kęstutis budrys

Darbo vizitu Kyjive su Vyriausybės atstovais besilankantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracijos atėjimu pokyčių tikėtis galima. Anot jo, svarbiausia pamatyti, kokį poveikį tai turės nuo karo kenčiančiai Ukrainai. „Matome pasirengimo darbus, kurie vyksta. Galimas administracijos pasikeitimas Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo tema jau ne vieną mėnesį.

Darbo vizitu Kyjive su Vyriausybe besilankantis diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Adrijumi Sybiha. Jo metu ministrai aptarė Ukrainos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas. „Vis garsiau skambant raginimams sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija, turime visomis išgalėmis padėti Ukrainai atlaikyti šį spaudimą ir iš esmės susistiprinti savo pozicijas.

Vyriausybei darbo vizitu lankantis Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketina aptarti Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus. „Lietuva yra įsipareigojusi 10 metų į priekį ketvirtadalį procento nuo BVP skirti saugumo ir gynybos reikmėms, apie tą ir šnekėsime, kaip jį būtų galima tikslingiau panaudoti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos ir Lenkijos vienybę saugumo klausimais vadina „stipriąja korta“. Taip jis kalbėjo pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo paraštėse pasikalbėjęs su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu. „Lietuvos ir Lenkijos vienybė regiono saugumo klausimais yra mūsų stiprioji korta.

Europos Sąjungai (ES) rengiant 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ragins toliau didinti spaudimą agresorės ekonomikai ir plėsti europines sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms. „Turime susilpninti Rusijos ekonomiką, kartu – ir jos karo mašiną, taip pat remti Ukrainą viskuo, kuo tik jai reikės. Norėdami pasiekti pirmąjį tikslą, žinoma, palaikome 15-ąjį sankcijų paketą ir kartu sakome, kad jo negana.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir įvesti sankcijas aukšto rango Sakartvelo politikams bei tarnautojams, atsakingiems už brutalų protestų Tbilisio gatvėse malšinimą. Ministro teigimu, Briuselis turėtų keisti ir šiuo metu kartvelams galiojantį bevizį režimą, pirmiausiai pritaikant ribojimus diplomatams bei kitiems Sakartvelo valstybės atstovams.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, dalyvaudamas Čekijos iniciatyva surengtoje diskusijoje dėl Rusijos sulaikymo ir atsako į hibridines atakas, pabrėžė, jog šios šalies vykdomos kinetinės atakos bei sabotažo aktai tampa vis pavojingesni. „Rusija naudoja hibridines atakas tam, kad nukreiptų mūsų dėmesį nuo savo agresyvaus karo prieš Ukrainą, kad savo resursus kreiptume kitur, kad išgąsdintų ir suskaldytų mūsų visuomenes.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta į pirmąją savo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybą. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ES ministrai aptars Rusijos karo prieš Ukrainą eigą, padėtį Sakartvele ir Artimuosiuose Rytuose. Anot URM, taip pat bus aptarta padėtis Baltarusijoje. Susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Ragindamas patvirtinti Europos Sąjungos (ES) strategiją Rusijos hibridiniams veiksmams atremti, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva kviečia ES valstybių užsienio reikalų ministrus drauge kreiptis į Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Europos Komisiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už Europos Sąjungos (ES) gynybą ir kosmosą, Andriumi Kubiliumi. Susitikime K. Budrys teigė, kad atsižvelgiant į sudėtingą saugumo situaciją regione, naujosios Europos Komisijos prioritetas turėtų būti ES gynybos pajėgumų stiprinimas. Pasak jo, ES valstybės narės privalo sparčiau didinti išlaidas gynybai ir siekti bent 3 proc.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praneša, kad Sakarvelo ministras pirmininkas Irakli Kobakhdze nebegalės atvykti į Lietuvą, nes buvo įtrauktas į Baltijos šalių sankcionuojamų politikų sąrašą. „Kartu su Estija išplėtėme sankcionuotų Sakartvelo politikų sąrašą į jį pridėdami dar 17 asmenų, tarp jų ir šalies ministrą pirmininką Irakli Kobakhidze.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta vizito į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. Tarybos susitikimo darbotvarkėje dėmesys bus skiriamas Rusijos karo prieš Ukrainą eigai ir padėčiai Sakartvele bei Artimuosiuose Rytuose aptarti. Susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė paramą Lietuvos funkcinio sporto rinktinės atstovei Kornelijai Dūdaitei, kuri susilaukė nemalonės iš Tarptautinės šios sporto šakos federacijos.  Pasak ministro, niekas niekada neturėtų nukentėti už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.  "Niekas niekada neturėtų būti baudžiamas už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.

Užsienio reikalų viceministro pareigas eis buvęs prezidento patarėjas Sigitas Mitkus, diplomatas Julius Pranevičius, buvusi teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė. Kaip ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministro Kęstučio Budrio kabinetui vadovaus Martynas Lukoševičius, kanclere taps Aiste Stakėnienė, o atstove spaudai dirbs buvusi prezidento patarėja, komunikacijos specialistė Kristina Belikova.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, jog siektų pakelti Lietuvos diplomatinius santykius su Pekinu į aukštesnį lygį ir į valstybes sugrąžinti šalių ambasadorius. „Mūsų diplomatinės atstovybės turi būti funkcionuojančios ir tai yra absoliuti norma.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažįsta, kad jo pirmtako Gabrieliaus Landsbergio užduotas tonas tarptautinėje erdvėje garsinant Lietuvos poziciją yra sektinas pavyzdys. Visgi pats politikas tikina nesivaikysiantis perdėto asmeninio matomumo ir išskirtinumo tarptautinėje arenoje.

Aštrios Prezidentūros reakcijos dėl keliamų klausimų apie šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus sulaukusi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen stebisi, jog pastaroji situacija sulaukė tiek nedaug politikų dėmesio. Seimo vicepirmininkė neabejoja, kad K. Budrio pavardę į naujuosius šalies diplomatijos vadovus pasiūlė ne paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas.

Nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad į Ministrų kabinetą savo vyriausiąjį patarėją Kęstutį Budrį galėjo pasiūlyti ir pats prezidentas, teisininkai konstitucinių kliūčių tame nemato. Anot jų, formaliai šalies vadovo patarėjo kandidatūra į užsienio reikalų ministrus bus teikiama paskirtojo premjero Gintauto Palucko. Todėl tai, buvusios Konstitucinio Teismo (KT) teisėjos Tomos Birmontienės teigimu, yra daugiau politinės kultūros klausimas.

Seimo konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, jog paskirtajam premjerui pateikus šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus Prezidentūra de facto tapo ketvirtuoju centro-kairės koalicijos partneriu. Konservatorius svarsto, ar K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu užsienio politikos klausimai nebus sukoncentruoti tik prezidento rankose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas nemano, kad būsimo Ministrų kabineto kandidatų sąraše atsiradusi jo kolegos Prezidentūroje Kęstučio Budrio pavardė kelia konstitucingumo klausimų. Atmesdamas kritikų pastabas, esą į ministrus pretenduojančiam patarėjui turėjo būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, F. Jansonas siūlo pasidžiaugti – niekas rimčiau nesudvejojo K. Budrio kandidatūros tinkamumu.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina nemanąs, kad į užsienio reikalų ministro pareigas kandidatuojančiam Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo“ laikotarpis. Pasak parlamento vadovo, skyrimas į ministro pareigas yra politinis sprendimas, todėl svarbiausia, kad siūloma kandidatūra tiktų premjerui ir prezidentui. „Čia politinis paskyrimas, politinė pareigybė, todėl nei „atšalimo“, nei „atšilimo“ negali būti. Tiesiog tai politinis sprendimas.

Liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikina – tokios kalbos yra pritemtos, o buvusi Seimo pirmininkė taiko dvigubus standartus. „Tos kalbos apie atšalimą atrodo šiek tiek pritemtos, kadangi žmonės arba nenori, arba nemato didelio skirtumo tarp politinio atšalimo situacijos.

Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su kandidatu į užsienio reikalų ministrus, savo patarėju Kęstučiu Budriu, šalies vadovo atstovas sako, kad iš būsimojo ministro tikimasi, jog jis didins „Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“. „Gyvename geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu ir pagrindinis uždavinys, kurį numato prezidentas būsimajam užsienio reikalų ministrui, yra didinti Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo sakė G. Nausėdos patarėj...

 Į užsienio reikalų ministro postą siūlomas prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys neatsako, ar galimybę eiti šias pareigas pirmiausia aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda, ar paskirtuoju premjeru Gintautu Palucku. Jis tikina, kad visų pirma tokius pasvarstymus apskritai išgirdęs „pletkų“ forma. „Mes su paskirtuoju premjeru esame irgi (...) apie tai kalbėjęsi. Dabar laike nepasakysiu tiksliai, kada tai buvo.

Už antisemitinius pasisakymus teisiamas Remigijus Žemaitaitis vėl sulaukė nemalonumų. Jį šmeižtu apkaltino ir prokuratūrai įskundė kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė. I. Šimonytę fesbuke plūdęs R. Žemaitaitis sako nesuprantantis, kuo yra kaltinamas. Ne tik teisinės problemos, bet ir politinės kankina Žemaitaitį. Po prezidento kritikos ir reikalavimų kandidatams į ministrus, jis skelbia, kad jau turi visus galimus kandidatus, tačiau kas jie tokie – vis dar nežinia.

Prezidento patarėjas ragina naujuosius valdančiuosius skirti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD), priešingu atveju žvalgybos technologijos pasmerktos stagnuoti. Taip Kęstutis Budrys kalbėjo ketvirtadienį naujos sudėties Seimui imantis pirmojo 2025 metų valstybės biudžeto svarstymo. Dokumento projekte numatyta, kad VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų. Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės.

Nors prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys pats yra minimas tarp galimų kandidatų tapti užsienio reikalų ministru, jis tikina, kad kolegė Prezidentūroje Asta Skaisgirytė būtų geriausia kandidatūra šiam postui užimti. „Visiškai pritariu prezidento vertinimui, tikrai mano kolegė Asta Skaisgirytė būtų geriausia užsienio reikalų ministrė“, – antradienį LRT televizijai teigė K. Budrys.

Baltijos jūroje sugadinus du povandeninius šviesolaidinio ryšio kabelius, būtina stiprinti žvalgybą ir turėti daugiau patruliavimo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Dabar akivaizdi išvada, kad mes turime turėti stipresnių žvalgybinių ir stebėjimo pajėgumų Baltijos jūroje, kad greičiau galėtume atsakyti, kas joje vyksta, kas joje juda tuo metu, kokie yra laivai“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė K. Budrys.

Ketinimas Šiauliuose suorganizuoti teroristinį aktą priskiriamas tai pačiai įvykių kategorijai kaip ir ankstesni sabotažai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Galima sakyti, kad yra priskiriama tai pačiai kategorijai incidentų, kurie buvo ir prieš tai, nėra dar vienas eilinis išpuolis. Tai yra gretoje kitų užkardytų arba išsiaiškintų operacijų“, – LNK žinioms antradienį sakė K. Budrys.

Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūra į užsienio reikalų ministrus priklauso nuo šalies vadovo ir premjero susitarimo, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai yra premjero ir prezidento sutarimo reikalas, ir socialdemokratų frakcijos, nes ji turi atsakomybę Vyriausybėje už užsienio politiką“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad svarstytų pasiūlymą užimti užsienio reikalų ministro postą socialdemokratų formuojamoje Vyriausybėje. „Šis darbas yra be galo svarbus, ypač tokiu geopolitiniu metu. Jeigu tokie pasiūlymai ir diskusija bus, tai, žinoma, kad rimtai iš valstybinių pozicijų į tai atsižvelgsiu“, – LRT radijui antradienį sakė K. Budrys.

Vienas iš kandidatų į užsienio reikalų ministrus – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, pirmadienį skelbia portalas „15min“. Portalo šaltinių teigimu, K. Budrio kandidatūra tapti Lietuvos diplomatijos vadovu aptarta pirmadienį vykusiame šalies vadovo ir kandidato į premjerus Gintauto Palucko susitikime. Anksčiau potencialia užsienio reikalų ministre įvardinta vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad šiuo metu ypatingai svarbu kovoti prieš naratyvą, jog ekonominės sankcijos neturi poveikio Rusijos režimui. Anot jo, negalima tikėtis, kad apribojimai paveiks režimo sprendimus, tačiau jie sumažina Maskvos galimybę tiek toliau vykdyti agresiją, tiek ją nukreipti kitomis kryptimis.   „Pirmas dalykas, ką turime daryti, tai neigti naratyvą, kad tai neveikia Rusijos ekonomikos.

Rusijos tarnybos ir toliau rengia išpuolius prieš NATO valstybes, bet apie tinkamą atsaką vis dar negirdėti. Amerikiečių žurnalistai paskelbė, kad Rusijos karinė žvalgyba iš Lietuvos į Angliją ir Vokietiją siuntė savaimę užsidegančius krovinius. Diversiniai paketai turėjo sukelti gaisrus į Ameriką bei Kanadą skrendančiuose lėktuvuose. Tą dabar patvirtino ir mūsų prezidentūra.

Amerikiečiams balsuojant prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako tikintis ilgalaikiais Vašingtono įsipareigojimais Vilniui, bet neatmeta, jog JAV kariai gali būti siunčiami į taškus, kur to dar labiau reikalauja saugumo situacija.

Prezidento vyriausiais patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvoje šiuo metu nėra valstybei priklausančios teritorijos, kurioje būtų galima steigti brigados dydžio batalioną. Tačiau, pasak jo, šią erdvę reikės sukurti. „Brigadai manevruoti yra pakankamai didelė erdvė bent 10x20 kilometrų.

 Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo nekonvencinė Rusijos tarnybų rengta operacija. Todėl, pasak jo, į šią situaciją turėtų sureaguoti ir NATO. Anot jo, pastaroji istorija Aljansui jau yra žinoma. „Reikia neutralizuoti ir užkardyti šaltinį.

Šalies vadovo lūkestis būsimam krašto apsaugos ministrui – užtikrinti jau priimtų sprendimų įgyvendinimo tęstinumą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kai jau bus ta diskusija (su kandidatu į krašto apsaugos ministrus – ELTA), žinoma, prezidentas kels klausimą ir formuluos lūkestį, kokį jis turi ir šiandien suformulavęs, kad bus priimtų sprendimų įgyvendinimo tęstinumas.

 Aiškėjant naujoms aplinkybėms apie savaime užsidegančių siuntų gabenimą iš Lietuvos, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad NATO negali be atsako palikti pastarojo meto Rusijos sabotažo operacijų. „Mes negalime to palikti be atsako, nes tai tik eskaluosis ir mes pereisime prie naujo lygio veiksmų“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Po pirmadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys susilaukė klausimų, kodėl į Prezidentūros konferencijų salę susitikti su žiniasklaida ir pristatyti sprendimus atėjo tik jis. Tuo metu vadovaujamos ministerijos prieigose žiniasklaidai tarybos nutarimus komentavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neslėpė – VGT nariai galėjo surengti ir bendrą spaudos konferenciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui pasiūlius atgaivinti idėją siųsti instruktorių į Ukrainą, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad nė viena galimybė nėra atmesta, tačiau atkreipė dėmesį, jog šio siūlymo nėra Ukrainos prezidento pateiktame pergalės plane. „Tai, ko reikia Ukrainai, ir tai, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra vienas, du, trys, keturi, penki išvardyta jo pergalės plane.

 Esant dabartinėms gynybos pramonės sąlygoms ir resursams Lietuva iki 2030 metų nesukurs divizijos, apie tai Valstybės gynimo tarybą (VGT) antradienį informavo kariuomenės vadas. „Konstatuota, kad 2030 metais sąlygoms nekintant mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Antradienį Valstybės gynimo taryba (VGT) davė žalią šviesą tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimui. Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Po antradienį vykusio VGT posėdžio paskelbta, kad VGT pasiūlė sudaryti vokiškų tankų įsigijimo sutartį.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino neturėti iliuzijų dėl oro gynybos, nes ilgojo nuotolio sistemų trūksta visame pasaulyje ir jos turbūt negalės būti dislokuotos Lietuvoje nuolat, o vidutinio nuotolio ginklų šiuo metu pakaktų norint apsaugoti tik karius ir kritinę infrastruktūrą. „Jų yra didelis trūkumas, kaip ir kitų oro gynybos sistemų, ir čia yra dar viena priežastis sakyti, kad nekurkime iliuzijų apie oro gynybą kaip tokią.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys atkreipia dėmesį, kad sprendimas Lietuvai įsigyti vikšrines kovos mašinas pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Jis atkreipia dėmesį, kad papildomai kainuos ne tik šių kovos mašinų priežiūra, tačiau ir reikiamos infrastruktūros parengimas. „(Reikia – ELTA) numatyti resursus tam, nes vikšrinė pėstininkų kovos mašina kainuoja daugiau negu ratinė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta, kad klausimas dėl kontrabandą iš Baltarusijos gabenančių meteorologinių oro balionų keliamos grėsmės galėtų būti aptartas ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) formate. Tačiau, pažymi jis, VGT darbotvarkėje ši tema atsirastų tuo atveju, jeigu atsakingos institucijos indikuotų, kad šiuo metu taikomų priemonių neužtenka ir reikia papildomų politinių sprendimų.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu nežinoma, ar Rusija bandė pasinaudoti 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenančiu audros apgadintu laivu „Ruby“ siekdama kelti pavojų Europos saugumui. Be to, anot jo, net jei laivas nebūtų pakrautas Rusijoje, salietros krovinys keltų saugumo klausimų tiek Lietuvai, tiek kaimynėms šalims.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva šį rudenį turėtų pasirašyti sutartis dėl tankų „Leopard“ įsigijimo. Kitu atveju, anot jo, tikslas iki 2030 m. turėti tankų kuopą ir veikiančią kariuomenės diviziją nebus įgyvendinamas. „Taip, jos turėtų būti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, klausiamas, ar sutartys dėl tankų įsigijimo turėtų būti pasirašytos šį rudenį.

Siekiant didinti gynybos finansavimą siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas turėtų būti įvestas brangesniam turtui, tačiau ne pagrindiniam būstui, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Didesnis turtas, kurį žmonės draudžiasi, galėtų ir turėtų būti apmokestinamas, galėtų būti vienas iš (gynybos finansavimo – BNS) šaltinių“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.