„Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima jau nuo praeitos savaitės, todėl kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis galimoms nuošliaužoms“, – pirmadienį pranešė kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM).
Tai yra pirmoji nuošliauža nuo 2017-ųjų metų, teigia muziejaus atstovai.
Pasak jų, avarijos likvidavimo darbai jau pradėti, o įvykusi nuošliauža „nekelia grėsmės viso kalno stabilumui“.
Tačiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas „Vilnius Tech“ Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius Šarūnas Skuodis įspėja, kad nuošliaužų gali būti dar ne viena.
„Kai nušliaužė gruntas, viršuje esantis gruntas yra paliekamas be apatinės atramos. Jeigu čia greitai kažko nepadarys, tai labai tikėtina, kad ir viršuje tas grunto sluoksnis gali nušliuožti“, – paaiškina jis.
Pasiteiravus Š. Skuodžio, kas kaltas dėl dar vienos Gedimino kalno nuošliaužos, jis patikino, kad pagrindinė to priežastis – blogos oro sąlygos.
„Ten ir taip buvo nestabilus gruntas, labai mažai trūko – viskas buvo pusiausvyros sąlygų ribose. Tai ten tetrūko blogų oro sąlygų, kad būtų pasunkintas gruntas dėl kritulių. Į jį įsiskverbė vanduo, pasifiltravo ir pasunkėjo, sumažėjo mechaninės savybės grunto ir natūralu, kad ten vyksta nuošliauža“, – sakė jis.
Anot mokslininko nuošliaužos buvo galima išvengti, jei būtų laiku atlikti tvarkybos darbai. Šiuo atveju, jo teigimu, buvo priimti tik laikini sprendimai.
„Mes esame atlikę visus tuos skaičiavimus ir esame parodę, kur gali būti tuos nuošliaužos. Ši įvyko ten, kur buvo nurodyta, kad ji galėjo įvykti“, – priduria jis.
Muziejus informuoja, kad nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaitui stabilizavimui ir deformacijos plėtimosi stabdymui. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.
Kalną prižiūrinti įstaiga sako, kad situacija nuolat stebima ir jei atsirastų nauji plyšiai, jie nedelsiant būtų stabdomi prevencinėmis priemonėmis.
„Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – tokios nuošliaužos daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet esmingai neatsiliepia viso kalno stabilumui. Ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių“, – teigiama pranešime.
Pasak muziejaus, kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą.
Primename, kad šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija.
Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė. Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje.
Kairys: apmaudu, kad darbai buvo suplanuoti neteisingai
Po žinios apie Gedimino kalno nuošliaužą kultūros ministras Simonas Kairys dar šiandien susitiko su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute aptarti situacijos.
Kaip teigė jis, į situaciją žvelgiama „su nerimu, bet be panikos“.
„Nemaloni žinia, kuriai buvo pasiruošta. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima nuo praėjusios savaitės, todėl muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiems galimiems scenarijams. Visos susijusios institucijos apie tai buvo informuotos laiku, visos susijusios institucijos aptarė galimus sprendimus“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
Atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui, anot jo, grėsmės nekelia.
„Priminsiu, kad ekstremali situacija Gedimino kalne niekur nebuvo dingusi – ji tebesitęsia, avarinė būklė yra likviduojama. Orai dabar šiuo aspektu ypač nedėkingi, todėl drįsiu sakyti, kad nuošliaužos tokiame kontekste yra sunkiai išvengiamos.
Labai apmaudu, kad šio kalno tvarkybos ir būklės stabilizavimo darbai buvo suplanuoti neteisingai, pasirenkant finansavimo šaltiniu ES lėšas. Tai iš esmės apsunkino ir prailgino visą procesą, tuo labiau, kad ginčas atsidūrė teisme ir kompleksiniai kalno sutvarkymo darbai vėluoja“, – rašė jis.
