Ekonomistai taip pat pastebi, kad infliaciją sukėlė vis didinami atlyginimai ir centrinių bankų pinigai, kuriuos pandemijos metu jie spausdino ir liejo į ekonomikas. Tačiau šiemet centriniai bankai stabdys augančią infliaciją didindami palūkanų normas.
Pastatuose teks prisukti šildymą?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pasakojo, kad jau pasirinko elektros tiekėją ir stebėjosi, kad tokie nesvarbūs, ne daug įtakos žmogaus gyvenimui turintys sprendimai, gali užimti tiek daug vietos viešojoje erdvėje.
„Ne nuo šio pasirinkimo priklausys, kiek mokėsime už elektrą. Elektros kaina priklausys nuo to, kaip greitai Europa vystys atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą, kaip atsijungs nuo dujų ir kokias alternatyvas ras.
Kitą žiemą Europa neturės pakankamai dujų, tad viešuosius pastatuose gali tekti susimažinti temperatūrą, kai kurios įmonės turės stabdyti veiklą. Europa šiuo metu skuba užpildyti turimas saugyklas, tačiau iki ateinančios žiemos nespės to padaryti. Tad stebėsime situacija, ar šalys turės pakankamai valios nepirkti rusiškų dujų. Dar priklausys, ar ir pati Rusija neapribos dujų eksporto į ES“, – svarstė ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, Rusija jau yra perpildžiusi savo saugyklas, tad ji turi arba stabdyti gavybą, arba didinti eksportą ir mažinti kainą.
„Gamtinės dujos šiuo metu rinkoje kainuoja 6 kartus daugiau nei kainavo per pastaruosius 5 metus. Pagrindinė to priežastis – apribota pasiūla iš Rusijos. Toliau galimi du scenarijai – dujų pasiūla ir toliau bus apribota. Europa brangiai mokės už dujas ir balansuos ant trūkumo ribos. Kitas scenarijus – Rusija parduos dujas, didins eksportą. Europa noriai pirks, tada kaina mažės. Tačiau ES ir toliau finansuos Rusiją.
Lietuva gali nusipirkti dujų daugiau, nei mums reikia. Tačiau gali būti priimti sprendimai dalintis dujomis su Latvija ar Lenkija. Tai reiškia, kad mums irgi gali tekti ieškoti būdų, kaip dujų suvartoti mažiau. Dabar atšilus orui šis klausimas atsitraukė į antrą planą. Tačiau ši neišspręsta problema rudenį sugrįš“, – komentavo ekonomistas.
Infliaciją sukėlė dideli atlyginimai?
N. Mačiulio teigimu, šiuo metu didelė dalis infliacijos Lietuvoje yra susijusi su atlyginimų augimu.
„Infliacija didėja tik todėl, kad Lietuvoje atlyginimai auga 5 kartus sparčiau nei euro zonos vidurkis. Kad ir kaip šis faktas džiugina gyventojus, tačiau nieko gero iš to nėra. Tai akivaizdus ekonomikos perkaitimo ženklas, kai atlyginimai auga kelis kartus sparčiau nei produktyvumas. Todėl iškyla konkurencingumo rizika.
Pasaulinė paklausa viršija pasiūlą. Mes turime gero gyvenimo krizę. Per pandemija pinigų pasiūla išaugo milžiniškais tempais. Žmonių, galinčių nusipirkti prekes, yra daugiau nei įmonių, galinčių jas tiekti. Todėl ir atsirado didelė infliacija“, – aiškino N. Mačiulis.
Pasak jo, gyventojai po pandemijos vėl pirks daugiau paslaugų, tad prekių paklausa atslūgs.
„Tada ir matysime, kiek liks konkurencingas mūsų eksporto sektorius.
Kol kas šios problemos nesimatė, nes daugelio prekių paklausa viršija pasiūlą. Nei Kinija, nei Europa ar kitos šalys negali pagaminti tiek prekių, kiek jų nori nusipirkti gyventojai. Pradedant nuo kasdienių buitinių prekių iki automobilių. Pirkėjams prekių tenka laukti eilėse“, – vardijo ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, ši situacija po truputį keičiasi.
„Mažmeninės prekybos augimas atslūgo balandį. Gyventojai jaučia infliaciją, mačiau įperka. Keičiasi vartojimo struktūra. Žmonės daugiau išleidžia restoranuose, kelionėse. Po dviejų metų pandemijos žmonės nori daugiau potyrių nei daiktų. Galime matyti atslūgstantį pramonės augimą, netgi stagnaciją, nuosmukį, kas ir sumažintų infliaciją.
Labai realu, kad dabartinį galvos skausmą dėl infliacijos po kelių mėnesių pakeis migrena dėl galimos recesijos“, – prognozavo ekonomistas.
Didėsiančios palūkanos
Pasak N. Mačiulio, centriniai bankai taiso savo klaidas, tačiau jie leido ekonomikoms perkaisti. Centriniai bankai ignoravo infliaciją ir buvo sutelkę dėmesį į pandemiją, bankų prioritetas buvo, kad Vyriausybės turėtų pinigų, galėtų įlieti jų į ekonomikas.
„Gelbėjo įmones ir gyventojus, netgi jeigu to ir nereikėjo daryti. Centriniai bankai Vakarų valstybėse pakėlė infliaciją į aukščiausią lygį per 40 metų. Ir dabar suprato, kad reikia kažką daryti. Palūkanų normų kėlimas yra labai agresyvus JAV. Europoje centrinis bankas irgi nusiteikęs nedelsti.
Ateities sandorių lūkesčiai rodo, kad kitų metų pabaigoje Euribor sieks 2 proc. Daugelis gyventojų yra pripratę žiūrėti tik į maržą prisimins, kad Euribor gali būti ir virš nulio. Tai labai realu. Tačiau nemanau, kad jis pakils iki 2 proc. Visame pasaulyje ir Europoje matysime daug lėtesnio ekonomikos augimo, stagnacijos, galbūt net recesijos ženklų, kurie jau dabar yra. Pasaulis patiria energetikos, maisto kainų šokus. Taip pat ir centriniai bankai nebežada didinti pinigų pasiūlos, o siūlo kelti palūkanų normas“, – komentavo N. Mačiulis.
Pasak jo, šiuo metu nežinome, kiek nuo liepos 1 d. padidės gamtinių dujų ir elektros kainos.
„Tad turėsime dar vieną kainų šuolį. Tai ir bus kainų pikas.
Tačiau dėl lėtesnio ekonomikos augimo, stagnacijos ženklų matysime mažėjančią infliaciją. Nebus taip, kad tęsis geras gyvenimas, ekonomika klestės, o infliacija mažės. Infliaciją galima sumažinti tik slopinant paklausą, kuri dabar yra per didelė“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas teigimai įvertino ir NT visuotinį mokestį.
„Mokestis yra tikslingas. Pirmas būstas apmokestinamas simboliškai. O toliau progresyviai didėja turtingesnių, daugiau NT objektų turinčių asmenų mokestinė našta. Kol kas mokesčių tarifai yra simboliniai“, – komentavo N. Mačiulis.
