palūkanų normos

Seimas svarsto, kaip paskatinti lietuvius fiksuoti būsto paskolų palūkanas. Lietuvoje tokių paskolų vos dešimtadalis. Lietuvos bankas ir finansų ministerija parengė įstatymą, pagal kurį šalies bankai privalės pasiūlyti palūkanas fiksuoti, o skolininkas galės rinktis, kas jam naudingiau. Valdantieji viliasi, kad palūkanų fiksavimas padės lietuviams sutaupyti. Tačiau klientų ir opozicijos atstovai prognozuoja, kad bankai savęs nenuskriaus.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, šiemet ekonomistai vis garsiau prabyla apie tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins bazines palūkanų normas. Dėl to palaipsniui sumažėtų mėnesinės gyventojų įmokos už būsto paskolas. SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.

Kada būsto paskolas turintys lietuviai galės pagaliau mokėti žmoniškesnes palūkanas? Ar aukštomis palūkanomis paprasti žmonės dabar sumoka už vyriausybių ekonominės politikos klaidas? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kas šiemet laukia būsto paskolas turinčių žmonių? Kada mažės įmokos? Kalbant apie bazines palūkanas euro zonoje, situacija yra tokia, kad rinka mato 82 proc.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad krizės Lietuvoje nėra ir pramonė auga greičiau nei kitose Europos šalyse. Apie tai, ar toks šalies ekonominės padėties vertinimas tikslus, TV3 laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ar jūs sutinkate su tokiu Ingridos Šimonytės vertinimu? Nenorėčiau sutikti su tokiu vertinimu. Šiandieninė situacija nėra bloga, kokios mes tikėjomės metų pradžioje, tačiau situacija nėra gerėjanti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį beveik neabejotinai padidins palūkanų normas ir toliau tęs savo kovą su infliacija, nepaisydamas to, kad euro zona smunka į recesiją. Analitikai prognozuoja, kad ECB pinigų politikos formuotojai pakartos gegužę žengtą žingsnį ir vėl padidins skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, o atidžiai stebimą indėlių palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis padidins iki 3,5 procento.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo, ir toliau skirdamas dėmesį kovai su aukšta infliacija, nepaisant bankų sektoriaus krizės sukeltos rinkos suirutės. Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pasak ECB pranešimo, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,50, 3,75 ir 3,00 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos nariai renkasi į posėdį ketvirtadienį, o nuogąstavimai dėl didėjančios bankų krizės greičiausiai išbandys jų pasiryžimą vėl padidinti palūkanų normas reikšmingu puse procentinio punkto. Investuotojų manymu, ECB turėtų persvarstyti savo planus, atsižvelgdamas į bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą – didžiausią šio sektoriaus nesėkmę nuo 2008 metų finansų krizės.