minimali alga

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. „Jeigu nebus pakitimų kalbant apie metodikas ir formules, kurios yra paskaičiuojamos ir rezultatas nunešamas Trišalei tarybai tolesnėms taryboms, tai tas rėžis yra tarp 980 ir 1090 eurų minimali mėnesinė alga“, – šią savaitę teigė T. Povilauskas.

Europos Sąjunga siekia suvienodinti „minimalios mėnesinės algos“ (MMA) sąvoką ir nustatyti tarptautinį minimalaus užmokesčio lygį. Pavyzdžiui, 60 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio medianos. Naujojoje direktyvoje taip pat raginama reguliariai peržiūrėti šalių darbo užmokesčio lygį, kad gyventojai galėtų pasitikrinti, kaip jiems sekasi. Šie metai pažymi stiprų žingsnį į priekį šia linkme – 2024 m. lapkritį įsigalioja nauja ES minimalaus atlygio direktyva.

Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) iki mokesčių Lenkijoje nuo sausio mėnesio pakilo iki 4242 zlotų (917 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis padidėjo iki 27,7 zloto (6 eurų). Į rankas gaus beveik 700 eurų Nuo sausio tik MMA uždirbantieji „į rankas“ gaus 3222 zlotus (696 eurus) per mėnesį.

Nuo sausio padidėjo minimalioji mėnesinė alga (MMA). Dėl to keičiasi kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, primena „Sodra“. Nuo sausio 1 d. dalis šalies gyventojų turi mokėti didesnes privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“ Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti VSD ir PSD įmokas.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.