palūkanų normos

Seimas svarsto, kaip paskatinti lietuvius fiksuoti būsto paskolų palūkanas. Lietuvoje tokių paskolų vos dešimtadalis. Lietuvos bankas ir finansų ministerija parengė įstatymą, pagal kurį šalies bankai privalės pasiūlyti palūkanas fiksuoti, o skolininkas galės rinktis, kas jam naudingiau. Valdantieji viliasi, kad palūkanų fiksavimas padės lietuviams sutaupyti. Tačiau klientų ir opozicijos atstovai prognozuoja, kad bankai savęs nenuskriaus.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, šiemet ekonomistai vis garsiau prabyla apie tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins bazines palūkanų normas. Dėl to palaipsniui sumažėtų mėnesinės gyventojų įmokos už būsto paskolas. SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.

Kada būsto paskolas turintys lietuviai galės pagaliau mokėti žmoniškesnes palūkanas? Ar aukštomis palūkanomis paprasti žmonės dabar sumoka už vyriausybių ekonominės politikos klaidas? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kas šiemet laukia būsto paskolas turinčių žmonių? Kada mažės įmokos? Kalbant apie bazines palūkanas euro zonoje, situacija yra tokia, kad rinka mato 82 proc.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad krizės Lietuvoje nėra ir pramonė auga greičiau nei kitose Europos šalyse. Apie tai, ar toks šalies ekonominės padėties vertinimas tikslus, TV3 laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ar jūs sutinkate su tokiu Ingridos Šimonytės vertinimu? Nenorėčiau sutikti su tokiu vertinimu. Šiandieninė situacija nėra bloga, kokios mes tikėjomės metų pradžioje, tačiau situacija nėra gerėjanti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį beveik neabejotinai padidins palūkanų normas ir toliau tęs savo kovą su infliacija, nepaisydamas to, kad euro zona smunka į recesiją. Analitikai prognozuoja, kad ECB pinigų politikos formuotojai pakartos gegužę žengtą žingsnį ir vėl padidins skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, o atidžiai stebimą indėlių palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis padidins iki 3,5 procento.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo, ir toliau skirdamas dėmesį kovai su aukšta infliacija, nepaisant bankų sektoriaus krizės sukeltos rinkos suirutės. Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pasak ECB pranešimo, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,50, 3,75 ir 3,00 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos nariai renkasi į posėdį ketvirtadienį, o nuogąstavimai dėl didėjančios bankų krizės greičiausiai išbandys jų pasiryžimą vėl padidinti palūkanų normas reikšmingu puse procentinio punkto. Investuotojų manymu, ECB turėtų persvarstyti savo planus, atsižvelgdamas į bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą – didžiausią šio sektoriaus nesėkmę nuo 2008 metų finansų krizės.

Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų. Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.

Šiemet Lietuvoje būsto pirkimo sandorių sudaroma vis mažiau nei ankstesniais metais. Nekilnojamo turto (NT) statytojai tikina, kad nepaisant mažesnių pardavimų, būsto kainos esą nemažės. Tuo metu ekonomistai ir NT brokeriai pastebi, kad  pardavėjų lūkesčiai sumažėjo, šiek tiek ims mažėti ir kaina, ypač ekonominės klasės būstų. Būstų kainos jau mažėja kai kuriose Europos šalyse ir JAV.

Rinkose atsiradus vilčių, kad centriniai bankai gali sušvelninti savo poziciją dėl palūkanų normų didinimo, pagrindiniai euro zonos akcijų indeksai antradienį gerokai pakilo. Pagrindiniai Frankfurto ir Paryžiaus indeksai šoktelėjo po daugiau kaip 3 procentus. Už euro zonos ribų, Londono FTSE 100 paaugo 2 procentais.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Paskolas turintys asmenys sukluso, tačiau panikos jausti nereikėtų, teigė Arnoldas Antanavičius. NT rinkos ekspertas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad tai turėtų padėti atvėsinti vis kylančią infliaciją. Kartu su A. Antanavičiumi laidoje diskutavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimo piką pamatysime vasaros viduryje, kai išaugs elektros ir dujų kainos. Nors šiuo metu visos šalys pildo dujų saugyklas, iki žiemos jos nespės to padaryti, tad teks gyventi šaltesniuose pastatuose.   Ekonomistai taip pat pastebi, kad infliaciją sukėlė vis didinami atlyginimai ir centrinių bankų pinigai, kuriuos pandemijos metu jie spausdino ir liejo į ekonomikas.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Būsto pirkėjams augančios kainos nė motais. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį pirkėjų skaičius auga. Tačiau ekonomistas įspėja apie palūkanų normų didinimą, juolab, kad kaimyninės šalys palūkanas jau pakėlė.  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar Čekijos ir Lenkijos centriniai bankai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas ir dabar jos siekia atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

Gyventojai ir toliau šluoja būstus, vieni iš santaupų, kiti ima paskolas. Ekonomistai pastebi, kad būsto rinka įkaitusi, būtų galima didinti palūkanų normas, tačiau kol kas Europos centrinis bankas (ECB) to daryti nesiruošia. Specialistų vertinimu, reikia ieškoti kitų būdų vėsinti rinką, pavyzdžiui, privalomai registruoti būstų sandorius arba didinti pasiūlą.

Būsto paskolas pasiėmę žmonės 2019 m., tikėtina, už jų palūkanas turės atseikėti daugiau pinigų nei 2018 m. Tačiau gąsdintis dėl galimai pakilsiančių palūkanų normų nereikėtų, ramina specialistai. Esą skaudžiau piniginėms atsiliepti gali brangstantis nekilnojamasis turtas. Sunerimti reiktų ne dėl palūkanų  Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono, ilgus metus buvusios minusinės palūkanos bankų netenkino.

  Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė manąs, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose rekordiškai žemuose lygiuose išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.   Euro zonos centrinio banko taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) teigia, kad jo prižiūrimi bankai, regis, yra tinkamai pasirengę didesnėms palūkanų normoms. ECB bankų priežiūros padalinio pirmadienį paskelbti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad, didėjant palūkanų normoms, didėtų ir bankų grynosios palūkanų pajamos, o tai yra svarbus bankų finansų šaltinis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį Taline vyksiančiame posėdyje, kuris pasibaigs ketvirtadienį, nekeis savo pagrindinių palūkanų normų, mano absoliuti ekspertų dauguma. Manoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sieks nulį. Taip pat nebus keičiama ir 0,25 proc. sudaranti palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, bei minus 0,4 proc. palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Vienas iš pagrindinių veiksnių finansų rinkose šiais metais buvo JAV Federalinio Rezervo banko nepasiryžimas kelti palūkanų normas. Metų pradžioje JAV centrinio banko atstovai žadėjo pakelti palūkanas keturis kartus. Deja, nepastovi ekonominė situacija užkirto kelią pirminiams Fed planams, o akcijų ir obligacijų rinkų dalyviai per šiuos metus nesulaukė nė vieno palūkanų normų kilstelėjimo.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Dauguma turinčių paskolas arba indėlius puikiai žino, kad šiuo metu palūkanų normos yra neigiamos arba artimos nuliui. Paskolų turėtojus tai tenkina, nes įmokos tampa mažesnės. Tačiau indėlininkams tai – galvos skausmas, nes nebeaišku, kur saugiai laikyti pinigus, tikintis bent šiokio tokio jų prieaugio. Kodėl kinta pinigų kaina? Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti.

Praėjusią savaitę teigiamas nuotaikas finansų rinkose nulėmė geros žinios iš JAV ir investuotojų palankiai įvertintos Kinijos valdžios prognozės dėl 2016 m. ekonomikos augimo. Šią savaitę finansų rinkų dalyviai, ypač euro zonoje, lauks Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo, kurio metu bus paskelbti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo.

Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos vis svarbesne laiko riziką dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio, nors, tebetvyrant geopolitinei įtampai, rizika dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto galimo ūmėjimo ir su juo susijusių padarinių tebėra vertinama kaip svarbiausia, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Respondentų nuomone, svarbiausios tebebuvo su geopolitine įtampa Rytuose ir mažomis palūkanų normomis susijusios rizikos.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas gali būti „ne toks stiprus kaip tikėtasi“ ir reikia padaryti daugiau, kad būtų paskatinta tarptautinė pinigų pasiūla, sekmadienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard). „Matome pasaulinio aktyvumo didėjimą, bet impulsas galėtų būti ne toks stiprus kaip tikėtasi, nes potencialus augimas yra silpnesnis, ... (o) investavimas lieka blankus“, – sakė Ch.Lagarde per konferenciją Pietų Prancūzijos Provanso Ekso mieste.

Lažybų bendrovės neturėtų siūlyti lažintis dėl vertybinių popierių, valiutų, palūkanų normų ar biržos prekių vertės pokyčių, nes tuo gali užsiimti tik investicinių paslaugų teikėjai. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba antradienį patvirtino poziciją, kad parduoti su finansinio turto vertės pokyčiu susijusius binarinius opcionus gali tik atitinkamą licenciją turinčios finansų maklerio įmonės arba investicijų bankai.

Šią savaitę investuotojai lauks euro zonos infliacijos duomenų – tikimasi, jog kainų augimo tempas spalį išliko tokiame pačiame lygyje. Atnaujinus valstybinių institucijų darbą, JAV paskelbs nemažai makroekonominių duomenų. Europoje ketvirtadienį bus paskelbtas preliminarus euro zonos infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog kainų kilimo tempas spalį išliko tame pačiame lygyje – 1,1 proc.

 Ketvirtadienį Pietų Korėja tapo paskutiniaja valstybe, kuri šią savaitę nutarė palūkanų karpymu papildyti pigių pinigų aruodą, rašo CNBC. Pietų Korėjos centrinis bankas 0,25 procentiniais punktais iki 2,75 proc. sumažino bazinę palūkanų normą. Kiek anksčiau, antradienį tokio pat žingsnio ėmėsi Australijos centrinis bankas. Praėjusią savaitę palūkanų normų mažinimą inicijavo Europos centrinis bankas ir Indijos centrinis bankas.

Lenkijos centrinis bankas (NBP) nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu yra 4,75 proc. Nors centrinis bankas priėmė sprendimą nekoreguoti šio rodiklio, manoma, kad reali skatinamosios pinigų politikos veiksmų pradžia –  tik laiko klausimas. Tokio sprendimo poveikis nacionalinei valiutai, tikėtina, būtų neigiamas – zloto vertė ir vėl kristų. Tai būtų neigiama žinia ir Lietuvos eksportuotojams, kurių konkurencinės pozicijos kaimyninėje rinkoje susilpnėtų.

Latvija ir Estija šią savaitę skelbs galutinius II ketvirčio BVP rodiklius. Tikimasi, jog Latvija patvirtins didžiausią 5,1 proc. BVP augimo tempą tarp ES šalių. Vokietijos prognozėse optimistiškesnių nuotaikų mažai Ketvirtadienį Vokietija paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos rodiklius, kurie gali suteikti aiškesnį vaizdą dėl šalies III ketvirčio BVP perspektyvų. Birželį Vokietijos gamyba smuko 0,9 proc., o liepos mėnesio prognozės ne ką optimistiškesnės.

Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ generalinis direktorius Bobas Diamondas palieka savo postą, kilus skandalui dėl banko manipuliacijų svarbiomis bankų palūkanų normomis, informuoja BBC. Mažiau nei prieš savaitę bankas buvo nubaustas rekordine 290 mln. svarų sterlingų (per 400 mln. eurų) bauda už mėginimus manipuliuoti finansų rinkos LIBOR ir EURIBOR palūkanų normomis, kurios turi įtakos paskolų ir nekilnojamojo turto įkeitimo kainoms.

Vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) šešėlinė taryba teigia, kad bankas turėtų atšaukti šių metų palūkanų normų didinimus ir taip apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo recesijos. Anot tarybos, susitraukęs Europos pramonės sektorius ir smukęs vartotojų bei verslininkų pasitikėjimas rodo, kad didelis ekonomikos augimo sulėtėjimas antrąjį metų ketvirtį gali tęstis ir trečiąjį. ECB šešėlinę tarybą sudaro 15 ekonomistų ir vertybinių popierių vadybininkų grupė.

UAB „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį 2011 m. ketvirtį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo tik 0,3%, tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus buvo fiksuojamas 0,2% dydžio kainų sumažėjimas. UAB „Ober-Haus“ rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, jog Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti: „Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių.

Ketvirtadienį Europos akcijų rinka dienos prekyboje nusmuko iki žemiausio lygio per 11 mėnesių, kai kalnakasybos akcijos smarkiai atpigo dėl krintančių vario ir kitų metalų kainų. Investuotojai baiminasi, kad metalų paklausa sumažės dėl silpnų ekonominių duomenų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ ketvirtadienį sumažėjo 0,94 proc. iki 1018,01 punkto.

Šiomis dienomis bankai dažnai paskelbia naujienas, kad didina ir terminuotojų, ir kaupiamųjų indėlių palūkanas. Augant infliacijai, tai labai gera žinia ir sveikintinas žingsnis. Didžiausios palūkanos mokamos už indėlius, padėtus ilgiausiam laikotarpiui. Šiuo metu didžiausiuose komerciniuose bankuose tokių indėlių palūkanos svyruoja nuo 2,1 iki 3,7 proc. Kartu bankai, amortizuodami augančius paslaugų įkainius, pradėjo siūlyti lojalumo programas ar mėnesinius mokėjimo planus.

SEB bankas nustatė naujas terminuotųjų indėlių litais ir eurais palūkanas normas. Terminuotųjų indėlių litais, kurių trukmė nuo vienos savaitės iki trijų mėnesių, nuo šešių iki devynių mėnesių ir nuo vienų iki penkerių metų, palūkanų normos padidėjo 0,1-0,4 proc. punkto ir šiuo metu yra nuo 0,2 iki 3 procentų. Indėlių litais, kurių trukmė nuo keturių iki penkių ir nuo dešimties iki vienuolikos mėnesių, palūkanų normos nebuvo keičiamos.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.

2010-ieji šalies bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji. Nors bankų veiklos apimtys toliau mažėjo, klientams suteiktų paskolų apimčių mažėjimas buvo 2-3 kartus mažesnis nei ankstesniais metais, o bankuose laikomų klientų indėlių prieaugis buvo didesnis. Pasak Lietuvos banko, bankų veiklos aktyvėjimas prasidėjo 2010 m. antrojoje pusėje, kai atskirais mėnesiais buvo fiksuojamas turto ir paskolų augimas.

Pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingiausias euro istorijoje, praneša „lenta.ru“, remdamasi naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovo mėnesio rezultatai rodo, kad euro vertė išaugo 3,5 proc., o tai yra geriausias rezultatas nuo 2008-ųjų spalio. Be to, pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingiausias pirmasis ketvirtis nuo euro atsiradimo 1999-aisiais.

Pirmą kartą per daugiau nei trejus metus JAV centrinis bankas (FED) padidino tiesioginio skolinimosi palūkanų normą bankams nuo 0,5 proc. iki 0,75 proc., taip sukeldamas nerimą, kad, pasibaigus skatinimo programoms, pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtės. Tokį sprendimą FED pakomentavo kaip skolinimo „normalizavimą“, kuris neturės jokios įtakos pinigų politikai. Diskonto normos didinimas buvo atsakas į pagerėjusią finansų rinkos padėtį, kuri leidžia sumažinti JAV centrinio banko pagalbą.