90-etį perkopusi Janina kol kas į krosnį meta dar nuo pernykščio šildymo sezono likusias malkas: „Kūrenu, aš jau, vaikel, daugiau savaitę kūrenu“. Šiemet sako dar nepirkusi.
„Kad labai brangios, sakė, prašysiu, juodalksnis toks yra prie klėties, kad nupjautų tą juodalksnį, kad nepristigčiau malkų“, – sako ji.
Malkomis jau pasirūpino Panevėžyje gyvenanti Audronė. Pensininkė sako galinti šildytis ir dujomis. Bet dar skaičiuoja, kuo labiau apsimokės kūrenti beveik 200 kvadratinių metrų namą.
„Gi dujos šitaip pabrango, pernai buvo 28 centai, o dabar gi 41, tai paskaičiuokit. Ir dar sakė brangs, tai visiškai nesąmonė“, – teigia moteris.
O gretimoje gatvėje dviejų aukštų mūriniame name gyvenanti Vitalija jau trečią sezoną šildysis dujomis. Senjorė sako dėl sveikatos nebegalinti pasirūpinti malkomis, tad pasirinko patogesnį šildymą. Šalčiausiais mėnesiais už 130 kvadratinių metrų namo šildymą dujomis pensininkė mokėdavo apie 130 eurų. Dabar ruošiasi didėsiančioms sąskaitoms.
„Tai jau apie 200 gal reikėtų mokėti į mėnesį. Daug. O dar visi mokesčiai ir vanduo, telefonas ir elektra. Pečius ima ir elektrą“, – pasakoja panevėžietė Vitalija.
Nieko paguodžiančio malkų gamintojai negali pasakyti ir besišildantiems malkomis. „Malkos irgi brangsta, neatsilieka nuo nieko, 30–35 procentus žaliavinė malkinė mediena pabrango šiemet“, – aiškina malkų gamybos įmonės vadovas Saulius Antanaitis.
Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis gali atsieiti apie pusantro šimto eurų brangiau. „Jeigu kalbam apie pačią pigiausią medieną, tai jeigu alksninės malkos prieš metus kainavo 25 eurus, dabar už 37 jau sunku gaut“, – tęsia S. Antanaitis.
Ne vieną dešimtmetį šiame versle besidarbuojantis Saulius sako matantis vienintelę priežastį, kodėl taip šoktelėjo malkinės medienos kaina.
„3–4 metus panašiai turėjom stabilias kainas vien dėl to, kad iš Baltarusijos ėjo pigus biokuras, kadangi šiemet turbūt kuras iš Baltarusijos sustojo, biokuro paklausa didžiulė ir visą malkinę medieną mala ir gamina iš jos biokurą“, – sako pašnekovas.
Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorės, kad biokuro tiekimas iš Baltarusijos sustos, buvo žinoma jau kelerius metus. Tačiau valdžia nieko nedarė, kad būtų atkurta vietinės žaliavos panaudojimo grandinė. Tai yra valomi miškai – ir ta pigiausia mediena naudojama biokurui. O kadangi dabar dėl tos pačios žaliavos ėmė kovoti ir centralizuotos šilumos tiekėjai, ir privatūs vartotojai, turime rezultatą – didesnes kainas.
„Jeigu mes neatkursime žaliavos tiekimo grandinės šalyje, tikėtina, kad jos trūkumas sąlygos dar didesnį kainos kilimą“, – teigia Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė Vilma Gaubytė.
Palyginti su praėjusiais metais biokuro kaina išaugusi apie 25 procentus. Tačiau, kaip teigia Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė, realiai kaina grįžo į 2018–2019 metų lygį.
