Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą. O darbdaviai rėžia – jei žmonės nori didesnių algų, turi nusiteikti ir dar didesnei infliacijai.
Vietoje 16-os tūkstančių – 66 tūkstančiai eurų. Keturis kartus didesnė sąskaita Joniškyje įsikūrusiai mėsos perdirbimo įmonei atėjo vien už elektrą. O kur dar išlaidos už kitus išbrangusius energetikos išteklius ir žaliavas.
„Gaunasi virš 400 tūkst. per mėnesį padidėjimas vien mūsų įmonei. Tai sudaro vos ne 50 proc. visos apyvartos“, – sako bendrovės pirmininkas Ričardas Milkintis.
Tad, pasak žemės ūkio bendrovės pirmininko, algų kėlimui pinigų gali nelikti net ir labai norint.
„Per informacines priemones vis girdime iš Vyriausybės atstovų, kad atlyginimai keliami 10–15 proc. Tai iš kur juos pakelti, kai šitokie kilimai visai energetikai? Bijau, kad ne tik atlyginimų kelti negalėsime, bet ir teks mažinti darbuotojų etatų“, – kalba R. Milkintis.
Didės algos ar ne – iš dalies lems ir valdžios sprendimai dėl minimalaus uždarbio dydžio. Auganti minimali alga skatina ir kitų, didesnių, atlyginimų augimą. Valdžios pasiūlymai jau pilasi. Štai ekonomikos ir inovacijų ministrė pareiškė, kad minimali alga „popieriuje“ galėtų augti 70 eurų – iki 800. Tai yra kone 70 eurų mažiau nei ragina Lietuvos bankas.
„Verslininkams, ypač smulkiesiems, būtų sunku mokėti padidėjusį MMA tiek, kiek siūlo Lietuvos bankas. Dėl to mes siūlome, kad atsakomybę valstybė ne tik krautų verslui, bet ir prisiimtų pati, didindama NPD“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Į rankas“ minimali alga tokiu atveju didėtų 37 eurais. Neapmokestinamąjį pajamų dydį Laisvės partijos pirmininkė siūlo kelti net 200 eurų – iki 740. Tačiau toks užmojis nepatinka konservatorei finansų ministrei.
„Kiek finansiškai nesubalansuotas, nes, jos siūlymu, yra 4 kartus greičiau didinamas NPD negu MMA. Toks siūlymas valstybės biudžetui kainuotų itin daug. Akivaizdu, kad MMA kelti reikia, tačiau konkrečius skaičius turėsime rudenį“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuvos bankas minimalų užmokestį siūlo didinti dar gerokai daugiau – kone penktadaliu, per 70 eurų „į rankas“. Tam pritaria prezidentas Nausėda, tiek reikalauja ir profsąjungos
„Lietuvos banko pasiūlytas skaičius – 867 eurai – turėtų būti startinė minimali riba pradėti derybas. Mažesnis skaičius, mūsų nuomone, net negali būti“, – tikina profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Tačiau priešinasi pramonininkai ir darbdaviai – pirkėjai taupo ir mažiau išlaidauja, mažmeninė prekyba menksta, sąskaitos už elektrą ir dujas tik didės, recesija jau kvėpuoja į nugarą. Pasak Dano Arlausko, perkamosios galios nežymus algų pakėlimas nepadidins, tačiau neva dar labiau išaugins kainas.
„Labiausiai nukentės, kaip bebūtų paradoksalu, žmonės. Dabartinėj situacijoj didinti atlyginimus reiškia didinti ir infliaciją. Mes susitarkim – jeigu kažką tenkina 20 proc. infliacija, eikim toliau tuo keliu“, – tikina D. Arlauskas.
„Tai visiška manipuliacija ir spekuliacija. Jeigu verslams reikia paramos, jeigu jie išgyvena sunkmetį dėl energetikos kainų, jie turi sėstis su Vyriausybe ir galvoti priemones, kaip verslams padėti“, – kalba I. Ruginienė.
Ekonomistai ragina valdžią neskubėti minimalią algą kelti vienu ypu – sausį siūlo ją didinti nežymiai, o, jei bus galimybių, dar sykį ją kilstelti kitų metų viduryje.
„Jeigu matysime mažėjantį eksportą, mažėjantį vidaus vartojimą ir MMA padidėja 20 proc., tai sunkiai įsivaizduoju scenarijų, kad daliai įmonių nereikės atsisakyti darbuotojų. Tada mažėtų ir užimtumas, didėtų nedarbo lygis. Daug saugiau padėti darbuotojams sparčiau didinant NPD“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Geriau eiti mažais žingsneliais, bet toliau, negu žengti didelį žingsnį, o vėliau žiūrėti, ką padarius. Kad nereiktų atbulinės pavaros jungti, kaip buvo 2008 m. Juk prieš pat prasidedant krizei buvo labai padidintos pensijos“, – kalba ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Prognozės skelbia, kad kitąmet vidutinė alga augs mažiau nei 10 procentų, perpus lėčiau nei šiemet. Kadangi žmonės jau ima riboti pramogas, niūresni laikai galimai laukia aptarnavimo sektoriaus darbuotojų.
