NT rinkos ekspertas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad tai turėtų padėti atvėsinti vis kylančią infliaciją. Kartu su A. Antanavičiumi laidoje diskutavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Pone Antanavičiau, ar tikrai reikėtų sunerimti tiems, kurie turi paskolas?
Kol kas žinutė labiau antraščių ir išgąsdinimo pobūdžio, bet pačiame turinyje 0,5 proc., turint omenyje, kad vidutinės paskolos Lietuvoje yra apie 70 tūkstančių eurų, tai nuo tokios sumos papildomai reikės mokėti 20–30 eurų per mėnesį. Kai žmonės išgirsta tą skaičių, vieni galvoja, kodėl reikia tiek mokėti ir už ką čia mokėti, bet dažnu atveju tai atrodo kaip nedidelė problema, nes tai ne tūkstančiai ir ne šimtai.
Tik problema yra kita – kryptis jau užduota į kilimo pusę, todėl tai nesustos ties 0,5 proc., po mėnesio ar kelių bus dar 0,25 proc. Tie mėnesiai netruks praeiti ir labai tikėtina, kad palūkanos sieks 2–3 ar daugiau procentų. Tada jau žmonės turės sumokėti dvigubai palūkanų nei moka dabar. Jei dabar moka 100 eurų palūkanų, tai vėliau gal bus 200 per mėnesį ir t.t., priklausomai nuo paskolų dydžio.
Žinutė yra tokia, kad tai kažką greičiausiai atbaidys nuo noro pirkti būstą, o taip turėtų įsijungti vėsinimo ir infliacijos stabdymo mechanizmas.
Jei kils palūkanų normos, mažiau žmonių ims paskolas ir mažiau žmonių pirks būstą?
Taip turėtų veikti teoriškai, bet praktika kartasi parodo, kad nutinka priešingai. 2008 metai gali būti tam tikras pavyzdys, kad gali būti priešingai. Jei rinkoje išlieka aukštas nekilnojamo turto kainų kilimas, kas buvo 2008 metais, tai nepaisant to, kad žmonės už paskolas mokėdavo 4, 5 ar daugiau procentų, jie tą darydavo mielu noru, nes matydavo, kad per metus būstas pabrangdavo 15–20 proc.
Tada buvo elementari tokia matematika. Taip pat labai daug kas priklauso nuo žmonių psichologijos ir nuo lūkesčių – jei žmonės pradės svarstyti, kad nesvarbu brangesnė paskola, kol kainos kyla, tol gal verta pirkti. Tokiu atveju Centrinis Bankas turės labiau pasistengti, kad išmuštų tokį norą.
Pone Markevičiau, ar sumažės noras pirkti nuosavą būstą, o kai kam tai galbūt taps nepasiekiama regimybė?
Europos Centrinis Bankas su palūkanų normų keliu, kurį dabar yra apsibrėžęs, normalizuoja palūkanų aplinką. Jis nekalba apie labai didelį griežtinimą, jis kalba apie normalizaciją, grįžimą prie istoriškai įprastų normų. Dešimt metų mes gyvenome neigiamų palūkanų aplinkoje, kuri yra labai reta. Dabar mes grįžtame ten, kur įprastai turėtume būti.
Kalbant apie būsto rinką tikėtina, kad nedideli pakilimai daug vėsinimo poveikio neturės, bet iš principo tai yra tam tikras vėsimo poveikis, nes paskolų įmokos bus šiek tiek didesnės. Taip pat yra kitas vėsinimo kanalas – tiems investuotojams, kurie iki šiol pirkdavo būstą, pradeda atsirasti daugiau galimybių investuoti kitur. Ar tai įsidėti indėlį už didesnes palūkanas, ar nusipirkti vertybinių popierių už didesnes palūkanas.
Jūsų nuomone, kaip greitai gali ateiti tas kitas kilimas?
Finansų rinkos bando nuspėti, kad „Euribor“ po šešių mėnesių, 2023 metų pabaigoje, bus maždaug 1,5–2 proc. Toks rinkos spėjimas yra kažkas artimo, ką sako Europos Centrinis Bankas.
Kiek kartų gali kilti palūkanų normos?
Čia svarbu ne kiek kartų ir ne kaip dažnai, čia svarbu, koks „Euribor“ jau yra dabar. Dabar jis padidėjo net nepaskelbus palūkanų normų padidėjimo. „Euribor“ jau prieš paskelbiant palūkanų normų padidėjimą skaičiavo, kad jos bus padidintos ir jis siekė 0,6 proc. prieš palūkanų normų paskelbimą praėjusį ketvirtadienį.
Europos Centrinis Bankas bando vairuoti rinkas, kad nebūtų netikėtų naujienų, o rinkos tai mato ir „Euribor“ po truputį kyla, todėl tie lūkesčiai ir yra tokie, kad bus 2023 metų pabaigoje 1,5–2 proc. „Euribor“.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
