kęstutis budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad iš Izraelio evakuotis nori daugiau nei 130 Lietuvos piliečių, juos sausumos keliu per sieną su Jordanija išgabenti ketinama antradienį. „Daugiau nei 130 yra užsiregistravusių (evakuacijai – ELTA), kai paskutinį kartą kai buvau informuotas, kokie yra skaičiai“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Izraelyje įstrigę Lietuvos piliečiai bus evakuoti iš Izraelio, kai tik situacija leis tai padaryti saugiai. „Oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ šiandien išskrido iš Lietuvos link Izraelio ir pargabens mūsų piliečius atgal į Tėvynę, kai tik situacija leis tai saugiai padaryti“, – feisbuke sekmadienį rašė K. Budrys. „Svarstomi visi scenarijai, leisiantys mūsų žmones kuo greičiau sugrąžinti namo“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako neturintis informacijos apie lietuvius, kurie būtų kreipęsi pagalbos dėl galimo jų išsiuntimo į Gvantanamo kalėjimą Kuboje. „Tikriname šią informaciją, patvirtinimo negavome, taip kad priskiriu spekuliacijų skrynelei visus tuos pasvarstymus apie Gvantanamą ir panaudojimą. Ir ten, kad galėtų būti mūsų piliečiai, neturiu jokio patvirtinimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui, Aljanso šalys jau pradėjo sudėtingas derybas dėl bendros deklaracijos teksto, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, sąjungininkų pareiškime svarbu pakartoti įsipareigojimą ateityje į NATO priimti Ukrainą bei taip parodyti, kad Aljansas neketina sutikti su Rusijos reikalavimais.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso narės greičiausiai sutars dėl tikslo išlaidas gynybai ilgainiui padidinti iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Bendras skaičius turėtų būti 5 proc. ir esu optimistas, kad dėl to pavyks sutarti. Kai kurios valstybės vis dar kliba, tačiau panašu, kad visos pasakys, kad 2 proc. jau pagaliau pasiekėme“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė K. Budrys.

Ukrainos kariuomenės specialioji operacija „Voratinklis“ parodo, kad Rusija yra pažeidžiama, teigia į Kyjivą pirmadienį atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Ji parodo, kad Rusija yra pažeidžiama, ji nėra neįveikiama tvirtovė. Į ją buvo ir bus įsiveržta ateityje“, – išplatintame pranešime cituojamas ministras.

Traukinys, kuriuo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys atvyko į Kyjivą su vizitu, važiavo per Rivnę ir Dubną, kai Rusijos raketos ir bepiločiai atakavo šiuos du miestus. Aukščiausiasis diplomatas pasidalino savo patirtimi socialiniame tinkle X, pranešė „Ukrinform“.  „Šiandien esu Kyjive – mieste, nukentėjusiame nuo karo, bet nepalaužtos dvasios.

 Į Kyjivą darbo vizito atvykęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad vienas iš NATO viršūnių susitikimo Hagoje tikslų – pakartoti įsipareigojimą priimti Ukrainą į Aljanso gretas. „Susitikimų metu šiandien Kyjive kalbamės apie tai, ką turėtume ir galėtume padaryti pasirengdami NATO viršūnių susitikimui Hagoje. Vienas iš tikslų yra deramą dėmesį skirti tam, kas šiandien yra aktualiausia Europoje – Ukrainai.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lankysis Osle, kur susitiks su Norvegijos diplomatijos vadovu Espenu Barthu Eide bei parlamento užsienio reikalų ir gynybos komiteto nariais.  Susitikimų metų politikai aptars dvišalius Lietuvos ir Norvegijos santykius bei bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos (NB8) formate.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) diskusijoje apie tarptautinę prekybą akcentavo būtinybę stiprinti taisyklėmis grįstą prekybos sistemą bei spręsti nesąžiningos konkurencijos ir tiekimo grandinių pažeidžiamumo problemas. Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministras taip pat pabrėžė poreikį plėsti bendradarbiavimą su bendraminčiais partneriais, siekiant ekonominio atsparumo stiprinimo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys birželio 3–4 dienomis lankysis Paryžiuje, kur dalyvaus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Ministrų tarybos susitikime.  Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), K. Budrys sakys kalbą susitikimo atidarymo metu, dalyvaus sesijose, skirtose tarptautinei prekybai, EBPO išorės santykiams, paramai Ukrainai bei pirmininkaus sesijai, skirtai aptarti skaitmeninę ekonomiką.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sveikina sekmadienį išrinktą Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį ir tikisi, jog šių valstybių dvišaliai santykiai toliau stiprės.  „Užsienio reikalų ministras sveikina naujai išrinktą Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį. Lietuva ir Lenkija yra ne tik strateginės partnerės ir sąjungininkės, bet ir giminingos tautos bei valstybės, kurias sieja bendra istorija ir išskirtinė draugystė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį susitikimo su NATO Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime dalyvaujančiomis Švedijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrėmis – Maria Malmer Stenergard ir Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir. Lietuvos ir Šiaurės šalių diplomatijos vadovai, susitikime aptarę situaciją Ukrainoje, vieningai sutarė dėl tolesnės paramos siekiant Ukrainoje ilgalaikės taikos bei sankcijų griežtinimo Rusijai.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos reikalavimas blokuoti NATO plėtrą į Rytus yra tik dar vienas bandymas laimėti laiko. Taip, pasak užsienio reikalų ministro, plataus masto agresiją Ukrainoje pradėjusi šalis siekia išvengti Vakarų ruošiamų sankcijų. „Tai (Rusijos reikalavimas blokuoti NATO plėtrą – ELTA) yra dar vienas noras nukreipti dėmesį nuo esmės. Esmė yra paliaubos, kurios turi būti pasiektos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad birželį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso narės turi priimti vieningą sprendimą dėl 5 proc. nuo BVP išlaidų gynybai kartelės. Tai jis pabrėžė susitikime su su Ispanijos užsienio reikalų ministru José Manueliu Albaresu. „NATO stiprybė yra mūsų vienybėje.

Madride su darbo vizitu viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pakvietė Ispaniją prisidėti prie rotacinės oro gynybos modelio. „Ispanijos dalyvavimas NATO oro policijos misijoje Lietuvoje – aiškus sąjungininkų solidarumo ženklas ir stipri atgrasymo žinia mūsų priešams.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Putino ir Lukašenkos režimus garbinantis buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus netenka Valstybės apdovanojimo. Prezidentas atėmė Gedimino ordino Karininko kryžių, kuriuo Vaitkus buvo apdovanotas prieš 20 metų, dar būdamas Kauno medicinos universiteto profesoriumi.

Realaus pasistūmėjimo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pokalbio nesimato. Europos Sąjunga tvirtina dar vieną sankcijų paketą Rusijai. Tačiau, kiek jos veiksmingos ir ar dar galime tikėtis naudos iš D. Trumpo bendravimo su V. Putinu? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Pastaruoju metu girdime apie atvejus Baltijos jūroje, kai šalia NATO valstybių teritorijų plaukioja rusų laivai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį lankysis Briuselyje, Belgijoje, vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos susitikime. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, pagrindinės šio susitikimo temos – Rusijos agresija prieš Ukrainą, karinė parama ir ilgalaikės saugumo garantijos Ukrainai bei įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas, o vienas svarbiausių klausimų – 17-ojo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketo patvirtinimas.

Po incidentų Estijoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina imtis veiksmų, siekiant sustiprinti saugumą Baltijos jūroje.  „Mes turime pripažinti – Baltijos jūra yra mūsų atsakomybė. Privalome imtis iniciatyvos ir veikti bendradarbiaudami su sąjungininkais“, – konferencijoje Taline kalbėjo ministras Budrys. Šią savaitę Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris per tarptautinius Suomijos įlankos vandenis plaukė į Primorsko uostą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį išvyksta į Estiją, kur su kitais Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) užsienio reikalų ministrais pasirašys susitarimo memorandumą dėl kritinės povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šią savaitę fiksuoti du incidentai Estijoje, tarp kurių – ir nesėkmingas bandymas sulaikyti laivą, rodo tiesioginį ryšį tarp Kremliaus ir vadinamojo šešėlinio laivyno. „Incidentas yra iš tiesų rimtas, nes dar kartą mums primena, kad „šešėlinis laivynas“ yra tikrai aktyvus Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį sakė Turkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nusprendus nedalyvauti Turkijoje vyksiančiose derybose su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tokiu būdu Kremlius demonstruoja meistrystę griaunant pateiktus siūlymus ir suplanuotus procesus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad sąjungininkų keliami ultimatumai Rusijai dėl taikos Ukrainoje jau duoda rezultatų. „Tai, kad Vladimiras Putinas paskubėjo surengti spaudos konferenciją praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai JAV remiami Europos vadovai pareikalavo besąlygiškų paliaubų, viską pasako. Šis požiūris veikia ir mes turime jo laikytis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant apie 17-ajį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina kalbėti ir apie dar vieną paketą, į jį įtraukti energetikos bendroves. „Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina išlaikyti maksimalų Europos Sąjungos (ES) atvirumą NATO sąjungininkams, tarp jų – Jungtinėms Valstijoms dėl gynybos pramonės plėtojimo. Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva bendradarbiavimą tarp ES ir JAV gynybos pramonės srityje mato kaip dalį Lietuvos gynybos bendradarbiavimo.

Seimui ketvirtadienį denonsavus priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog toks sprendimas yra stiprus signalas Rusijai. „Čia yra labai stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, ir mes realiai planuojamės stabdyti (priešą – ELTA) nuo pat pirmojo centimetro arba net dar giliau“, – ketvirtadienį teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako manantis, kad netvarios taikos tikimybė Ukrainoje yra maža.  „Ar mes turėsime blogą taiką? Bloga taika reikštų trumpalaikę taiką, kuria niekas netiki, nei Ukrainos pusė, nei JAV, nei Rusija. Tai aš tokią tikimybę vertinčiau kaip mažą“, – interviu BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Žydų žudynių vietą Katkiškėje aplankęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad turi būti dedamos visos pastangos, jog tokie antisemitizmo, ksenofobijos ir neapykantos kurstomi nusikaltimai žmogiškumui niekada nepasikartotų. „Holokaustas yra labai skaudi Lietuvos valstybės tragedija, kurios metu buvo nužudyta 200 tūkstančių mūsų šalies piliečių.

Pasigirstant svarstymams, kad Moldovos kelias į Europos Sąjungą (ES) dėl Vengrijos prieštaravimų turėtų būti atskirtas nuo Ukrainos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog toks sprendimas būtų žalingas. Diplomatijos vadovo teigimu, tolimesnė bendrijos plėtra be Ukrainos yra neįmanoma. „Tas siganalas toks nesuderintas ir kreivas šiai minutei.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Rusijoje išleista Baltijos šalių gyventojus diskredituojanti Lietuvos istorijos knyga yra priešiškos veiklos prieš kaimynines valstybes priemonė. „Trumpai man šį faktą pristatė. Galima sakyti, kad tai yra knygų serija, nes dar viena yra parengta apie Ukrainą. Tai yra priešiškos veiklos prieš kaimynines valstybes priemonė.

Lietuvos ir dar dešimties valstybių ministrai vieningai išsakė įsipareigojimą toliau visapusiškai remti Ukrainą ir dar kartą patvirtino savo paramą „Norinčiųjų koalicijai“, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Bendrame Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų bei Prancūzijos deleguoto ministro pasirašytame pareiškime pabrėžiama, kad nepriklausoma ir demokratiška Ukraina yra pamatinė euroa...

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius paskelbti trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 dienomis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tai dar vienas šalies agresorės bandymas įrodyti, kad ji yra dominuojanti pusė šiame kare. „Putinas paskelbė paliaubas, Putinas pažeidinėja paliaubas, kas buvo velykinių, jo paties paskelbtų paliaubų metu, Putinas nustato, kiek laiko jos truks.

Rusijai prakalbus apie trijų dienų paliaubas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad daug kas jų metu priklausys nuo Vladimiro Putino sprendimų.  „Rusija mus ir labiausiai, žinoma, Vašingtoną bando įtikinti, kad nuo jų viskas priklauso, kad jie yra absoliučiai konflikte dominuojanti pusė, kad gali stumti konflikto, karo liniją tolyn į Vakarus, link Kyjivo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pastaruoju metu vykstančius susitikimus, derantis dėl taikos Ukrainoje, vadina geru ženklu, tačiau pabrėžia, jog karą pradėjusią Rusiją reikės spausti, kad ši priimtų sąlygas. „Man atrodo, svarbiausia yra akcentuoti tai, kad susitikimai vyksta, kontaktai vyksta, apsikeitimas pozicijomis taip pat vyksta. Ir žinome, kad tam tikros išeitinės pozicijos šiek tiek modifikuojasi.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad popiežiui Pranciškui rūpėjo ne tik Lietuvos laisvės kelias, bet ir valstybės ateitis. „Lietuva neteko brangaus draugo, kuris savo dėmesingu žvilgsniu sekė mūsų valstybės raidos kelią, skelbė gailestingumo žinią ir skatino visų žmonių bendrystę. Popiežiui Pranciškui nuoširdžiai rūpėjo mūsų tautos laisvės kelias, o dar labiau – mūsų šalies ateitis“, – pranešime cituojamas K. Budrys.

Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui prakalbus apie Palestinos valstybės pripažinimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva iš esmės palaiko šią poziciją, tačiau šiuo metu svarbiau susikoncentruoti į įkaitų gelbėjimą ir paliaubų atnaujinimą. „Tikrai turi būti Palestinos valstybės. Kada pripažinimą daryti – Lietuva stebi, žinoma, ir tai, kas yra Prancūzijos siūloma, ir kitų valstybių sprendimus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad vertinimas, jog regioninės sankcijos yra daug efektyvesnės už įvestas nacionaliniu lygiu, yra teisingas, tačiau Lietuva turi turėti įrankius, kurie leistų tas sankcijas įvesti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad negalima kalbėti apie Krymo aneksijos pripažinimą, nes tai paneigtų tarptautinės teisės principus ir siųstų žinią agresoriams apie galimybę išlaikyti okupuotas teritorijas. „Įvairiai galima vertinti (JAV ir Rusijos derybas – BNS), tol kol nėra galutinio sutarimo, aš tai vis tiek labiau priskirčiau spekuliacijoms, išskyrus tą dalį, kai kalbame apie už tarptautinės teisės ribų esančius pasvarstymus, kas galėtų būti kaip reikalavimas.

Dėl pasikeitusios Prancūzijos užsienio reikalų ministro darbotvarkės nukeliamas suplanuotas Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio vizitas Prancūzijoje. „Dėl paskutinės minutės pokyčių Prancūzijos užsienio reikalų ministro darbotvarkėje, ministro vizitas nukeltas“, – pranešė K. Budrio atstovė spaudai Kristina Belikova. Pasak jos, šiuo metu derinamos naujos datos. ELTA primena, kad ministras trečiadienį turėjo išvykti darbo vizito į Paryžių.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį su darbo vizitu lankosi Prancūzijoje, kur su šios šalies kolega Jeanu-Noeliu Barrot pasirašys dvišalį strateginės partnerystės veiksmų planą 2025–2029 metams. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys su J.-N. Barrot taip pat aptars paramos Ukrainai ir Europos saugumo ir gynybos klausimus, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Hagoje, dvišalius santykius.

 Rusijai sekmadienį surengus ataką prieš Ukrainos Sumų miestą ir pražudžius mažiausiai 34 žmones, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungos (ES) kolegas sparčiau priimti 17-ąjį sankcijų paketą. „Vladimiras Putinas dar kartą meta iššūkį visiems (...). Štai kodėl Europai dabar pats laikas judėti pirmyn su 17-uoju sankcijų paketu.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), viena pagrindinių posėdžio temų – Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą.

Rusija elgiasi kaip teroristė net ir tariantis dėl paliaubų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, reaguodamas į rusų sekmadienį surengtą balistinių raketų ataką prieš Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto centrą. „Vietoje velykinių paliaubų, siaubingas Verbų sekmadienis Sumų gyventojams. Dar vienas V. Putino karo nusikaltimas, kuomet jo žudikai taikosi į civilinę Ukrainos infrastruktūrą.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) planuoja atitraukti dalį karių iš Rytų Europos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako neturintis signalų, kad amerikiečių kariai bus išvedami iš Lietuvos. „Nesu gavęs nė vieno signalo, kad JAV kariai būtų išvedami iš Lietuvos arba būtų tai numatyta padaryti.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) Ukrainos gynybos kontaktinės grupės lyderystę perdavus Jungtinei Karalystei ir Vokietijai, Vašingtonas paramos Kyjivui koordinavime padarė žingsnį į šoną, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „JAV paramos Ukrainai koordinavime padarė žingsnį į šoną, atsitraukė nuo proceso, perdavė vėliavą kitoms valstybėms“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijai ir Baltarusijai šių metų rugsėjį ketinant surengti pratybas „Zapad“, Lietuva į galimus pažeidimus ar incidentus pasienyje yra pasiruošusi reaguoti greitai, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Kai vyksta karinis judėjimas arti, tikimybė, kad kažkas bus pažeista, išauga. Tai yra natūralu, tokiu atveju lygiai taip pat reaguotume.