Gedimino kalno papėdėje sunerimę gyventojai traukia telefonus ir fotografuoja – po daugiau nei penkerių metų ir vėl užfiksuota nuošliauža. Ji pastebėta anksti ryte. Kaip matyti iš viršaus, nuošliauža pietiniame kalno šlaite siekia net keletą metrų, o gruntas nuslinkęs ant tako.
Kai kurie žmonės į tokias žemių krūvas žiūri su nerimu, nes kalnui tvarkyti per šešerius metus išleista daugiau nei 7 milijonai:
„Gali nukristi, čia oooi… ką čia padarė, kodėl ištraukė visus visus medžius. Čia nesąmonė.“
„Kaip ir gyveni, batus nešioji – juos reikia taisyti. Taip ir čia, gyvenimas sukasi, eina. Nieko tokio, susitvarkysim.“
Tačiau kalną prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai tikina, kad didelės bėdos nemato.
„Tai nėra tokia didelė nuošliauža kaip buvo, sakykime, pirmosios nuošliaužos, 2016–17 metais, bet faktas yra tame, kad tikrai jinai įvyko. Ir šiuo metu muziejus daro visus veiksmus ir imasi suplanuotų priemonių šitai, sakykime, mažai avarijai likviduoti“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas Vaidas Petrokas.
Anot jų, štai taip smalsuolių akis patraukusios avarijos likvidavimo darbai pradėti. Dar ryte nuošliaužą apžiūrėjo specialistai. Geologai taip pat patikrino ir kitus kalno šlaitus.
„Nuo pat ryto muziejaus geologui apžiūrėjus, na, fizinė apžiūra kalno. Tokių kažkokių didelių problemų nėra šiuo metu. Tai vat būtent šita nuošliauža kur yra susiformavusi, yra pagrindinis dabar galvos skausmas“, – kalba V. Petrokas.
„Na, tikrai neramu, tačiau, aišku, panikuoti čia tikrai ne vieta. Tuo labiau, kad kalnas turi ir daviklių sistemą, kuri mums leidžia stebėti tiek, tarkim, drėgmės kiekį, tiek šlaito tam tikrus judėjimus“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Dėl nuošliaužos, esą, kaltas oras.
„Šiemet tikrai orai buvo labai nepalankūs, tai pirmiausia, kad nesusidarė pakankamas įšalas. Ir sniegas tirpsta po mažu ir jis labai geriasi į viršutinį žemės sluoksnį“, – tikina V. Petrokas.
Gyventojai Gedimino kalnu susirūpino dar 2012-aisiais, kai saugant piliakalnį nuo erozijos buvo iškirsti ant jo augę medžiai. Dar iki šiol dalis tiki, kad būtent iškirsti medžiai tapo 2016-aisiais pradėjusių slinkti šlaitų priežastimi. Tais metais specialistai itin susirūpino kalno padėtimi ir 2017-ųjų pabaigoje Gedimino kalne dėl avarinės padėties paskelbė ekstremalią situaciją, kuri iki šiol nėra atšaukta.
„Tebegalioja ekstremali situacija, tai reiškia, kad tiek yra atrinkti rangovai, tiek užtikrintas visas mechanizmas, leidžiantis realiu laiku iš karto reaguoti į situaciją, imtis avarinių pasekmių likdvidavimo darbų“, – sako S. Kairys.
Tiesa, specialistai tikina, kad kol nebus imtasi ilgalaikių priemonių, panašių incidentų galima tikėtis daugiau. Esą jie nustatė vandens kiekio padidėjimą paviršiniame grunte. Vis tik ilgalaikių priemonių kol kas tikėtis naivu – muziejus teigia, kad imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų jam neleidžia teismuose įstrigęs ginčas su įmone „Hidroterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus.
Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį. O štai Kultūros ministras įsako, kad tvarkymo procesas per ilgai užsitęsė dėl neteisingo planavimo.
„Bėda prasidėjo kur kas anksčiau ir aš tikrai nežinau, kam tą medalį užkabint, kas būtent parinko kalną kompleksiškai tvarkyti ir gelbėt būtent naudojant Europos Sąjungos finansavimą, kuris turi, na, labai griežtą mechanizmą“, – teigia S. Kairys.
Kiek užtruks ir kiek kainuos sutvarkyti šią nuošliaužą, kol kas neaišku. Ankstesniais muziejaus skaičiavimais, ilgalaikėms priemonėms vien prasčiausios būklės pietrytinio šlaito tvarkymui reikėtų išleisti pusaštunto milijono eurų. O visam kalnui sutvarkyti prireiktų bene 25 milijonų eurų.
