Pokalbis su K. Budriu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Ar Lietuva ir NATO valstybės pateiks kokią reakciją ar komentarą šia tema? Ar taip ir nuleisime viską nemačiomis?
Kartais nereagavimas irgi yra tam tikra pozicija ir siunčiamas signalas. Tiek iš NATO pusės, tiek iš kai kurių sąjungininkų pusės komentarai jau buvo, atsakant į šiuos paskelbtus ketinimus ar planus, juos pavadinant neatsakingais, didinančiais įtampą regione ir kurių įgyvendinimas bet kokiu atveju sulauks pasekmių. Baltarusijos atveju kalbėtume apie sankcijas.
Ar bus tam tikros simetrinės pasekmės su papildomu nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimu – tai tikrai ne. Vėlgi, nereikėtų paties paskelbimo ignoruoti ir laikyti kažkokiu propagandos elementu. Jis tokiu tikrai nėra, nes visa branduolinių žinučių retorika turi pasekmes ir tai nėra tuščias dalykas.
Tuo labiau, kad matėme ne vieną veiksmą, kuris artino Baltarusiją prie pasirengimo tokio ginklo dislokavimui – prieš metus įvykęs Baltarusijos Konstitucijos pataisymas, panaikinant apribojimą branduolinio ginklo dislokavimui, taip pat praeitų metų viduryje paskelbti planai perduoti Baltarusijai „Iskander“ raketas, gebančias nešti branduolinius užtaisus. Viskas yra pakankamai nuosekliai daroma.
Todėl nereikia to ignoruoti, kaip tam tikro triukšmo, o taip pat nereikia pulti kažką tuoj pat daryti. Aišku, situacija regione prastėja ir prie mūsų sienų turint dar ir nestrateginį branduolinį ginklą iš kitos pusės – nes iš kitos turime Kaliningrade – tai mūsų situaciją blogina.
Ar žmonėms reikėtų sunerimti?
Ne. To nereikėtų laikyti neišvengiamu branduolinio ginklo panaudojimu, ar kad dėl to artėja karas, ar išauga karinės agresijos tikimybė – tikrai ne. Tai yra vieni iš pajėgumų, kurie atsiranda arti mūsų, tam tikras atgrasymas iš Rusijos pusės. Kad turi ketinimą, jie neslėpė ir anksčiau, jis buvo išsakytas.
Kad artimiausiu laikotarpiu dėl to kažkas keistųsi – net ir dislokavus ginklą – nereikėtų traktuoti. Tai yra labiau žinia mums. Tiek NATO rėmuose organizuojant ir planuojant kolektyvinę gynybą, tiek patiems rengiant savo nacionalinius planus, turime turėti omenyje, kad taip pat yra ir šis pajėgumų laukas ir karyba ne tik konvencinėmis priemonėmis.
Čia turbūt yra svarbiausia žinia – tai, kad mes, kalbėdami apie kolektyvinę gynybą, privalome ir planuoti, ir galvoti ne tik apie konvencinę gynybą – sausumos pajėgas, jūrų pajėgas, oro pajėgas – bet taip pat ir apie branduolinį atgrasymą, kuris būtų visiškai integrali to dalis.
O ką tai reikštų? Kad mūsų regione taip pat turėtų būti dislokuotas branduolinis ginklas?
Europos šalyse jis yra dislokuotas. Apie rytinį flangą kol kas kalbos nėra ir pagrindo dabar apie tai kalbėti nėra, nes nebūtina, kad jis būtų dislokuotas prie sienos, kad būtų galima jį atgabenti. Kitas dalykas – nebūtina į nestrateginį branduolinį ginklą atsakyti nestrateginiu branduoliniu ginklu ir veltis į branduolinę eskalaciją. Yra konvenciniai ginklai – didesnio nuotolio, aukšto taiklumo raketos, kurios gali pasiekti dar didesnį efektą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
