čia ką pakeisim.“
„Aš pinigų neturiu – man tas pats.“
„Mes tai nieko nepadarysim. Tik paburbėti galima.“
Piktinasi ir Seimo narys Gintautas Paluckas. Anot jo, bankai nė piršto nepajudino, o jų pelnai išaugo ir toliau auga dėl palankių aplinkybių. Socialdemokratai jau kuris laikas užsimena apie apynasrį bankams ir kredito įstaigoms, tad G. Paluckas įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus.
„Pinigai, kurie nebuvo uždirbti tų įmonių pastangomis, o tiesiog subyrėjo dėl aplinkybių, na, jais reikia su visuomene pasidalinti didesne apimtimi“, – tvirtina G. Paluckas.
G. Paluckas siūlo bankams ir toliau taikyti 15 proc. bendrą juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą, o papildomą tarifą didinti nuo 5 iki 15 procentų. Jei pasitvirtins prognozės, kad šiemet šalies bankai priartės prie milijardinio pelno, ši priemonė, anot Seimo nario, esą padėtų surinkti apie 100 milijonų eurų į biudžetą.
„Pelno mokestis vieniems metams bankams dvigubėtų tam, kad sumažintume tą milžinišką pelną, kurį bankai gaus pagal visas projekcijas nepaisant to, jog nei savo paslaugų išplėtė, nei tų paslaugų kokybės pagerino“, – teigia G. Paluckas.
Tam kategoriškai priešinasi Lietuvos bankų asociacija. Sako, kad ir taip neša didesnę mokesčių naštą nei kiti – moka nuolatinį padidintą pelno mokesčio tarifą.
„Siūlomas tarifas, t. y. 30 proc., yra neproporcingai didelis ir tai turėtų pasekmių finansiniam stabilumu bei verslo aplinkai šalyje, nes iš uždirbto pelno kredito įstaigos formuoja kapitalą, kuris yra reikalingas krizėms išgyventi bei verslui ir gyventojams kredituoti“, – kalba Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Siūlymui dvigubinti pelno mokestį bankams nepritaria ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir vadina jį „meškos paslauga“.
„Kuo daugiau apmokestinus bankus, kaip taisyklė, dažniausiai tada kyla ir įkainiai vartotojams, žmonėms ir paprastai tai gali atsiliepti neigiamai per teikiamas paslaugas“, – sako M. Lingė.
O Lietuvos bankas dar priduria, kad susidariusi ekonominė situacija laikina, tad rekordiniai bankų pelnai gali subliūkšti taip pat greitai, kaip ir išsipūtė.
„Kai mes kalbame jau apie tokį reikšmingai didesnį pelno mokesčio tarifą, mes turime suprasti, kad tai nėra baudimas bankų, nes čia nėra kažkas kaltas arba nekaltas“, – teigia G. Šimkus.
„Todėl jeigu būtų siūlomas kažkoks konkretus sprendimas tam pertekliniam pelnui reguliuoti, tai visgi turėtų būti laikinas sprendimas“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pati finansų ministrė yra sakiusi, kad rengia bankams pasiūlymą dėl solidarumo mokesčio, kurį būtų galima panaudoti krašto apsaugai. Koks jis galėtų būti, dar neaišku. Tačiau kritikai įsitikinę – esą tikėtis, kad patys bankai susipras susimažinti apetitą beviltiška.
„Ne, aš netikiu geranoriškumu, jeigu nėra įpareigojimo, jeigu nėra įstatymo, tai tikrai nebus ir jokio rezultato“, – tikina G. Paluckas.
O ar reikėtų drastiškai didinti bankų pelno mokestį, parlamentarai svarstys pavasario sesijoje.
