Lietuvos pašto skyriuose gyventojus pasitinka pranešimai, kad nuo vasario padidėjo kainos. Šiaulietė Elvyra, kuri retkarčiais siunčia giminaičiams pinigus, už šią paslaugą sumokėjo daugiau: „Šimtą eurų siunčiau dukrai gimtadieniui, sumokėjau 3 eurus su centais, o ankščiau buvo euras su centais.“
Kita klientė pasakoja, kad turi daug giminių užsienyje, dėl to ateityje planuoja rinktis alternatyvias siuntų pervežimo paslaugas, nes paštas darosi per brangus: „Šiaip į Vokietiją už 2 kilogramus seniau mokėdavau 10 eurų. O dabar yra pabrangę. Tai pigiau išeina tašę dėti, tada įdedi kokį 30 kilogramų, sumoki 40.“
Pats Lietuvos paštas aiškina, kad nuo vasario pirmosios vidutiniškai trečdaliu, 35-iais procentais, pabrangino universaliąsias paslaugas. Pavyzdžiui, paprasto atviruko ar laiško siuntimas prieš tai kainavo 55 euro centus, o šiuo metu kainuoja 1,20 euro.
„Ilgą laiką tos paslaugos buvo teikiamos nuostolingai. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad tikrai eilę metų tiek minimalus darbo užmokestis kyla, tiek infliacija auga. Energetikos kainos, kuro kainos kyla. Dėl to įmonė buvo priversta“, – aiškina Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad vasario mėnesį brango visos laiškų, siuntų paslaugos, ne tik Lietuvos pašto. Kainos padidėjo kiek daugiau nei 9 procentais. Labiau Lietuvoje pabrango tik nuotekų rinkimo paslaugos, 18 procentų.
Per mėnesį visų Lietuvoje teikiamų paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo vienu procentu. Prekių šešiomis dešimtosiomis procento. Ekonomistai aiškina, kad šiemet ši tendencija turėtų išsilaikyti: paslaugos brangs greičiau nei prekės.
„Paslaugos brangsta gana sparčiai, maždaug kainos padidėjo dešimtadaliu, yra didesnės nei buvo prieš metus. Tikėtina, kad ir toliau tęsis ši tendencija, kuomet prekės nebebrangs arba pigs, bet tuo pačiu dėl didėjančių darbo sąnaudų brangsta daugelis profesinių paslaugų. Matome, pakilo ir kelionių kainos, transporto kainos“, – kalba „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Paslaugų kainų inercija bus didelė. Juolab, kad ir darbo užmokestis auga labai sparčiai. Augimas netgi paspartėjo metų pabaigoje iki daugiau nei 13-os porcentų“, – tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistai praėjusių metų pabaigoje prognozavo, kad infliacija šių metų pradžioje bus mažesnė nei dabar rodo statistika. Pasak ekspertų, išsikvėpti kainų augimui iš dalies trukdo ir patys gyventojai, kurie neskaičiuoja, netaupo ir toliau mielai leidžia sukauptus pinigus: prekių, paslaugų vartojimas nemažėja.
„Lietuvių teigiami lūkesčiai yra visiškai nebūdingi Latvijos ar Estijos gyventojams, ten lūkesčiai nukritę gerokai žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, ieško daugiau galimybių sutaupyti. Lietuvoje – priešingai. Tai atsispindi ir mažmeninės prekybos statistikoje, kuri išlieka arti rekordinių aukštumų“, – sako N. Mačiulis.
„Vartojimas yra išlikęs labai panašus. Jeigu pažiūrėtumėme krepšelio dydį, jis yra toks pats beveik, kaip ir praėjusiais metais, net šiek tiek aukštesnis“, – tikina „IKI“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Nors Europos centrinis bankas žmones bando priversti taupyti didindamas palūkanas ir paskolų įmokas bankams – Lietuvos gyventojai, panašu, kyla į kovą su tokiomis ekonomikos reguliavimo priemonėmis. Lietuvoje būsto kainos nesumažėjo, gyventojai vėl aktyviau pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą. Vasario mėnesį sostinėje butų pardavimai padvigubėjo, lyginant su sausio, gruodžio mėnesiais.
„Vilniuje buvo parduodama plius minus apie 100 butų. Net 100 butų kartais nebūdavo įskaičiuojant atšaukimus. Tai jis dabar yra didesnis – apie 200 butų. Rinka demonstruoja. Skleidžiasi pavasario ženklai“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad lietuviai yra optimistiškiausi visoje Europos Sąjungoje, dėl to netaupo, drąsiai leidžia pinigus, kai kiti europiečiai taupo.
„Tas optimizmas yra pagrindžiamas, nes nedarbo lygis išlieka žemas, labai žemas. Užimtųjų skaičius, dirbančiųjų skaičius praeitais metais išaugo labai stipriai. Mes išsiskiriame savo optimistiškumu nuo 2019–2020 metų. Dar pandemijos metais mes buvome optimistiškai nusiteikę ir visos tos krizės, kurias mes turėjome. Mes jas praskrisdavome, prašokdavome. Matyt, lūkestis gyventojų, kad mes prašoksime ir šitą krizę“, – sako Ž. Mauricas.
Vasario metinė paslaugų, prekių infliacija sudaro 18, 7 procento. Kainos per metus grubiai pakilo penktadaliu. Ekonomistai aiškina, kad šis rodiklis ir toliau sparčiai mažės.
