Tuo metu Lietuvos bankas pažymėjo, kad Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis indėlių palūkanos gana aukštos.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas sakė, kad bankų siūlomos palūkanos už indėlius priklauso nuo įvairių veiksnių, tiek nuo bankų, tiek nuo indėlių.
„Vienas iš pagrindinių veiksnių yra Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyta bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu (iki liepos 27 d., red. past.) yra istoriškai ypač žema ir vis dar neigiama – tai centrinio banko atsakas reaguojant į lėtą euro zonos ekonomikos augimą ir į prieš tai buvusią žemą infliaciją.
ECB keletą metų vykdyta kiekybinio skatinimo politika ir sparčiai augantys atlyginimai Lietuvoje lėmė spartesnį nei paskolų indėlių bankuose augimą. Taip susidarė tam tikras indėlių perteklius, kurį skatino teigiami makroekonominiai veiksniai ir teigiamas užsienio prekybos balansas“, – komentavo ekonomistas.
Pasak V. Šumsko, bankai paprastai siekia indėliais padengti išduotas paskolas.
„Bet indėlių lygiui viršijant paskolų lygį, jų perteklių bankai iš esmės laiko centriniame banke už šiuo metu neigiamas palūkanas, todėl ir patys nesiekia aktyviai prisitraukti dar daugiau indėlių bei siūlo arti nulio siekiančias palūkanas gyventojams.
Tiesa, situacija gali būti skirtinga tarp skirtingų bankų – kai kurie mažesni rinkos dalyviai gali turėti poreikį pritraukti daugiau finansavimo indėliais ir siūlyti didesnes palūkanas už indėlius. Be to, siekdami užsitikrinti stabilesnį finansavimą neretai bankai siūlo aukštesnes palūkanas už ilgesnės trukmės ar neatšaukiamąjį indėlį“, – pastebėjo V. Šumskas.
Anot ekonomisto, nuo 2022 m. pradžios matome ilgesnės, virš metų trukmės, terminuotų indėlių palūkanų augimą.
„Balandžio mėnesio duomenimis, indėlių, kurių trukmė nuo 1 iki 2 metų palūkanos sudarė 0,65 proc. ir buvo 0,43 proc. didesnės nei vidutiniškai 2021 metais.
Virš 2 m. trukmės terminuotų indėlių palūkanos buvo dar didesnės ir sudarė 0,96 proc. ir buvo 0,36 proc. didesnės nei vidutiniškai 2021 m. Tai nėra žymus augimas, panašių palūkanų normų svyravimų pasitaiko nuolat. Iš kitos pusės, tai yra signalas, kad ilgesnio termino indėlių palūkanos atsispyrė nuo savotiško dugno, kurį buvo pasiekusios praėjusiais metais“, – skaičiavo V. Šumskas.
Bankai indėlių palūkanų didinti kol kas nežada
„Swedbank“ komunikacijos srities vadovas Gytis Verčinskas teigė, kad šiuo metu banke laikomų indėlių apimtys ženkliai viršija skolinimosi paklausą.
„Taip pat primename, kad savo klientams patariame indėlius naudoti kaip finansinio stabilumo „pagalvę” (iki pusės metų pastovių pajamų), o uždarbiui daugiau kreipti dėmesio į kitas finansines priemones, tokias, kaip periodinis investavimas į fondus arba labiau pažengusiems investavime į akcijų rinkas.
Tam yra labai palankios sąlygos, pavyzdžiui, nėra taikomi operacijų mokesčiai Baltijos akcijų rinkose ar prekybai investiciniais fondais. „Swedbank“ laikomų terminuotų indėlių sudarymo/nutraukimo sąlygos yra itin palankios klientams, t. y., nėra taikomi indėlių sudarymo ir nutraukimo anksčiau termino mokesčiai, tad keičiantis rinkos situacijai, klientai visuomet turi pasirinkimą nutraukti esamas sutartis bei sudaryti naujas“, – komentavo banko atstovas.
„Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė teigė, kad šiuo metu mūsų šalies finansų rinkoje vis dar yra labai daug sukauptų indėlių žmonių sąskaitose, laikomose bankuose.
„Lietuvos banko 2022 m. balandžio duomenimis, žmonės turi sukaupę beveik 20 mlrd. eurų. Bankinė sistema vis dar turi perteklinio likvidumo. „Luminor“ banko indėliai 4,3 proc. viršija išduotas paskolas. Tad tol, kol ECB palūkanos yra neigiamos ir yra toks didelis likvidumo perteklius, žymesnių palūkanų didėjimo už indėlius tikėtis nereikėtų“, – komentavo banko atstovė.
Kitose šalyse indėlių palūkanos dar mažesnės?
Ekonomisto V. Šumsko teigimu, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, indėlių palūkanos Lietuvoje šiuo metu yra vienos didžiausių.
„Ilgesnės nei 2 metų trukmės indėlių palūkanos 2022 m. gegužės mėnesį didesnės buvo tik trijose šalyse – Nyderlanduose (0,99 proc.), Maltoje (1,47 proc.) ir Estijoje (1,48 proc.).
Latvijoje tokių indėlių palūkanos buvo kiek mažesnės ir sudarė 0,93 proc., o euro zonos šalių vidurkis sudarė 0,64 proc. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, finansų įstaigos indėlių turintiems gyventojams gali taikyti ir neigiamas palūkanas. Tai reiškia, kad už savo indėlį gyventojai ne tik negauna pajamų, tačiau dar ir susimoka už galimybę jį laikyti savo sąskaitoje“, – atkreipė dėmesį Lietuvos banko ekonomistas.
Pasak jo, indėlių palūkanų augimas daugiausia priklauso nuo ECB palūkanų normų pokyčių.
„Jos, tikėtina, bus padidintos jau liepos mėnesį. Taip pat indėlių palūkanos priklausys nuo bankų ar kredito unijų finansavimosi poreikių. Šiuo metu matome, kad didieji bankai turi daugiau likvidaus turto nei pakankamai, kad galėtų vykdyti savo kasdienius įsipareigojimus. Dėl to jie, tikėtina, bus mažiau linkę didinti palūkanas įkandin ECB bazinių palūkanų normų pokyčių.
O mažesnės kredito įstaigos gali pamažu didinti ilgesnės trukmės indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti stabilų finansavimosi šaltinį šiuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje dėl spartaus infliacijos augimo ir karo Ukrainoje yra padidėjęs. Tai, kad indėlių palūkanos Lietuvoje šiuo metu yra didesnės nei vidutiniškai euro zonoje, demonstruoja, kad ir Lietuvos kredito įstaigų stabilaus finansavimo poreikis yra šiek tiek didesnis nei kitose šalyse“, – komentavo ekonomistas.
,
