jonas satkūnas

Nuošliaužos kartosis iki kol kalnas nebus pilnai sutvarkytas, TV3 Žinių „Dienos komentare“ tvirtino geologas Jonas Satkūnas. Dėl blogų oro sąlygų pietrytiniame Gedimino kalno šlaite pirmadienį susiformavo nuošliauža, kuri esą esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, tačiau ekspertai įspėja – nesiėmus tinkamų veiksmų situacija gali blogėti.  Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ geologą J. Satkūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Paskutinius kelis metus Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik „įprastose“ vietose Biržų ar Pasvalio rajone, bet ir didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Be to, specialistai sako, kad smegduobių daugėja. Visai neseniai viena smegduobė atsivėrė važiuojant keliu Kėdainiai–Krekenava, už Surviliškio miestelio. Atsivėrus vienai smegduobei, vos už kelių šimtų metrų atsirado ir dar viena.

Nuošliaužas Gedimino kalne Vilniuje sukėlė prieš 16 metų pastatyti betoniniai žiedai, jie pajudėjo ir sukėlė avariją, teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Geologai savo ruožtu įspėja apie dar vieną gresiančią nuošliaužą. „Matome, kad grunto masyvas, esantis šlaito viršuje spaudžia šiuos rostverkus (viršutinį šlaitą prilaikančius betoninius žiedus – BNS), sutrūkinėjusi yra armatūra.

 Aplinkos ministerija pranešė, kad šiemet Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Plečiasi teritorija Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, pernai tokių įgriuvų atsirado jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt   Jei statotės namą ir norite sužinoti, ar po juo nekiurkso smegduobė, tai jums gali atsieiti nepigiai. Taip teigia Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas. Tačiau jis ramina, kad smegduobės būdingos tik karstiniams – Biržų, Pasvalio rajonams, nors praeitais metais karstinių įgriuvų buvo aptikta ir Panevėžio rajone. „[Tyrimai kainuoja] nuo kelių iki keliolikos tūkstančių, skaičiuojant dar litais.

Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, 2014-aisiais – jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį, sakoma Geologijos tarnybos pranešime.

Vilniaus ir Kauno, dviejų didžiausių mūsų šalies miestų, geologinių pavojų žemėlapis įtrauktas į Europos urbanizuotų teritorijų geologinių pavojų atlasą. Šį atlasą, kurį neseniai parengė Europos kosmoso agentūra, sudaro 52 Europos miestų žemės paviršiaus stabilumo žemėlapiai.

Speciali komisija ketina spręsti dėl skalūnų ir naftos žvalgybos konkurso sąlygų Vakarų Lietuvoje. Jį netrukus žada skelbti Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad pirmiausia bus ieškoma naftos, nes anksčiau daryti tyrimai rodo, jog čia turi būti keli jos telkiniai, paskui būtų galima ieškoti ir skalūnų. Darbai esą galėtų prasidėti jau kitąmet.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, Šilutės bei Tauragės plotas yra perspektyvus angliavandenilių, pirmiausia naftos, gavybai, todėl planuojama skelbti šių išteklių žvalgybos ir gavybos konkursą. Šiame plote angliavandenilių ištekliai jau buvo žvalgyti 1970–1980 metais. Tyrimų duomenys leido aptikti 4 naftai kauptis perspektyvias struktūras, parengtinai išžvalgyti Lauksargių telkinį ir Rambyno naftos kaupavietę.

Geologų tyrimai rodo, kad mūsų šalies gelmės turtingos bromo ir kalio – labai svarbių žmogaus organizmui elementų. Gausūs jų ištekliai slypi pramoniniame požeminiame vandenyje, t. y. sūrymuose ir mineralizuotuose vandenyse, pranešė Aplinkos ministerija. „Bromo ir kalio ištekliams išgauti galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pradėti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą pelningą retųjų šarminių metalų gavybą iš šio vandens.

Geologų tyrimai rodo, kad mūsų šalies gelmės turtingos bromo ir kalio – labai svarbių žmogaus organizmui elementų. Gausūs jų ištekliai slypi pramoniniame požeminiame vandenyje, t. y. sūrymuose ir mineralizuotuose vandenyse. „Bromo ir kalio ištekliams išgauti galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pradėti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą pelningą retųjų šarminių metalų gavybą iš šio vandens.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, mūsų šalis yra turtinga giliosios geotermijos išteklių, kuriuos būtų galima plačiau panaudoti ūkio reikmėms. Tai požeminis karštas vanduo ir karštos uolienos, žemės gelmėse slūgsančios giliau nei vienas kilometras.

Šiemet nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. mūsų šalyje įregistruoti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, 868 nauji požeminio vandens gavybos gręžiniai. Tai 17 proc. daugiau, palyginti tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu (740 gręžinių). Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, visi tokie gręžiniai turi būti naudojami saugiai, o nenaudojamus, bešeimininkius privalu likviduoti. Pastarųjų aptinkama šalia apleistų ūkinių pastatų, apgriuvusių fermų.

Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad naujo skalūnų žvalgybos konkurso laimėtojas būtų vertinamas ne tik pagal įmokos dydį, bet ir pagal planuojamas investicijas. Be to, pakeista įmokos mokėjimo tvarka - ją laimėtojas galės sumokėti, jau pasirašęs sutartį, o ne iškart, paskelbus jį laimėtoju. Vyriausybė pranešė, kad pakartotinį konkursą ketinama skelbti Šilutės-Tauragės plote ir naują – Kaltinėnų plote Šilalės rajone.

Lietuvoje natūralus gamtinis skalūnų radioaktyvumas neviršija pagrindinių radiacinės saugos normų. Tai patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) ir Radiacinės saugos centro atlikti tyrimai. Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, tyrimams buvo paimti dviejų gręžinių – vakarinėje šalies dalyje esančio gręžinio „Klaipėda-1“ ir pietvakarinėje dalyje esančio gręžinio „Rukai-2“ – uolienų mėginiai iš atitinkamai 2042 metrų ir 1889 metrų gylio.

Šalyje yra beveik tūkstantis nebeveikiančių buitinių atliekų sąvartynų, keletas jų – netoli Šiaulių miesto. Tačiau kaip rodo neseniai apibendrinti Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos atliktų tyrimų rezultatai, leistinas normas viršijanti tarša nustatyta beveik pusėje (40 procentų) tirtų senų šiukšlynų ir mažų sąvartynų, 63 proc. buitinių atliekų sąvartynų ir 80 proc. didžiųjų miesto sąvartynų. Dauguma jų yra uždaryti.

Vyriausybė pastaruoju metu garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai. Tačiau pamirštama pripažinti, kad žvalgyti ir išgauti šias dujas galės tik naftos gavybos įmonės, rašo „Lietuvos rytas“. Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. „Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius.

Straipsnį apie galimai slypinčius skalūninių dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik dabar energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Tuo tarpu geologai sako jau sulaukiantys didžiulio susidomėjimo šiomis dujomis. Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30–50 metų.

Prieš savaitę latviai pranešė, kad jų šalyje liepos 27-ąją buvo užfiksuotas pirmas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo šalies teritorijoje. Neaišku, kodėl latviai apie tai pranešė ne iš karto, o tik po kelių dienų. Tikriausiai patys nebuvo nusprendę, nuo ko dreba žemė: nuo įpykusių ant valdžios pensininkų trepsėjimo kojomis ar dėl žemės blokų judėjimo.

Lietuvoje penktadienį aštuonioliktą kartą bus minima Žemės diena. „Šios dienos tikslas - ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, neatsakingą vartojimą, bet ir skatinti kiekvieną gyventoją prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Šiais metais pasaulio bendruomenė skatinama tapti „žaliąja karta“, - Žemės dienos proga sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas lrt.lt aiškino, kad nemenkos dujų atsargos gali slypėti molingose uolienose. Galimybes išgauti tokias dujas kitą savaitę žadama aptarti JAV dujų gavybos kompanijos „EurEnergy“ ir aplinkos viceministro Raimondo Paliuko bei Geologijos tarnybos vadovų susitikime. Anot J. Satkūno, amerikiečiai skaičiuoja, jog kai kur Lietuvoje viename kvadratiniame kilometre yra galimybių išgauti iki 200 mln. kubinių metrų dujų.

Dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų uždarytas vienintelis į pilį vedantis takas, o specialistai įspėja, jog kalno irimą gali sustabdyti tik rimta rekonstrukcija, rašo „Lietuvos rytas“. Nuošliauža Gedimino kalno šlaite, privertusi sunerimti specialistus, atsirado kovo pradžioje. Kiek ilgai bus uždarytas kelias į Gedimino pilies kalną, specialistai nesiryžo prognozuoti.

Šliaužiantys Vilniaus Gedimino pilies kalno šlaitai kelia grėsmę ne tik kalnui, bet ir pačiam šalies simboliui. Saugant turistus uždarytas į pilį vedantis takas, tačiau avarinės būklės statinio priežiūros kol kas niekas nesiima.Nuošliauža Gedimino kalno šlaite atsirado kovo pradžioje, tačiau ji gali būti ne vienintelė.

Lietuvos dirvožemis pagal visų jame esančių sunkiųjų metalų ir kitų cheminių elementų kiekį yra vienas švariausių žemyne, rodo Europos geocheminio atlaso duomenys, kurios skelbia Aplinkos ministerija.Pavyzdžiui, švino tiek viršutiniame mūsų dirvožemio sluoksnyje, tiek podirvyje, kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, yra nuo trijų iki šešių kartų mažiau nei Vakarų Europos šalyse.

Naują atominę elektrinę ketinama statyti toje pačioje vietoje, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo pripažinta pačia netinkamiausia tokiam objektui, rašo „Kauno diena“. Po to, kai 1986 m. įvyko Černobylio AE avarija, Lietuvoje kilo diskusijos, jog Ignalinos atominė elektrinė pastatyta pavojingoje vietoje – virš tektoninių žemės lūžių. Pasak dienraščio, daugelis lietuvių tuomet pirmą kartą sužinojo faktus, kurie prieš AE statybos pradžią viešai nebuvo skelbiami.

Aplink Danės vagą išsidėstęs Klaipėdos senamiestis kasmet nugrimzta žemyn po 1-2 milimetrus, rašo "Klaipėda". Be to, nuolat kyla Baltijos jūros vandens lygis. Specialistai tai vertina ne vienareikšmiškai. Vieni teigia, kad kada nors dalis Klaipėdos gali virsti Venecija, kiti pataria nesibaiminti. Esą mūsų miestas palyginti saugus ir atsidurti po vandeniu jam negresia. Kad Klaipėda grimzta pastebėjo Danės krantinėje, buvusio Saldainių fabriko vietoje kasinėjimus atlikę archeologai.

Antradienį įvykęs žemės drebėjimas pademonstravo visišką nepasirengimą ekstremaliems atvejams - Civilinės saugos departamentas tik kitą dieną išplatino pranešimą, kaip elgtis įvykus žemės drebėjimui, o Lietuvos geologijos tarnyba apgailestavo, kad vienintelis seismografas neveikia jau dešimtmetį.

Daugiau nei penkių balų pagal Richterį žemės drebėjimas vakar mieste sukėlė panišką žmonių reakciją. Išsigandę ir nežinantys, kaip tokioje situacijoje elgtis, žmonės telefono skambučiais atakavo dienraščio „Klaipėda“ redakciją, radijo stotis, pagalbos tarnybas. Potvyniams, mistinėms cheminėms atakoms nuolat besirengiančios ir nemažus pinigus gaunančios civilinės saugos tarnybos vakar tylėjo.