financial times

Laikraščio „Financial Times“ skaičiavimais, septyni didžiausi Rusijoje likę Vakarų bankai pernai Rusijai sumokėjo daugiau kaip 800 mln. eurų mokesčių. Apie tai praneša ir „The Telegraph“. Septyni didžiausi Europos bankai, turintys turto Rusijoje, – „Raiffeisen Bank International“, „UniCredit“, ING, „Commerzbank“, „Deutsche Bank“, „Intesa Sanpaolo“ ir OTP – pranešė, kad 2023 metais jų bendras pelnas viršijo 3 mlrd. eurų, t. y. buvo tris kartus didesnis nei 2021-aisiais.

Pasaulinė skola šių metų viduryje pasiekė rekordinį lygį – 307 trln. JAV dolerių, skelbia „Financial Times“, remdamasis Tarptautinio finansų instituto (Institute of International Finance, IIF) duomenimis. Ši bendra skola, įskaitant valstybių, įmonių ir namų ūkių skolinius įsipareigojimus, per pirmus šešis šių metų mėnesius išaugo 10 trln. JAV dolerių, atnaujindama ankstesnį, 2022-ųjų pradžioje užfiksuotą rekordą.

  JAV technologijų milžinė „Apple Inc.“ priversta gerokai apkarpyti mišriosios realybės akinių „Vision Pro“ gamybos planus dėl jų dizaino bei pagaminimo sudėtingumo, skelbia „Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais, artimais „Apple“ ir Kinijos bendrovei „Luxshare“, kuri vykdys akinių surinkimo pirmąjį etapą. Išskirtinį dėmesį pritraukusius „Vision Pro“ beveik prieš mėnesį pristatydama „Apple“ teigė, jog tokie akiniai kainuos 3,5 tūkst.

Verslo dienraščio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ į daugiausia potencialo šiais metais turinčias investicijų kryptis Europoje įtraukė keturis Lietuvos miestus.  Vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje antrąją vietą užėmė Vilnius, o tarp mažų miestų, šiemet turinčių daugiausia galimybių pritraukti tiesioginių užsienio investicijų (TUI), septintoje vietoje yra Kaunas, devintoje – Klaipėda. Panevėžys yra ketvirtoje vietoje tarp mažiausių miestų.

Antrus metus iš eilės Vilnius vidutinio dydžio miestų kategorijoje užėmė daugiausiai prizinių vietų verslo dienraščio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ rengtuose Europos perspektyviausio miesto rinkimuose.

Rusija formuoja „šešėlinį laivyną“, kurį sudarytų daugiau kaip 100 senų tanklaivių, tiesioginiais ir netiesioginiais sandoriais įsigytų per šiuos metus, kad galėtų gabenti naftą į Indiją, Kiniją, Turkiją ir taip apeiti Vakarų sankcijas, skelbia „Financial Times“ ir „Deutsche Welle“. Pasak britų leidinio šaltinių, su Rusija susiję operatoriai įsigijo iki 29 VLCC kategorijos supertanklaivių, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 2 mln. barelių naftos.

Vyriausybės Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Gurskas ketvirtadienio rytą LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ laidos vedėją patikino, kad premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo informuota apie tai, kad duoda iš anksto apmokėtą interviu prestižiniam Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“. Laidoje dalyvauti nesutikęs Vyriausybės atstovas vis tik vėliau asmeniškai laidos vedėjai Liepai Želnienei atsiuntė žinutę, kurioje teigia...

Britų žiniasklaidos milžinas „Financial Times“ publikavo seriją straipsnių apie Lietuvą, ir dalis valdančiųjų suskubo girtis – esą konservatorių Vyriausybė taip gerai dirba, kad net solidūs užsienio žurnalistai apie mūsų pasiekimus ėmė rašyti. Paaiškėjo, kad šiuos straipsnius užsakė ir už juos sumokėjo valstybinė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Vieni pasijuto apgaudinėjami, kiti puolė piktintis, kad puikiais reitingais nespindinti Vyriausybė perka sau reklamą.

Lietuvą galima populiarinti ir nemokamai, nes tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimas šalies pozicija įvairiais klausimais yra didelis, sako prezidentas Gitanas Nausėda, paaiškėjus, kad valstybės agentūra mokėjo už straipsnių ciklą britų leidinyje „Financial Times“ (FT).  Komentuodamas informaciją, kad FT paskelbtą specialią publikacijų seriją apie Lietuvą apmokėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojama viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, prezidentas trečiadienį sakė, jog „norė...

Šią savaitę britų portalo „Financial Times“ paskelbta speciali publikacijų serija apie Lietuvą buvo apmokėta viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Kaip skelbia portalas, šių metų lapkritį „Investuok Lietuvoje“ ir „Financial Times“ sudarė 56,8 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį ir įsigijo turinio kampanijos paslaugas. Numatytas kampanijos laikas nuo lapkričio 24 iki kitų metų sausio 24 dienos.

Jungtinė Karalystė stabdytų gamtinių dujų perdavimą į Europos Sąjungą, jei krizė žemyninėje Europoje dėl sumažėjusio jų tiekimo iš Rusijos pagilėtų, skelbia „Financial Times“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje. Anot leidinio, JK pritrūkus dujų saviems poreikiams patenkinti, būtų stabdomas jų perdavimas per Šiaurės jūrą iki Belgijos nuteistu vamzdynu.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad šiaurinėje ir rytinėje Kyjivo regiono dalyje vyksta itin didelės kovos prieš Rusijos karines pajėgas. Meras savo ruožtu įspėja gyventojus, kad noras sugrįžti atgal į Kyjivą gali baigtis mirtimi, todėl civilius ragina dar šiek tiek palaukti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Rusija apsimeta, kad derasi su Ukraina, ir tuo pačiu tęsia karą kaimyninėje šalyje, laikydamasi brutalios strategijos, kurią Maskva taikė ir per kitus konfliktus, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas. „Deja, vis dar susiduriame su ta pačia Rusijos logika – ji kelia maksimalistinius reikalavimus, nori, kad Ukraina pasiduotų, ir intensyvina apsiausties karą“, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė J.-Y. Le Drianas.

Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraštis „Financial Times“ sudaromame greičiausiai augančių Europos bendrovių sąraše – ir lietuviški verslai, praneša portalas vz.lt. Antroje vietoje rikiuojasi sveikatingumo paslaugų ir produktų startuolis „Kilo Health“. Reklamos paslaugų bendrovė „Omnisend“ užima 77-ą vietą.

Dėl Lietuvos įmonės „Finolita Unio“, kuri įtariama „Wirecard“ pinigų plovimo skandale, Lietuvos bankas sulaukė Vokietijos politikų kritikos. Vokietijos Žaliųjų partijos europarlamentaras Svenas Giegoldas leidiniui „Financial Times“, kuris pirmasis pranešė apie per „Finolitą“ atliktus įtartinus pinigų pervedimus, kritikavo Lietuvos banką, kad šis nepanaikino įmonės licencijos, vos sužinojęs apie šiuos sandorius.

Švedijos baldų ir namų apyvokos prekių mažmenininkė „Ikea“ su devynių šalių vyriausybėmis derasi dėl jai suteiktos paramos grąžinimo, tvirtindama, kad nuo COVID-19 pandemijos sukeltos krizės nukentėjo mažiau nei tikėjosi, rašo „Financial Times“. Šios devynios šalys – Belgija, Kroatija, Serbija, Rumunija, Čekija, Airija, Ispanija, Portugalija ir JAV.

Buvusi „Spice girl“ narė ir dizainerė Victoria Beckham greitai švęs 46-ąjį gimtadienį. Atrodytų, Bechamų šeima nužengusi iš žurnalo viršelio, o jų gyvenimas tviska prabanga. Nepaisant to, kad Beckhamų šeima yra puikiai žinoma visame pasaulyje, o daugelis galvoja, kad garsenybių neaplanko jokios bėdos, Victorios sunkumai rodo ką kitą. Santykių krizė Kiek anksčiau buvo kalbama apie tai, jog Davido ir Victorios santykiai per tiek metų paprasčiausiai išsisėmė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė gerokai sušvelninusi Kinijos „Huawei“ nustatytus apribojimus ir pranešė, jog draudimas JAV bendrovėms parduoti savo produktus Kinijos telekomunikacijų įrangos gamintojai bus taikomas tik tuo atveju, jeigu tai kels grėsmę nacionaliniam saugumui, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas pareiškė, jog Vašingtonas įmonėms išduos licencijas, pagal kurias jos tam tikromis sąlygomis galės parduoti ...

Liberalizmas, anot Vladimiro Putino, yra miręs. Rusijos lyderis praeitą savaitę davė lipšnų interviu „Financial Times“ ir jame priešpastatė savo šalies kuklumą ir darną Vakarų arogancijai ir susiskaldymui. Tačiau iš tikrųjų į bėdą yra pakliuvęs pats putinizmas. BVP augimas per menkas, kad šalis galėtų prisivyti išvystytos pramonės pasaulį. Gyvenimo kokybė užsispyrusiai nenori kilti. Nepakanka pinigų išlaikyti supervalstybės lygio ginkluotąsias pajėgas.

JAV pritaikytos sankcijos kinų telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ gali skaudžiai atsiliepti ir jau įsigijusiems telefonus vartotojams. JAV Komercijos departamento paskelbta išlyga ir „Google“ atstovų komentarai skelbia, kad saugumo atnaujinimus „Huawei“ telefonai gaus tik iki rugpjūčio vidurio. Lietuvos telekomunikacijų bendrovių atstovai tvirtina, kad, jų žiniomis, jau išleisti „Huawei“ įrenginiai veiks ir atnaujinimus gaus įprastai.

Du didžiausi Didžiosios Britanijos mobiliojo ryšio operatoriai nesiūlys pirkėjams įsigyti „Huawei“ telefonų, pranešta per trečiadienį įvykusį 5G ryšio pristatymą. Prekybos naujais „Huawei“ telefonais atsisako ir didieji Japonijos ryšio tiekėjai. Bendradarbiavimą taip pat nutraukia ir procesorių gamintojai ARM. Tokių veiksmų bendrovės ėmėsi reaguodamos į JAV sankcijas Kinijai, dėl kurių ir „Google“ paskelbė atšauksianti licenciją kinų gamintojams naudotis „Android“ operacine sistema.

Nors kartais atrodo, kad garsenybių gyvenimas yra tikra pasaka, jie – tokie patys žmonės, kaip ir mes visi. Neseniai užsienio žiniasklaidoje paviešinti žiaurūs Beckham šeimos sunkumai. Dizainerė Victoria Beckham viešai pripažino, kad yra disleksikė – turi rimtą skaitymo, rašymo ir tarimo sutrikimą. Negana to, 44 metų moteris teigia, kad nuo to kenčia ir jos atžalos. Buvusi dainininkė tikina, kad šis sutrikimas jos šeimoje itin greit progresuoja.

Triuškinamas Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May pralaimėjimas per parlamento balsavimą dėl „Brexit“ susitarimo padidino abiejų šių scenarijų tikimybę. Bendruomenių Rūmai antradienį 391 balsu prieš 242 atmetė susitarimo projektą, kurį premjerė parengė per ilgas ir sudėtingas derybas su likusių 27 Bendrijos valstybių lyderiais. Tačiau tai tikrai nereiškia, jog ilgoje „Brexit“ sagoje padėtas taškas.

Vašingtonas planuoja didinti savo karių kontingentą Lenkijoje, trečiadienį pareiškė JAV ambasadorė Varšuvoje Georgette Mosbacher. Karinio kontingento didinimas „bus žymus“, sakė ambasadorė ir paminėjo šimtus žmonių. „Manau, kad lenkai gaus didžiąją dalį to, ko nori“, – sakė ji laikraščiui „Financial Times“. G. Mosbacher sakė, kad šiuo metu Lenkijoje laikoma 4 000 amerikiečių karių, bet šis kontingentas bus didinamas, Vašingtono administracijai didinant gynybos įsipareigojimus Vidurio Europai.

Ministrė pirmininkė Theresa May buvo sutriuškina ir pažeminta, trečiadienį rašo britų spauda, apžvelgdama išvakarėse parlamente įvykusį istorinį balsavimą, per kurį įstatymų leidėjai atmetė vyriausybės parengtą išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimą. Dienraščiai rašo, kad Th. May susitarimas yra pasmerktas žlugti, parlamentui triuškinama balsų dauguma pasisakius prieš šį Th May vyriausybės ir Briuselio parengtą dokumentą.

Lietuvos sostinė Vilnius pirmą kartą pateko tarp perspektyviausių mažų ir vidutinių pasaulio miestų, rodo naujausias Didžiosios Britanijos dienraščio „Financial Times“ atliktas globalių ateities miestų tyrimas. „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ tyrimas rodo, kad tokių miestų kategorijoje Vilnius yra 7 vietoje.

Šiemet Vilnius pirmą kartą istorijoje pateko į globalius „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ rinkimus dėl patraukliausių užsienio investicijoms miestų titulo. Vilnius tapo septintu geriausiu vidutinio dydžio pasaulio ateities miestu šalia Ziuricho, Belfasto, Liuksemburgo, Ženevos, Edinburgo, Aberdyno. Šia proga rengiamas žurnalas „fDi Magazine“ tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip miestų ir regionų patrauklumo investicijoms barometras.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May antradienį pradės kelionę po Europos sostines, kur pamėgins išsiderėti palankesnes savo šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygas, rašo laikraštis „Financial Times“. Anot leidinio, Th. May norėtų išgirsti iš partnerių europiečių tvirtesnių patikinimų, kad suderinta „apsidraudžiamoji priemonė“ (backstop) dėl Airijos sienos, iš esmės neleidžiantis Šiaurės Arijai palikti ES muitų sąjungą, yra laikinas.

Jeigu Interpolo vadu būtų išrinktas Rusijos atstovas Aleksandras Prokopčiukas, Lietuva turėtų svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos, antradienį pareiškė Seimas. „Jei A. Prokopčiukas būtų išrinktas Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos“, – teigiama antradienį Seimo priimtoje rezoliucijoje. Už ją balsavo 88 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė septyni.

Lietuva sieks, kad tarptautinės policijos organizacijos Interpolo vadovu nebūtų išrinktas į šias pareigas kandidatuojantis Rusijos atstovas Aleksandras Prokopčiukas, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Interpolo vadovas bus renkamas trečiadienį.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas ruošiasi pirmadienį prasidedančioms ir dvi dienas truksiančioms įtemptoms deryboms Maskvoje, prezidentui Donaldui Trumpui patvirtinus ketinimą atšaukti vieną istorinį susitarimą dėl branduolinių ginklų.

Didžiosios Japonijos įmonės planuoja perkelti savo Europos būstines iš Londono į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes po to, kai Jungtinė Karalystė kitų metų kovo mėnesį paliks ES. Pasak leidinio „Financial Times“, Japonijos įmones įkvėpė elektronikos milžinės „Panasonic“ sprendimas iškelti savo būstinę iš Jungtinės Karalystės į Nyderlandus. „Panasonic“ tapo pirmąja pasauline Japonijos bendrove, pagrindine būstinės iškėlimo priežastimi įvardijusia „Brexit“ keliamą nežinomybę.

Europoje artėja metas, kuomet įvyks iškart daugelio aukščiausias pareigas užimančių valdininkų pasikeitimai. Dar niekada anksčiau nebuvo tiek daug atsilaisvinančių vadovų pozicijų – kaip ir niekada dar nebuvo toks komplikuotas jų pasirinkimas. Viena iš kandidačių į kažkurį iš šių postų yra laikoma dabartinė, antrąją kadenciją jau baigianti, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vienas iš didžiausių Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ įšaldė apie 5 mlrd. šveicariškų frankų (daugiau nei 5 mlrd. dolerių) su Rusija siejamose sąskaitose, siekiant išvengti JAV sankcijų. „Credit Suisse“ atsisakė atskleisti, kam priklauso įšaldytos sąskaitos, rašoma „Reuters“. Vasaros pradžioje „Financial Times“ paskelbė, kad „Credit Suisse“ užblokavo V. Putino aplinkos žmogaus, Viktoro Vekselbergo sąskaitą, kurioje buvo saugoma daugiau nei milijardas dolerių.

JAV verslo gigantai susirenka šalies ekonomikos liūto dalį, tačiau samdomi darbuotojai kenčia dėl vangaus atlyginimų augimo. Naujausi statistiniai duomenys paskatino ekspertus kelti diskusiją dėl būtinybės į tokią situaciją įsikišti valstybei.

Vos prieš kelis mėnesius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užtikrintai laimėjo rinkimus ir buvo perrinktas dar vienai vadovavimo kadencijai. Jeigu šį rezultatą laikytume elektorato rodomu palaikymu vykdomai politikai, tai pastaruoju metu Kremlių užvaldžiusi valdžios sistema pradėjo braškėti. Istorija rodo, kad Kremlius nevengia naudotis savo piliečių patriotiniais jausmais net ir pradedamas karą su kita valstybe.

JAV valstybės sektretorius Mike'as Pompeo ateinančią savaitę vyks į Šiaurės Korėją aptarti denuklearizacijos klausimų, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Financial Times“, cituodamas keturis neįvardytus šaltinius. Šis vizitas gali tapti pirmu abiejų šalių aukšto lygio susitikimu po birželio 12 dieną Singapūre įvykusių JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno istorinių derybų.

Rusija ir jos prezidentas, gavę galimybę surengti Pasaulio futbolo čempionatą, gavo ir galimybę pademonstruoti, kad Vakarų bandymas izoliuoti šią valstybę žlugo ir ji galės mesti iššūkį ekonominėms sankcijoms, rašoma „The Financial Times“. V. Putinas parodė, kad Rusija – galios valstybė, kuri grįžo į tarptautinę areną, žmonėms visame pasaulyje ji patinka, ir izoliuoti jos neįmanoma“, – leidiniui pasakojo „Carnegie“ centro ekspertas Aleksandras Gabujevas.

„Viskas, kas galėjo nutikti blogai, jau nutiko“, – pareiškė George'as Sorosas ir prognozavo artimoje ateityje naują didelę globalią finansinę krizę pasaulyje. Europai, anot jo, teks susidurti su neišvengiama grėsme, rašoma „The Financial Times“. Tokią įvykių eigą nulems auganti dolerio vertė ir kapitalo bėgsmas iš besivystančių rinkų, mano jis.

Europos šalių politikai svarsto galimybes diplomatinėmis priemonėmis įtikinti D. Trumpo administraciją sušvelninti sankcijas Rusijai, skelbiama „Financial Times“. „Po to kai sankcijos Rusijos metalurgijos bendrovėms nulėmė aliuminio kainos šoktelėjimą, Paryžius mobilizuoja pajėgas ir kviečia sąjungininkus, įskaitant Berlyną, Londoną ir Romą, kartu pateikti savo šalių interesus Vašingtone“, – aiškinama leidinyje.

Nors triuškinanti pergalė užtikrino V. Putinui naują įgaliojimų terminą, visiškai neaišku, kaip Rusijos prezidentas juo pasinaudos, rašoma „The Financial Times“. Kovo 1-ąją, kreipdamasis į Federacijų Tarybą, V. Putinas išsakė dvi prieštaraujančias, jeigu ne viena kitą eliminuojančias užduotis: šuolis į ekonomikos reformas, kuris kardinaliai pakeistų liaudies gyvenimą į gerą, ir bandymas priversti Vakarus gerbti Rusiją dėl šios branduolinės ginkluotės, kurią jis įvardijo kaip „neįveikiamą“. Dar ...

Pavojus iškyla tuomet, kai Rusijos lyderis daro klaidą savo skaičiavimuose planuodamas intervencijas, kas nulemia netikėtas ir nenorimas pasekmes, rašoma „The Financial Times“, Orvelio prizo laureato Gideono Rachmano straipsnyje. Kiek pavojinga yra Vladimiro Putino valdoma Rusija? Tai buvo tas klausimas, į kurį atsakymą bandė surasti Rexas Tillersonas – kaip tik likus porai valandų iki jo atleidimo.

Iki vasarą Lenkijoje vyksiančių NATO karinių pratybų „Anakonda 2018“ karinės aljanso vadovybės dėmesys bus skiriamas panaikinti biurokratines ir logistines taip vadinamojo rytinio NATO flango problemas. Iškilus pavojui, sparčiam karių perkėlimui į „karštąsias zonas“ trukdytų ir nepritaikyti keliai ar biurokratiniai spąstai, rašoma „The Financial Times“. Britų leidinys savo tyrime atkreipia dėmesį į kariškiams kylančias problemas, susijusias su NATO rytinės sienos stiprinimu.

Vokietijos nedarbo lygis pasiekė rekordines žemumas, o didžiausia Europos ekonomika tęsė puikių augimo rodiklių rodymą ir praėjusiais metais. Vietos federalinė darbo tarnyba šią savaitę paskelbė, kad sezoninių darbų pakoreguotas nedarbo lygis praėjusį mėnesį nukrito dar 29 tūkst. iki 2,44 mln. – daug daugiau, negu tikėjosi analitikai, rašoma „The Financial Times“. Nedarbo lygis liko toks pats kaip ir lapkritį – 5,5 proc.

Šiaurės Korėja aršiai reagavo į JAV siūlomą šios šalies jūrų blokadą, teigdama, kad toks žingsnis reikštų „karo deklaraciją“, rašoma „The Financial Times“. Piktas šiaurės korėjiečių valdžios komentaras buvo paskelbtas valstybiniame dienraštyje „Rodong Sinmun“ likus vienai dienai iki bendrų JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos priešraketinės gynybos pratybų pirmadienį. Šie mokymai yra skirti aptikti, stebėti ir neutralizuoti Šiaurės Korėjos balistines raketas.

Pasiekus pirmąjį „esminį proveržį“ derybose dabar ES ir Didžiosios Britanijos laukia antrasis etapas – susitarti dėl prekybos sąlygų, pereinamojo laikotarpio ir konkretaus atsiskyrimo termino nustatymo. Kas vyks šį mėnesį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu? Tik ES lyderiai gali priimti formalų sprendimą dėl kitos „Brexit“ derybų prekybos ir terminų klausimų fazės. Numatoma, kad tai bus padaryta Briuselyje vyksiančio susitikimo metu gruodžio 14-15 dienomis.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) trečiadienį gandais pavadino pranešimus, neva Londonas ir Briuselis jau susitarė dėl sumos, kurią Didžioji Britanija turėtų sumokėti išstodama iš Bendrijos. Britų laikraščiai „The Daily Telegraph“ ir „Financial Times“, remdamiesi diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Londonas ir Briuselis susitarė dėl Didžiosios Britanijos finansinių įsipareigojimų, bet nenustatė tikslios vadinamosios skyrybų sąskaitos sumos.