Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje. Gamtinių dujų tiekimo kaina taip pat nėra reguliuojama, tačiau gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams tvirtina būtent VERT.
Jos teigimu, atsižvelgiant į stebimą elektros ir gamtinių dujų kainų kilimą yra vertinamos galimybės sušvelninti kainų kilimo efektą buitiniams elektros ir gamtinių dujų vartotojams kitiems laikotarpiams.
„Kartu su Energetikos ministerija svarstomos priemonės, kurios bus pasiūlytos artimiausiu metu“, – naujienų portalą tv3.lt informavo VERT.
Išmokos – lengvi populiarumo taškai
Turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad nors papildomos išmokos gyventojams sunkesniu mokestiniu laikotarpiu galėtų būti bene lengviausia išeitis, džiugu, kad ši Vyriausybė tokių priemonių nesvarsto.
„Kovos su kylančiomis kainomis vėliava paprastai patinka populistinį kelią pasirinkusiems politikams ir labai smagu, kad ši Vyriausybė nesižavi tokiais lengvais populiarumo taškais.
Susidariusioje situacijoje turime susilaikyti nuo plačių užmojų ir pinigų dalybų visiems gyventojams, tiesiog būtina pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės nariais, kuriems šis kainų šuolis nėra finansiškai pakeliamas. Bet tam Socialinė ir darbo ministerija turi instrumentų, kurie veikia, ir politizuoti šių mechanizmų nereikėtų“, – pasiteiravus, ką dėl kylančių kainų galėtų ir turėtų daryti valstybė, sako I. Genytė-Pikčienė.
Visgi, jos teigimu, ką politikai galėtų padaryti, tai susitelkti ir paskubinti procesus, kad būtų pasiruošta ir išvengta tokių kainų svyravimų ateityje.
„Vis dar esame renovavę tik 10 proc. visų seno tipo daugiabučių, taigi vis dar didelė šildymui skirtų lėšų dalis išlekia pro kiauras sienas. Mažinti priklausomybę nuo dujų, didinant biokuro vaidmenį šildymo ūkiuose.
Nemaža dalis savivaldybių šia kryptimi jau padariusios proveržį, jose šildymo sezonas brangsta gerokai mažiau, nei, tarkime, Vilniuje, kurio šilumos ūkis vis dar labai priklausomas nuo keliskart išaugusių dujų kainų“, – sako ekonomistė.
Pabrangimą nukels per kelerius metus
Reaguodama į tarptautinėse dujų ir elektros rinkose susidariusią situaciją, Vyriausybė rugsėjo pabaigoje pristatė kompleksinį priemonių planą, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms.
Plane numatytos kompensacinės, kainų šoko suvaldymo, energijos švaistymo mažinimo ir namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimo priemonės.
„Vertindami situaciją kaip laikiną šoką, kuris per tam tikrą laiką turėtų išsilyginti, radome sprendimus su reguliatoriumi ir įmone „Ignitis“, kaip tai artimiausiu laiku stabilizuoti“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Prognozuojama, kad, įgyvendinus plano priemones, elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad, elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams kaina daugiau nekils.
Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc.
Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip 30 proc., t. y. ne daugiau kaip trečdaliu.
Kompensacijos – platesniam ratui
Kaip teigiama Vyriausybės pranešime žiniasklaidai, visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlanti didinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius, kad, vertinant gyventojų pajamas, kompensaciją šildymui galėtų gauti daugiau žmonių.
„Pagal piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas numatoma padidinti VRP dydį nuo 1 iki 2, kai kompensacija skaičiuojama kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui, ir nuo 1,5 iki 3, kai asmuo būste gyvena vienas.
Paprastai tariant, atėmus didesnį VRP dydį ir vertinant žmogui ar šeimai liekančias pajamas, jo prisidėjimas apmokant sąskaitą būtų ne didesnis nei dešimtadalis nuo jam liekančių pajamų pagal formulę, visa kita apmokėtų valstybė“, – teigiama Vyriausybės pranešime.
Nori surinkti daugiau šakų
Daugumai savivaldybių šildymui naudojant biokurą, būtina didinti ir jo pasiūlą, skelbia Vyriausybė.
„Deja, didžioji dalis medienos atliekų kirtavietėse, atliekant parkų, elektros linijų proskynų valymo darbus, paliekama pūti, nes nėra tinkamo reglamentavimo.
Dėl to Vyriausybė jau nurodė Aplinkos ministerijai parengti reikiamus teisės aktus, kad šios kirtimo atliekos būtų tiekiamos į biokuro rinką“, – praneša institucija.
Siekiant užtikrinti šilumos punktų efektyvumą, šilumos punktų administratoriai bus įpareigoti tinkamai parengti šilumos punktus, kad būtų išvengta energetinių nuostolių, ir bus kontroliuojami.
Pavyzdžiui, šiandien vien Vilniaus mieste šildymo sezonui netinkami parengta daugiau negu pusė šilumos punktų daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad, užtikrinus šilumos punktų daugiabučiuose efektyvumą, galima sutaupyti apie 10 proc. šilumos ir taip sumažinti galutinę šildymo sąskaitą.
Beveik 300 mln. eurų – energetiniam savarankiškumui
Tarp ilgalaikių priemonių, skirtų namų ūkių energetiniam savarankiškumui didinti, numatomas beveik 300 mln. eurų finansinės paramos paketas iš Europos Sąjungos fondų.
Gaminantiems vartotojams Energetikos ministerija kitąmet skirs 164 mln. eurų. Ši suma bus skirta saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginiams namų ūkiuose. Dar 110 mln. eurų bus skirta neefektyviems biomasės ir iškastinio kuro katilams pakeisti.
Kaip teigiama pranešime, Energetikos ministerija į žaliąją transformaciją įtrauks ir neturtingiausius, t. y. tuos, kurie neturi galimybių naudotis jau esama parama energetiniam efektyvumui didinti, nes neturi galimybių prisidėti prie jos savo lėšomis.
„Planuojama kurti energetines bendrijas, kuriose šie žmonės taps tokių bendrijų statomų saulės arba vėjo elektrinių naudos gavėjais, t. y. mokės mažesnę elektros kainą“, – praneša Vyriausybė.
Kaip teigiama, Energetikos ministerija siekia, kad visas reikiamas priemones bendrijoms, kurios taptų saulės ir vėjo elektrinių savininkėmis, gamintųsi elektrą bendrijos narių reikmėms ir būtų nepriklausomos nuo kainų rinkose svyravimų.
„Noriu akcentuoti, kad susidariusi situacija rinkose tik dar kartą parodo, kad žalioji, atsinaujinanti, energetika yra ne ateitis, o neišvengiama būtinybė“, – sako D. Kreivys.
Kubilas nurėžė pencijas, bei padidino mokesčius, ir pasakė reikia žmonėms verštis diržus, bet jie tikrai saves nenusiskriaudė pasikėlė atliginimus.
O šimonytė pasiskelbė ( gerovės valstybė) ale tipo norėtu buti geradarei, lig ir padidino išmokas, bet mokesčius kokius gausim dar pamatysim. Taip ir kaip visalaika pasirodo koncervatoriu partija. Ir kiek jie dar pudrins smegenis žomonėms.