Vieni pasijuto apgaudinėjami, kiti puolė piktintis, kad puikiais reitingais nespindinti Vyriausybė perka sau reklamą.
135-uosius metus skaičiuojantis britų dienraštis „Financial Times“ žinomas visame pasaulyje – verslo žurnalistikos leidinys užsitarnavęs ir didelį autoritetą. Todėl, kai pirmadienį „Financial Times“ internete publikavo net 7 straipsnius apie Lietuvą, dalis valdančiųjų ir jų gerbėjų suskubo viešai girtis ir džiaugtis tokiu dėmesiu mūsų šaliai.
Užsienio reikalų ministerija feisbuke pasigyrė, kad Lietuvai skirtas ypatingas dėmesys. Susižavėjimą demonstravo ir Vyriausybės strateginės komunikacijos vadovas. Pareiškė, kad dėmėsys Lietuvai, kaip niekada didelis, o tai reiškia, kad „kažką gerai darome“. O komentaruose tikino, kad tai nėra užsakyta kampanija.
O konservatorius, europarlamentaras Andrius Kubilius viešai pareiškė, kad visa tai tai tik dėl Landsbergio ir Šimonytės nuopelnų bei vykdomos teisingos politikos: „Gabrieliaus bei Ingridos nuoseklūs žodžiai (ir veiksmai) ne tik apie Rusiją, bet ir apie Kiniją keičia iki šiol Europos Sąjungoje vyravusias paradigmas. Berlynas, Paryžius, Briuselis seka mūsų pėdomis, o ne atvirkščiai. Todėl apie tai ir rašo „Financial Times”. Rašo neslėpdami pagarbos ir susižavėjimo Lietuvos laikysena.“
Bet paaiškėjo, kad yra priešingai – toks dienraščio dėmesys mums ne dėl ypatingų nuopelnų, o dėl to, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi „Investuok Lietuvoje“ agentūra, „Financial Times“ sumokėjo beveik 57 tūkstančius eurų, kad būtų publikuoti šie tekstai apie Lietuvą. „Investuok Lietuvoje“ gyvai paaiškinti visuomenei skandalo nesiteikė, tik raštu.
„Šiuo metu Lietuvai ypač svarbu stiprinti savo žinomumą bei patikimos, saugios, pažangios ir verslui patrauklios šalies įvaizdį. Vienas iš būdų to siekti – Lietuvos vardo skleidimas aukščiausio lygio tarptautiniuose leidiniuose. „Financial Times“, su daugiau nei 16 milijonų skaitytojų auditorija, yra tikslinė „Investuok Lietuvoje“ publikacija“, – tvirtina „Investuok Lietuvoje“ atstovė Rūta Nemunytė.
„Norėta kaip geriau, išėjo kaip visada“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Nausėda sako, kad dabar pasaulio dėmesys Lietuva išaugęs, tad duoti interviu galima ir nemokamai.
„Bendravau su daugybe žiniasklaidos priemonių pasaulyje, CNN, BBC, tas pats „Financial Times“ ir niekada už tai nereikėjo mokėti. Tai labai raginu išnaudoti visas galimybes populiarinti Lietuvą tais būdais, kurie yra prieinami“, – kalba G. Nausėda.
Leidinyje pasirodė straipsniai apie šalies laikyseną tarptautinėje arenoje, proveržį finansinių technologijų srityje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridorių, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinį ir pirmąjį Lietuvos vienaragį „Vinted“. Dalį tekstų rašęs žurnalistas viešai patikino, kad temas ir pašnekovus pasirinko pati „Finansial Times" redakcija – užsakovai, t.y. „Investuok Lietuvoje“ įtakos turiniui neturėjo.
„Niekas iš mūsų, žurnalistų, nežino, kas yra užsakovai, nei kokie yra jų norai. Mes visuomet esame laisvi rašyti, ką norime – ir tą darome visada“, – tikina „Financial Times“ žurnalistas Richardas Milne.
Tiesa, tekstą apie Lietuvos krepšinį rašęs žurnalistas lietuvis kilus skandalui atsisakė gauto honoraro ir pareiškė nežinojęs, kad publikacijos užsakytos. Nors jam nebuvo nurodyta, ką kalbinti ir kaip rašyti, jis sako, kad jei būtų žinojęs visas aplinkybes, darbo nebūtų ėmęsis. Tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Vyriausybės strateginės komunikacijos vadovas, tiek ir Kubilius aiškina nežinoję, kad britų dėmesys mums – užsakytas.
„Lietuva su tokia pozicija įdomi, taip, iš tikrųjų, priedas, toks priedas, kokį spausdina „Financial Times“ reguliariai apie įvairias šalis, įvairius dalykus, norint, kad tokį priedą spausdintų reikia susimokėti, bet tai nėra mokestis už turinį“, – aiškina A. Kubilius.
Komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas sako, kad šalies reklamavimas yra normalus ir suprantamas dalykas. Siekiant informuoti kitus apie mūsų šalį, procesus joje, ar tiesiog sąlygas investuoti, visi būdai yra tinkami.
„Yra daugybė būdų, kaip tą padaryti – galima ir tiesiogiai susitikti, ir konferencijose dalyvauti, reklamą užsakyti, užsakyti ir straipsnį, bet ką, galima tiesiog eiti ir pasakoti, mūsų diplomatinis korpusas tą daro. Tai yra savo šalies interesų atstovavimas, jeigu tu turi tikslą, tu sieki to tikslo“, – teigia A. Baranauskas.
Vis tik, anot Baranausko, keisčiausiai atrodo tokių publikacijų sureikšminimas. Anot jo, apskritai turėtume mažiau kreipti dėmesio į tai, ką apie mus kalba, ar rašo užsienyje – ar tai būtų pagyros, ar kritika.
„Mums reikia to išorinio pripažinimo. Kažkodėl mums, kaip visuomenei jo reikia, tarsi mes nuo jo būsime geresni, ar be jo būsime prastesni. Ir mes labai labai jautriai reaguojame į bet kokį teigiamą ir taip pat neigiamą paminėjimą užsienio žiniasklaidoje, į bet kokį užsieniečių vertinimą“, – kalba A. Baranauskas.
O toks sureikšminimas egzistuoja ir tarp politikų, ir tarp eilinių šalies piliečių. Štai ir dabar, „Facebook“ dalis gyrė valdančiuosius, straipsnius matydami, kaip savotišką įvertinimą iš šalies. Opozicijoje esančių darbiečių pirmininkas sako, kad greičiausiai norėta ir pareklamuoti Lietuvą užsienyje, ir pasireklamuoti valdantiesiems vidinėje auditorijoje, prieš rinkėjus Lietuvoje.
„Akivaizdu, matyt, kad buvo bandyta nušauti 2 zuikius ir dar klausimas, kuris zuikis buvo pagrindinis. Ar išorinis, išorei skirtas, ar vidinei auditorijai mulkinti, jeigu taip galima pasakyti. Ir aš būčiau šalininkas to, kad antras zuikis, vidinei auditorijai sudaryti klaidingą įspūdį, kad mūsų valdžią tarptautiniuose sluoksniuose giria, buvo man atrodo pagrindinis dėmesys koncentruojamas“, – teigia Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Investuok Lietuvoje“ sako, kad užsakomuosius straipsnius apie Lietuvą perka ir kituose tarptautiniuose leidiniuose.
