Ekonomistai prognozuoja, kad didžiausias kainų šuolis laukia liepą. O ateityje akis badančią infliaciją gali pakeisti recesija.
Kai kurie žmonės jau pusiau juokauja, kad į parduotuvę užsuka kaip į muziejų – pasižiūrėti į kainas. O į pirkinių krepšį krauna ne tuos maisto produktus, kurių labiausiai norėtų, o tuos, kurie kainuoja mažiausiai:
„Va, dabar einu, sąrašą pasidariau ir žiūriu, kas pigiausia. Ne kas skaniausia ir geriausia, o kas pigiausia, nes kitaip neįmanoma. Pasižiūrėjau, ekologiškas sūris 222 gramų 3,3 euro.“
„Pasižiūrime, pareiname, pasidarome, ką nors iš likučių. Jei nebeturi, tada jau esi priverstas kokį mėsos gabaliuką nusipirkti.“
„Išvis sunku, neįmanoma. Jeigu gauni atlyginimą 1,5 tūkstančio – gali gyventi, bet jei pensija 300–400 eurų, tai kaip išgyventi? Ir už butą reikia mokėti, dar žiemą kompensuoja už šilumą, o vasarą niekas nekompensuoja.“
„Žiūriu į tas prekes, kas pigiau, tą ir perku. Jeigu reikia, perku ir tą, kas brangiau.“
O kainų šuolis Lietuvoje gegužę pasiekė aukščiausią lygį nuo 1996-ųjų. Statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija gegužę – 18,5 procento. Daugiausia įtakos tokiam šuoliui turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų kainų augimas. Ir tai dar ne pabaiga – infliacijos piką ekonomistai prognozuoja liepą.
„Dabar kyla ir naftos kaina, kol kas ji laikosi labai aukštame lygyje. O kita priežastis – karas Ukrainoje, kai sukilo maisto kainos ir sutrūkinėjo tiekimo grandinės. Matyt, liepos mėnesį sulauksime ir 20 procentų infliacijos“, – teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, infliacija, kuri šiuo metu bado akis, nulemta ir itin spartaus atlyginimų augimo.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai privačiame sektoriuje augo daugiau nei 16 procentų, o tai jau persiduoda ir į kainas. Ir infliacija susijusi su tuo, kad padidėjusių sąnaudų įmonės niekur negali padėti, turi perkelti galutiniams vartotojams“, – kalba N. Mačiulis.
O dėl augančių maisto produktų, paslaugų ir degalų kainų diržus veržiasi didžioji dalis gyventojų. BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad beveik pusė gyventojų išlaidas apribojo laisvalaikiui ir pramogoms. Panašiai tiek – atostogoms ir kelionėms, apie 40 procentų respondentų taupo ir maistui.
„Jaunimas labiausiai riboja laisvalaikio ir atostogų segmentą, vyresni ir pagyvenę žmonės labiausiai riboja maistą“, – komentuoja „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Kalbinti gyventojai atskleidžia, kaip taupo:
„Taupom po truputį, kiek pasilieku, pavalgau ir gramelį padarau.“
„Pirmiausia, mokesčiams atsidedame, o po to žiūrime, kas būtiniausia.“
„Ir atostogos, ir poilsiavimas, ir šiaip visokių pramogų mažėja.“
Tuštėja ir restoranai bei kavinės. Žmonės sako lankosi tose vietose, kuriose maistas pigesnis, kai kurie atsisako ir gimtadienio šventės draugų būryje:
„Atsižvelgiu į kainas ir pasižiūriu, kurioje kavinėje pigiau.“
„Dažniau ateidavome ir tuos gimtadienius švęsdavome, dabar tik grupelėmis.“
„Ar labai pabrango? – Kai paimi čekį – pamatai iš karto.“
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė dabartinę situaciją vadina antra pandemija, mat žmonės ėmė taupyti, esą mažiau lankosi viešbučiuose, tiek nebeišlaidauja kaip anksčiau.
„Matome Pilies gatvę ištuštėjusią, matome spa viešbučius tuštėjančius, nes nebepatempia ir orai mūsų nelepina. Lietuviai užsisako paskutinę minutę, užsieniečiai masiškai anuliuoja grupes, jie įsivaizduoja nuoširdžiai, kad čia vyksta karas“, – tvirtina viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Taip pat dėl brangstančių degalų 4 iš 5 šalies vairuotojų svarsto keliavimo alternatyvą. „Swedbank“ atlikta apklausa skelbia, kad gyventojai stengsis atsisakyti nebūtinų kelionių, kiti – vairuoti taupiau ar rinktis alternatyvą – dviratį, paspirtuką.
Tiesa, vartojimo įpročius keičia ne visi – net ir esant rekordinei infliacijai „Swedbank“ atsiskaitymo kortelių duomenys rodo, kad vieniems veržiantis diržus, kiti plačiai atveria pinigines.
„Yra didžiulis šuolis išlaidų oro uostuose, viešbučiuose, išankstinių kelionių užsakymas. Keičiasi vartojimo struktūra atgal nuo prekių prie didesnės dalies paslaugų. Bet tuo pačiu metu kukliau gyvenanti Lietuvos dalis, kuri uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį, ten nėra didelių planų taškytis kelionėms ir kitoms pramogoms“, – komentuoja N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais kainoms dar kylant, tačiau antroje metų pusėje, tikėtina, matysime atvirkštinį procesą. Pažaboti infliaciją jau ėmėsi ir Jungtinės Amerikos Valstijos keldamos bazinę palūkanų normą. Europos Centrinis bankas palūkanų normą žada kelti nuosaikiau.
„Vienintelis būdas, kaip centriniai bankai gali sustabdyti infliaciją – tai sumažinti visuminę paklausą, sukelti stagnaciją, kai kuriais atvejais net recesiją, kad nebūtų tos euforijos, perteklinio vartojimo“, – aiškina N. Mačiulis.
„Recesijos tikimybė su kiekviena savaite didėja ir JAV centrinis bankas to nebeslepia ir pakankamai tikėtinas scenarijus, kad keliant palūkanų normas JAV panirs į recesiją“, – tikina Ž. Mauricas.
Europos centrinis bankas jau liepą planuoja didinti palūkanas ir tokiu būdu išeiti iš neigiamų palūkanų rato. Centrinio banko siekis, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija eurozonoje būtų apie 2 procentai.
Lauk is lietuvos nusikaltelius
