Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ geologą J. Satkūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Jau keli milijonai eurų investuoti į kalno sutvirtinimą, o nuošliaužos kaip buvo, taip ir tęsiasi toliau. Kaip jūs tai paaiškintumėte? Kokia viso to priežastis?
Čia priežasčių yra bent kelios. Svarbiausia yra mūsų Gedimino kalno ypatingumas, jo statūs šlaitai, jo struktūra ir be abejo hidroklimatiniai faktoriai, kuriuos mums dabar demonstruoja klimatas, kai įšalo būna mažai, daug kritulių, greitai atšyla, polaidis ir tie visi reiškiniai labai skaudžiai veikia Gedimino kalną.
Tą labai skausmingai stebėjome 2016 metų vasario mėnesį, kai staiga atšilo, iškrito krituliai ir ant susiformavusio įšalo paviršiaus susiformavo gana plačios, didelės nuošliaužos. Tada scenarijus kone pasibaigė, tęsėsi labai šlapi metai ir nuošliaužos serijomis apsuko visą Gedimino kalną.
Taigi situacija yra besikartojanti ir ji bus tokia, kol kalnas nebus pilnai sutvarkytas ne tik laikinomis priemonėmis, kaip jos dabar vadinasi, bet ir kapitaliniais šlaitų sutvirtinimo darbais, kaip padaryta šiaurės vakariniame šlaite, kuris aiškiai yra stabilus ir čia jokių tikimybių, kad būtų deformacijos, nėra.
Kodėl iki šiol mes turime tik laikinąsias priemones? Kodėl kalnas iki šiol nesutvirtintas? Nejaugi tai yra taip sunku?
Šį klausimą reiktų užduoti ne man, o tiems, kurie yra atsakingi už statybos, tvarkybos darbus ir kurie rūpinasi lėšomis ir tų paslaugų pirkimais. Čia, matyt, yra buvę tam tikrų nesklandumų, aš jų negaliu komentuoti, nežinau visų detalių.
Tačiau kaip geologas galiu pasakyti, kad dabar tai, kas įvyko pietrytiniame šlaite, buvo tikėtina, kad ir bus. Mes pietrytinį šlaitą buvome įvertinę 2017 metų tyrimu, kad tai yra pavojingiausias šlaitas. Tai būtent šiame šlaite ir buvo tikėtasi nuošliaužų.
Dar daugiau buvo netgi prognozuota, kad čia gali būti ir didesnės nuošliaužos, rotacinės nuošliaužos, kada gali būti pažeistas didesnis šlaito masyvas. Kol kas čia įvyko nedidelė nuošliauža, ji turėtų būti sutvarkyta. Nežinau, kaip į jūsų klausimą atsakyti, kada gi ji bus sutvarkyta.
Esate sakęs, kad medžių iškirtimas nei kiek nepaveikė nuošliaužų gausos, bet jų kaip tik padaugėjo. Daugelis žmonių galvoja, kad būtent medžių nereikėjo kirsti, taip pat ir kai kurie mokslininkai sako, kad tai buvo „kvailystė“. Ar tai tikrai negalėjo turėti jokios įtakos?
Su visa derama pagarba visiems, turintiems kitokią nuomonę, turiu pasakyti, kad medžiai yra gyvosios gamtos dalis ir jie gyvena, auga ir jie numiršta. Tad jie negali būti pastovus šlaito stabilizavimo būdas. Medžiai buvo pasenę ir buvo nuspręsta juos pašalinti ir tą nusprendė ne geologai, o medžių specialistai, kurie nustatė, kad medžiams nebetinka būti ant šlaitų, nes jie tampa nebe stiprinančia priemone, o būtent destabilizuojančia, griaunančia šlaitus.
Nuomonių buvo, yra ir bus visokių, tačiau medžiai nebūtų išgelbėję Gedimino kalno. Mes matėme labai aiškiai 2016 metų pamoką, kai pirmosios nuošliaužos susiformavo būtent tose vietose, kur medžių net nebuvo. Tai ar medžiai galėjo sustabdyti deformacijas ir nuošliaužas? Turbūt atsakymas aiškus – medžiai nebuvo pagrindiniu veiksniu, stabilizuojančiu šlaitus.
Visą pokalbį su geologu žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
