šildymas

Į Lietuvą jau atėjo žvarbūs, rudeniški orai, o kartu su jais – šildymo sezonas. Jam prasidėjus daugelis gyventojų ima ieškoti būdų, kaip išlaikyti namus šiltus nesusiduriant su pernelyg didelėmis sąskaitomis už šildymą. Pasak „Ignitis grupės“ tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertės dr.

Artėjant žiemai – šildymo kainos yra viena iš opiausių ir daugiausiai diskusijų sukeliančių temų. Šiemet šildymo sezonas pradėtas neįprastai anksti, o žiema numatoma su dideliais temperatūrų svyravimais. Pasidomėjome, ko tikėtis iš artėjančios žiemos ir kaip plačiai teks praverti pinigines? Šiemet šildymas įjungtas anksčiau nei įprastai – rugsėjo 30 dieną.

Komfortiška temperatūra bet kuriame būste ar biure yra svarbi ir geros savijautos, ir darbingumo, ir sveiko poilsio dalis. Aišku, ne mažiau svarbu, kiek už tą komfortišką kasdienybę esami priversti sumokėti. Apie tai, kiek kainuoja komfortiškas mikroklimatas namie ar darbe, ekspertai aptarė naujausiame „Statybų gido“ tinklalaidės epizode. Šiais laikais įrenginių, kurie namuose padeda sukurti jaukų ir sveiką mikroklimatą, yra tikrai daug.

Vos prieš kelias savaites sostinėje įjungtas šildymas, tačiau vilniečiai jau netveria pykčiu. Vieni tikina, kad radiatoriai tokie įkaitę, jog namuose tvyro kone tropinis karštis, kiti skundžiasi priešingai – kambariuose vos +17 ir šilumos kaip nėra, taip nėra. Gyventojai ne tik piktinasi nekomfortiškai paskirstyta temperatūra, bet ir baiminasi, kad už spalio mėnesį sulauks milžiniškų sąskaitų ir teks pakloti triženkles sumas.

Prasidėjusį šildymo sezoną su sąskaitomis be didesnių sunkumų susidoros mažiau nei pusė šalies gyventojų, o penktadaliui jos gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu, rodo naujausia apklausa.  Daugiau nei trečdalis gyventojų (36 proc.) norėdami padengti sąskaitas už šildymą turės mažinti išlaidas komfortui. Tuo metu 18 proc. žmonių turės riboti net būtinąsias kasdienes išlaidas – maistui ir vaistams, o 4 proc. galimai visai negalės jų apmokėti, pranešė apklausą užsakęs „Citadele“ bankas.

Lietuvoje prasidėjus šildymo sezonui, daliai gyventojų kyla nerimas dėl sąskaitų apmokėjimo. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 36 proc. lietuvių, norėdami susimokėti už šildymą, privalės mažinti numatytas išlaidas kelionėms, renginiams ar didesniems pirkiniams.  Apklausos duomenimis, taip pat 18 proc. gyventojų tam, kad susimokėtų už šildymą, planuoja riboti būtinąsias kasdienes išlaidas, skirtas maistui ar vaistams, o dar 4 proc.

Kauno rajono savivaldybė praneša nuo ketvirtadienio pradedanti šildymo sezoną. Savivaldybė primena, kad šilumos vartotojai, nepažeisdami nustatytų higienos normų, gali priimti daugumos gyventojų sprendimą ir pastato šildymą pradėti vėliau negu nustatyta šildymo sezono pradžia. Apie tai būtina raštu informuoti šilumos tiekėją. Ši išimtis, kaip pažymi savivaldybė, negalioja ikimokyklinio ugdymo, mokymo, sveikatos priežiūros ir socialinėms įstaigoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, jog per mėnesį dėl šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų beprasidedančiam šildymo sezonui kreipėsi 52 tūkst. gyventojų. Anksčiau ministerijos skelbtu vertinimu, Seimui nusprendus panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas šildymui, išlaidos kompensacijoms šiemet gali išaugti beveik dvigubai ir sudaryti apie 100 mln. eurų. „SADM turimais duomenimis, 2025 m. rugsėjo mėn. pateikta 52 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas teigia, jog pakėlus centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 21 proc., kainas valdyti bus sudėtinga, tačiau tai dar nėra rodiklis, kad jos augs. Jo teigimu, viskas priklausys nuo šilumos gamybai reikalingo kuro rinkos.  „Nebūtinai (šildymo kainos kils – ELTA), (…) bent jau spalio mėnesį mes turime 7 proc.

Vilniui, Šiauliams ir kitiems miestams jau skelbiant apie šildymo sezono pradžią, gyventojams svarbu, kada ir kokių šildymo kompensacijų jie gali tikėtis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad pernai kompensaciją už šildymą vidutiniškai per mėnesį gavo apie 161,2 tūkst. asmenų (5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų). Prognozuojama, kad šiemet gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst. Pernai šildymo kompensacijoms buvo išleista 56,5 mln.

Tiksint paskutinei rugsėjo dienai, Lietuvos savivaldybės ir gyventojai pradeda ruoštis naujam šildymo sezonui. Tam tikrų kainų ūgtelėjimų šį sezoną sulauksime ir dėl grąžinamo standartinio PVM tarifo. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad šį sezoną sulauksime tam tikro kainų stabilumo, o energetikos nešėjų kainos yra palankios gyventojams.

 Rugsėjo pabaigoje atšalus orams didieji Lietuvos miestai anksčiau nei įprastai pradeda šildymo sezoną. Vilnius centralizuotą šildymą įjungė jau antradienį, o trečiadienį šildyti dalį pastatų pradės Vilniaus rajonas, Šiauliais ir Panevėžys. Kaune šilumos sezono pradžia planuojama ketvirtadienį, Klaipėdoje – kitą savaitę. Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis BNS pranešė, kad šildymo sezonas mieste  bus pradėtas spalio 2 dieną.

Atvėsus orams, ketvirtadienį visame Kauno mieste pradedamas šildymo sezonas, įskaitant ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas ir daugiabučius, antradienį pranešė miesto savivaldybė. „Visi sprendimai priimami atsižvelgus į vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą ir prognozes. Artimiausiu metu galima tikėtis atšilimo, bet labai trumpo.

Vilniaus rajono savivaldybėje nuo spalio 1 d. bus pradedamas šildymo sezonas švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, o daugiabučiuose ir kitose įstaigose, kur šiluma tiekiama centralizuotai, šildymas bus įjungtas spalio 2 d., praneša vietos savivaldybė. „Stebime artimiausias oro prognozes ir matome, kad ruduo atėjo ne su auksinėmis spalvomis, o su žvarbiais orais. Jau ir gyventojai teiraujasi kada bus įjungtas šildymas.

Lietuvoje šildymo sezonas tradiciškai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Vis dėlto oficialų sezono startą skelbia savivaldybės. Tačiau daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymą įsijungti anksčiau – svarbiausia, kad tam pritartų dauguma namo gyventojų. Vis dėlto jei daugiabutis neturi nustatyta tvarka pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, šildymą pradėti draudžiama.

Kai kurie didieji miestai skelbia pradedantys šildymo sezoną. Vilniuje daug įstaigų jau šildosi, o nuo antradienio šilumą pajus ir daugiabučių gyventojai. Šiauliuose ugdymo ir gydymo įstaigos sušils trečiadienį, po jų – ir daugiabučiai. Kauno savivaldybė pradėti šildymo sezono dar neskuba, kauniečiams šiluma brangs apie 20 procentų. Daugumoje didžiųjų miestų sezono pradžia šiemet brangesnė nei prieš metus, o nuo sausio laukia dar vienas šildymo brangimas.

Atvėsus orams, Šiaulių miesto savivaldybė praneša, jog nuo trečiadienio bus pradedamas šildymo sezonas švietimo ir socialinėse įstaigose. Kitiems vartotojams teks palaukti ateinančios savaitės, spalio 6 d. Savivaldybė skelbia, jog trečiadienį šildymas bus įjungtas Šiaulių miesto švietimo biudžetinėse įstaigose, Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose, Šiaulių miesto šeimos centre, Kompleksinių paslaugų namuose ,,Alka“, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre.

Dėl atvėsusių orų ir sinoptikų prognozuojamo tolesnio temperatūros kritimo, Panevėžyje nuo trečiadienio, spalio 1 d. prasidės šildymo sezonas ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose, skelbia miesto savivaldybė. Šildymas bus įjungtas visose ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančiose patalpose, sveikatos priežiūros įstaigose.

Gyventojai jau skundžiasi, kad namuose darosi šalta, tenka jungti daug elektros naudojančius šildytuvus, gydytis nuo peršalimo, tad laukia šildymo sezono pradžios. Kol vienos vienos savivaldybės jau skelbia, kada gyventojai gali tikėtis šildymo, kitos vis dar stebi orų prognozes ar atsiklausia pačių gyventojų nuomonės.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną gyventoją verčia susimąstyti, kokią naštą teks patirti dėl papildomų išlaidų šildymui. Ir jau dabar yra aišku, kad daugiabučių namų gyventojai privalės mokėti daugiau – kai kam ši suma padidės ir daugiau kaip 135 eurais.  Didžioji dalis miestų daugiabučių namų šildymui šiuo metu naudoja biokurą.

Energetikos sektoriaus klausimai, susiję su nafta, dujomis bei elektra, jautrūs ne tik verslui, bet ir gyventojams. Ši tema ypač aktuali tampa įžengus šaltajam laikotarpiui, kai į kasdienių išlaidų eilutę yra įtraukiamos išlaidos už šildymą. Tad ar gyventojams bei verslui pavyks išvengti nemalonių kainų šuolių? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams pateiks didesnes sąskaitas už šildymą, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.  Pasak jo, labiausiai šildymas brangs dėl nuo sausio padidėsiančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Didžiausią poveikį darys pridėtas pilnos apimties PVM gyventojams, kuris anksčiau buvo devyni procentai, o dabar (nuo 2026-ųjų sausio – BNS) bus 21 proc.

Gyventojams, kurie namuose senus šildymo katilus keičia modernesniais ir aplinkai draugiškais šildymo įrenginiais, jau išmokėta beveik 26 mln. eurų, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak pranešimo, šių metų liepos 1 d. paskelbusi kvietimus keisti biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus namų ūkiuose LEA jau gavo paraiškų visam 8,5 mln. eurų biudžetui. Pagal nuo liepos pradžios gautas paraiškas, 455 gyventojams jau išmokėta 1,8 mln. eurų. O iš viso daugiau nei 7,7 tūkst.

Ugniagesiai gelbėtojai kreipiasi į Lietuvos gyventojus, šildančius namus kietuoju kuru – dabar pats laikas pradėti ruoštis saugiam šildymo sezonui. Atėjo metas pasirūpinti kaminais ir juos išvalyti, atlikti ir kitus darbus, kad kiltų kuo mažesnė gaisro rizika. Nors dar skaičiuojame paskutines vasaros dienas, orai šiluma jau nedžiugina, o nespėsime net pastebėti, kaip ateis šildymo sezonas.

Šildymo kompensacijas gaunantys Vilniaus senjorai kompensacijų pratęsimą galės užsakyti gavę automatinį skambutį, trečiadienį pranešė sostinės savivaldybė. Pasak jos, sulaukę automatinio skambučio ir pateikę reikiamą informaciją, senjorai galės užsakyti kompensacijų teikimą neišeidami iš namų. Paslauga vilniečiams bus teikiama lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Prašymų dėl šildymo kompensacijų teikimo laikotarpis prasidės rugsėjį ir tęsis iki kitų metų gegužės.

Oras-oras sistemos yra apaugusios įvairiais gandais. Dažnai yra sumaišomi oras-oras ir kondicionierių įrenginiai bei jų funkcijos. Šiai dienai šilumos siurbliai oras-oras gali tiek šildyti, tiek ir šaldyti. Tad kuom gi jie skiriasi nuo kondicionierių?  Ape tai, ką svarbu žinoti renkantis būstus su tokio tipo šildymo ir šaldymo sistemomis, „Statybų gidas“ tinklalaidėje diskutavo bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas Rolandas Grikšas ir NT brokeris Artūras Adamonis.

Šilumos tiekėjas ir gamintojas, įmonė Vilniaus šilumos tinklai, nuo šiol veikia nauju vardu – nuo liepos 31 d. tapo bendrove „Miesto gijos“, o klientams ir visuomenei prisistato nauju prekių ženklu – „Gijos“. Kaip skelbiama pranešime spaudai, pokytį lėmė ne tik strateginė įmonės plėtra, bet ir išaugęs veiklų spektras. „Iki šiol mūsų vardas atspindėjo vieną pagrindinę funkciją – centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimą miestui.

Kiek kainuoja jūsų komfortas? Ir kiek iš tiesų reikia, kad jį pasiektumėte ne vargstant prie katilo, o tiesiog mėgaujantis šiluma namuose? TV6 laida „Statybų gidas“ kviečia pažvelgti į šildymą kitaip. Lietuvoje šildymo sezonas trunka daugiau nei pusmetį, todėl šildymo sprendimai – būtinybė.

Už malkas teks mokėti daugiau: suskaičiavo, kiek brangs – ar ne per daug? Brangs ne tik šildymas, bet ir malkos: „Tai tikrai nepalengvins žmonių gyvenimo“ Malkų kainos augs: štai kiek daugiau eurų teks mokėti Aktualu gyventojams: brangs 1 dalykas, vietoje 218 eurų mokėsite 242 – ar sutinkate?

Gyventojai, kurie jau yra pasikeitę senus, neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į modernius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus, nuo šių metų liepos 1 d. galės teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Lietuvos energetikos agentūra skelbs naują kvietimą, kuriam skirta 8,5 mln. eurų, rašoma Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Seimas panaikino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, o lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc., kuris galioja dabar, padidino iki 12 proc. Tai reiškia, kad PVM didės apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o nuo sausio PVM šildymui sieks 21 procentą.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas: už balsavo 77  parlamentarai, prieš buvo 19, o susilaikė 16 politikų.

Europos Komisija (EK) pateikė naujausias rekomendacijas Lietuvai, kuriose viena svarbiausių įvardytų problemų – itin didelis energijos suvartojimas dėl senos statybos daugiabučių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie pastatai pasižymi labai žemu energiniu efektyvumu, todėl juose gyvenantys žmonės patiria dideles šildymo išlaidas. O tai lemia aukštą energijos skurdo lygį šalyje ir stabdo pažangą siekiant tvaresnės bei mažiau taršios energetikos sistemos.

Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo palikti toliau galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir taikyti 12 proc. tarifą.  Tokį siūlymą jis registravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektui, kuriam Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė.  Vyriausybė siūlo šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, šiuo metu taikomą lengvatinį 9 proc. tarifą keisti standartiniu 21 proc. tarifu.

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pataisoms, kuriomis, be kita ko, nuo 9 iki 21 proc. didinamas PVM centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.  Keičiamos ir kitos PVM lengvatos – knygoms, neperiodiniams leidiniams tarifas mažinamas nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinis 9 proc. tarifas apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinamas iki 12 procentų.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui nebeturi socialinės prasmės, sako finansų ministras.  Tačiau Rimantas Šadžius pabrėžia, kad panaikinus lengvatą reikėtų liberalizuoti šildymo kompensacijų mokėjimo tvarką atlaisvinant reikalavimus gyventojų turtui.  „Ji (lengvata – BNS) socialinės prasmės galbūt ir turėjo prieš 15 metų.

Atnaujintas šildymas Klaipėdos darželiuose, mokyklose ir savivaldybei priklausančiose sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigose. „Atvėsus orams bei prasidėjus lietingam periodui nutarta šildymą minėtoms įstaigoms atnaujinti jau nuo šiandienos, gegužės 14 dienos“, – rašoma Klaipėdos savivaldybės atsiųstame pranešime. Savivaldybės teigimu, šildymo sezonas uostamiestyje šiais metais buvo išjungtas balandžio 16 d., tačiau vėl atvėsus orams sulaukiama pastebėjimų, jog patalpose tapo per vėsu.

 „Aušriečiams“ siūlant sumažinti bažnyčioms šildymo išlaidas, įtraukiant jas į buitinių elektros ir dujų vartotojų grupę, energetikos viceministrė Edita Gudauskienė tvirtina, kad ministerija tokiam siūlymui nepritaria. Viceministrės teigimu, tokią ministerijos laikyseną lemia keletas priežasčių.  „Pirmiausia, sąvoka, kas yra buitinis vartotojas, yra įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje.

Atšalus orams, po 3 savaičių pertraukos savivaldybės vėl atnaujina centralizuotą šildymą. Tiesa, šildomi daugiausiai tik visuomeniniai pastatai – ligoninės, darželiai, mokyklos. Daugiabučių gyventojai priversti šalti ir laukti šiltesnių orų. O štai dalis Kauno gyventojų per šalčius kenčia dvigubai stipriau už likusius – jie neturi ne tik šilumos, bet ir karšto vandens.  Vilniaus miesto savivaldybė centrinį šildymą atnaujino ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Šiauliai ir Panevėžys švietimo įstaigose, globos namuose atnaujino šildymą. Kaip ketvirtadienį pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, dėl pastarosiomis dienomis vyraujančios žemos oro temperatūros miesto švietimo įstaigose atnaujintas šildymas. Nuo trečiadienio šiluma tiekiama  lopšeliams-darželiams ir bendrojo ugdymo mokykloms. „Šildymas šiose įstaigose bus palaikomas tol, kol orai vėl sušils“, – teigia savivaldybė.

Nuo ketvirtadienio Širvintų mieste atnaujinamas šildymas. „Šiandien atnaujintas šildymas darželiuose ir mokyklose. Taip pat atnaujinamas šildymas ir daugiabučiuose“, –socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė miesto merė Živilė Pinskuvienė, pridurdama, kad pirmadienį šildymas jau buvo įjungtas sveikatos įstaigose. Širvintų merės teigimu, sprendimas atnaujinti mieste šildymą buvo priimtas nukritus oro temperatūrai.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas centralizuotam šildymui bei malkoms lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM)  tarifą didinti nuo 9 iki 12 proc., o ne iki 21 proc., koalicinėje taryboje nebuvo svarstytas.  „Kalbant apie šildymo vadinamą lengvatą, taip, yra projektuojama, kad išlaidos iš biudžeto padidės (kompensacijoms – BNS), bet lygiai taip pat dėl surenkamo PVM pajamos į biudžetą padidės.

Finansų ministerijai Seime registravus mokesčių pertvarką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo neatsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui ir ją didinti nuo 9 iki 12 proc. „SADM komanda parengė ir pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima visą paketą padaryti socialiai teisingesniu ir nedarančiu neigiamos įtakos jautriausioms visuomenės grupėms“, – savo feisbuko paskyroje pirmadienį rašė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, šį šildymo sezoną Lietuvoje šilumos energija dėl jos gamybai naudojamo vietinio biokuro buvo pati pigiausia, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Vidutinių sąskaitų už 60 kv.

Nuo gegužės Panevėžyje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, lyginant su balandžiu, sumažės 11,3 proc. ir sieks 6,26 centus už kilovatvalandę (kWh), pranešė miesto savivaldybė. Gyventojai, kuriems taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, mokės 6,82 centus už kWh šilumos, kiti vartotojai – 7,57 centus už kWh (su standartiniu 21 proc.

Nepaisant šiltos žiemos, Lietuvos dujų poreikis išlieka stabilus, skelbia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“. „Pirmąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,7 teravatvalandės (TWh) dujų, beveik tiek pat, kaip ir 2024 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,5 TWh. Šiemet dujų buvo vartojama daugiau elektros gamyboje, kai pernai didesnis dujų poreikis buvo fiksuojamas šilumos gamybos sektoriuje“, – rašoma pranešime.

Šildymo sezonas pasibaigė, todėl pats laikas apgalvoti, ar ir kitą žiemą norite dirbti kūriku? Lietuvoje dar yra tūkstančiai individualių namų, kurių šeimininkai iš kartos į kartą įpratę šildytis kietuoju kuru. Anglys, malkos, briketai, galbūt kiek mažiau darbų katilinėje reikalaujančios granulės.

Finansų ministerija siūlo nuo 9 iki 21 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.  Be to, siūloma keisti kitas PVM lengvatas – knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą mažinti nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinį 9 proc. tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, didinti iki 12 proc.