malkos

Artėjanti žiema ukrainiečiams gali būti sudėtinga. Praėjusį rudenį Rusija smarkiai apgadino arba sunaikino apie 40 procentų Ukrainos elektros infrastruktūros. O žmonės turi prisitaikyti, kaip gyventi be elektros. Pasiruošimas artėjančiai žiemai vyksta – vieni darosi baterijas ir kuria visiškai autonomiškus namus, kiti skuba kaupti malkas, kad tik nesušaltų likę be šildymo. Ar ateinanti žiema bus blogesnė nei praėjusi? Inžinierius Igoris iš Dnipropetrovsko srities nusprendė nelaukti atsakymo.

Aplinkos ministerija neplanuoja priemonių mažinti malkų medienos kainą – ji jau pasiekė piką ir šiuo metu mažėja, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Man atrodo, pakilimas jau yra praeityje, kainų pikas irgi yra praeityje, todėl dirbtinių intervencijų kažkokių neplanuojame“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Gentvilas, atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Gintauto Ramono klausimą, ar valstybė imsis priemonių dėl malkų kainų mažinimo.

Prieš artėjantį šildymo sezoną tautiečiai ieško įvairių būdų, kaip šildyti savo namus pigiau ir dar labiau sutaupyti. Iš parduotuvių žmonės šluoja kietojo kuro krosneles ir geležines vadinamąsias „buržuikas“. Nors malkos šį sezoną brango taip pat ženkliai, tačiau jos išlieka pigiausias būdas šildytis. Specialistai pataria, kad taip galima sutaupyti iki 50-ies proc. palyginti su šildymu dujomis, tad vis daugiau pirkėjų skuba į parduotuves ieškoti alternatyvos dujiniam šildymui.

Kompensacijų tvarka už šildymą kelia vis didesnę sumaištį. Valdininkai žada iki tūkstančio eurų kompensacijas, tačiau žmonės nedrįsta jų prašyti. Malkų prisipirkę žmonės baiminasi popierizmo ir gaišaties, neturi pirkimo dokumentų, tad nedrįsta prašyti kompensacijų. Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Jau dabar aišku, kad artėjantis šildymo sezonas kišenes tuštins dar labiau nei praėjęs – į rekordines aukštumas toliau šoka ir malkų kaina. Malkų pardavėjai skaičiuoja, kad jau dabar malkinė mediena pabrango kone dvigubai, mat malkas šluoja ir kainą kelia be rusiškų dujų žiemą liksiantys europiečiai. Neatmetama, kad artėjant šildymo sezonui malkos gali dar brangti. Valentinas iš Panevėžio rajono krauna jau pradžiuvusias malkas. Jos pirktos dar pernai.

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Marijona žiemai nusipirko malkų, tačiau suprato, kad buvo apgauta. Įsigytos malkos buvo jau pūvančios. Kartu su pirkiniu garbaus amžiaus moteris įsigijo ir priešą – malkas pardavęs vyras grasina net užmušti. Aiškintis situacijos nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Šveicarijos kaime, Jonavos rajone gyvenanti 76-erių Marijona nė nepagalvojo, kad įprastas kasmetinis malkų pirkimas taps tokiu skandalu.

Šiųmetė žiema brangesnė bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis, bet ir tiems, kurie kūrena krosnis – į viršų šoktelėjo ir malkų kainos, praneša Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo beveik iki 35 proc. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų.

Brangesnė žiema šiemet bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis ar naudoja centralizuotą šilumą. Į viršų šoktelėjo ir malkų kaina. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo iki 35 procentų. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų. Ir tai kūrenant pigiausias malkas.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Daugiabučių gyventojams šaltuoju metų laiku mažiausiai tenka rūpintis šildymu, jie dažniausiai naudojasi centralizuotu šildymu. Tačiau apsigyvenus nuosavuose namuose tenka ieškoti alternatyvų. Specialistai įvardijo, kurie šildymo būdai yra patogiausi, pigiausi ir ekologiškiausi.

Onai Krivickienei sukanka 106-eri. Ją prižiūrinti ir slauganti dukra pati baigia skaičiuoti aštuntą dešimtį. Abi moterys kol kas be kitų pagalbos gyvena ir sukasi vienos ir labai neliūdi. Tik seniausia kraštietė niekaip negali pamiršti pernykščio seniūno pažado dovanoti joms malkų. Mėginant pažadą priminti seniūnas dingo lyg į vandenį. Panevėžio rajono gyventojai Onai Krivickienei iš Naujamiesčio ypatinga šventė – senolei visai neseniai sukako 106-eri.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada Seime palaikyti prie valdančiųjų prisišliejusių „tvarkiečių“ siūlymą kurui naudojamoms malkos ir kitoms panašioms medienos prekėms taikyti tokį patį lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, koks yra nustatytas centriniam šildymui. „Derybose su „Tvarka ir teisingumu“ suderinome, kad galime tą padaryti“, – BNS teigė R. Karbauskis. Anot jo, „valstiečių“ frakcijoje yra sutarimas dėl „tvarkiečių“ teikiamų pataisų parėmimo. „Tvarkiečiai“ 9 proc.

Aplinkos ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad žinia, jog Aplinkos ministerija ruošiasi uždrausti deginti malkas, be reikalo klaidina ir erzina visuomenę. Pasak jų, būtina racionaliai diskutuoti ir pateikti objektyvią informaciją apie namų ūkiuose naudojamo kietojo kuro poveikį aplinkos oro kokybei ir visuomenės sveikatai. Pranešime spaudai rašoma, kad šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų – apie 80 proc.

 Panevėžio pakraštyje Rožyno kvartale gyvenantys ir malkomis besišildantys miestiečiai sunerimę. Malkų kainos kyla be perstojo. Tad vieni jau prikaupė atsargų žiemai, kiti svarsto, gal verta palaukti pigesnių. Nors dar vidurvasaris, žmonės jau su nerimu galvoja apie artėjančią žiemą ir kiek ji patuštins pinigines.  Kad malkos per metus pabrango 40 proc.

Seimo „tvarkiečiai“ antrą kartą per pastaruosius metus siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Socialdemokratai siūlo tokį patį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti gyventojams, besišildantiems ne tik malkomis, medienos pjuvenomis, bet ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.

Akmenės rajone gyvenančią moterį apgavo nusipirkti malkų pasiūlęs sukčius. Antradienį apie 11 val. Ventoje, Stoties gatvėje gyvenančiai 67 metų moteriai nepažįstamas vyras pasiūlė pirkti malkas už 250 eurų. Jiems sutarus, namuose, virtuvėje belaukiant atvežamų malkų, kažkas paskambino vyrui į jo mobilaus ryšio telefoną. Šis pasakė, kad jam reikia nubėgti iki parduotuvės ir reikia tų pinigų, kad galėtų įsigyti prekes. Pasiėmęs padėtus 250 eurų, jis išėjo ir negrįžo.

Teismas kalėti nuteisė vyrą, kuris apsimetęs prekiautoju malkomis, medžio briketais ir granulėmis, iš žmonių išviliojo daugiau nei 211 tūkst. eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nusprendė, kad 412 žmonių apgavęs Karolis Šimkus turi kalėti 3 metus ir 8 mėnesius.

Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, gyvenantis vyras nukentėjo nuo kaukėtų užpuolikų - jie jį sumušė ir apiplėšė. 1981 metais gimęs vyras teigia buvęs užpultas antradienį apie 23 val., kai kapojo malkas. Kaukėti asmenys esą jį sumušė ir pagrobė tiksliai nenustatytą sumą pinigų. Policijai apie užpuolimą pranešta ankstų trečiadienio rytą. Kaip žiniasklaidą trečiadienio vakarą informavo Kauno policija, nukentėjusiajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,32 promilės.

Orams sparčiai šąlant, keturi didieji šalies miestai Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys jau šią savaitę pradeda šildymo sezoną. Vilniuje daugiabučių gyventojai šilumos sulauks ketvirtadienį. Tuo tarpu individualių namų savininkai vis dažniau renkasi nebe dujų, o kietojo kuro katilus. Žmonės viliasi, kad malkomis šildysis gerokai pigiau. Juolab, kad ir malkos pastaruoju metu pinga. Geri šeimininkai dar šiltuoju metų laiku – netgi vasarą imasi ruošti malkas žiemai.

Pareigūnai penktadienį apsilankė Sedos miestelyje gyvenančios 1940 m. gimusios moters namuose. Apžiūrėjus gyvenamąsias patalpas, pareigūnai persikėlė į pagalbinį pastatą – malkinę, kur aptiko 47 litrus naminės degtinės, išpilstytos į plastikinę tarą. Anksčiau su teisėsauga reikalų dėl naminės degtinės turėjusi moteris po malkomis buvo paslėpusi 40 plastikinių įvairios talpos butelių, sklidinų naminės degtinės kvapą turinčio skysčio.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūra gavo pranešimą, kad Žūčių kaime, Žagarės seniūnijoje yra pjaunami medžiai neturint leidimo. Tikrinant apleistą ir praktiškai jau negyvenamą kaimo teritoriją buvo rastas motoriniu pjūklu besidarbuojantis D.D. (1985). Vyras paaiškino, kad gyvena senelio sodyboje ir yra vienintelis šio kaimo gyventojas. Kaimo teritorijoje, valstybinėje žemėje, rasti nupjauti 5 didžiuliai beržai ir uosis.

Liepos 8 d. apie 2 val. 20 min. Radviliškio r., Pociūnų k., Ąžuolų g., D. A. (gimusios 1976 m.) ūkiniame pastate, kilo gaisras, kurio metu sudegė pastatas bei jame buvę šienas ir šiaudai bei apdegė malkos. Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas.

NaCl – natrio chloridas. Kas gali būti paprasčiau? Bet šio cheminio darinio paprastumas apgaulingas – jis slepia daugybę paslapčių. Kai kurias iš jų žinoti verta. Gyvybiškai būtina Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150−300 gramų druskos. Per dieną su prakaitu jos prarandama keli gramai. Organizmas druskos negamina, todėl žmogus turi jos gauti su maistu. Druska žmogui yra gyvybiškai svarbi.

Dalia KARPAVIČIENĖ Nors žiema jau perkopė vidurį, pavasario dar teks palaukti. Todėl besišildantieji malkomis, pasak Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo Svajūno Vaitekūno, į girininkijas dar užsuka kuro atsargų. Žmonės dažniausiai ieško pigesnio kuro. Siūlo ir nenukirstą mišką, ir kirtimų atliekas Tytuvėnų miškų urėdija valdo mažiau negu pusę rajono miškų. Likę miškai valdomi privačių miškų savininkų, iš kurių verslininkai, neturintiems galimybių pasigaminti kuro, atveža į namus.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Protestai Kijeve nesiliauja. Iš Maidano europietiškai nusiteikę ukrainiečiai sako trauktis neketinantys iki pravoslavų Kalėdų ir vyrus kviečia stoti į savigynos būrius. Kijevo Euromaidane įrengti 7 stacionarūs ir 4 mobilūs medicinos punktai, nuolat budintys aikštėje.

Šiauliečiai vis dažniau geidžia šildytis patys. Žmonės renkasi šildymą elektra ar net malkomis. Malkomis šildytis pigiau „AB „Šiaulių energija“ duomenimis, 2003-2012 m. nuo centralizuoto šildymo Šiauliuose atsijungė 10 daugiabučių (daugiabučiu laikomas namas nuo 3 butų), 27 butai ir 17 individualių namų. Šiemet bendrovė sulaukė 8 butų ir 2 pastatų Šiauliuose savininkų prašymų atsisakyti centralizuoto šildymo.

Šis unikalus sunkvežimis atsirado 1949 m. Jo istorija išties įdomi ir išskirtinė, bet svarbiausia, kad šiai transporto priemonei nereikėjo skysto kuro. Įvairūs jos prototipai buvo pavadinti „NAMI“. Karo metu rusai ne kartą patyrė kas yra kuro trūkumas. Šaltasis karas pastūmėjo dar aktyviau spręsti šią problemą, tikintis naujų karų ateityje. Buvo pradėtas kurti sunkvežimis, kuris būtų varomas deginama mediena.

Per gaisrą nukentėjo vairuotojas, kuris apdegė rankas ir veidą .Anykščių ugniagesiai vakare skubėjo į netoli Dabužių kaimo esantį mišką, kur užsidegė miškovežys. Vairuotojas pats puolė gesinti kabiną ir smarkiai apdegė rankas ir veidą. Į įvykio vietą atskubėję medikai išvežė vyriškį į ligoninę. Kadangi negalima buvo prieiti prie nelaimės vietos, ugniagesiai ten pateko pėsčiomis.

Antradienį apie septintą valandą vakaro Pasvalio rajono Kelių patruliai tikrinant vairuotojų blaivumą sustabdė automobilį, kurį vairavęs Č.S. buvo neblaivus, nepateikė teisės vairuoti pažymėjimo, neturėjo techninės apžiūros talono. Patikrinus, Č.S. pripūtė daugiau nei dvi promiles. Tačiau siekdamas išvengti bausmė neblaivus vairuotojas pasiūlė pareigūnams susitarti žadėdamas supjauti malkas ir jas sukrauti.

Norvegijos visuomeninis televizijos kanalas transliuoja 12 val. trukmės programą, kur rodoma spragsintis židinys. NRK sukurtoje laidoje malkų specialistai komentuoja ir pataria, kaip kapoti, laikyti ir deginti malkas. Programoje, pavadintoje „Hel Ved“, bus ir muzikos bei poezijos.

Pernai Kelmės rajono gyventojai dažniausiai rinkosi pigesnį kuro pasiruošimo būdą. Jie ruošėsi malkas tiesiog miške arba pirko kirtimo atliekas. Kurą ruošėsi patys Pernai Tytuvėnų miškų urėdija gyventojams pardavė 678 kietmetrius kirtimo atliekų, 1296 kietmetrius pagamintos malkinės medienos. Daugiausia – 2523 kietmetrius – kuro gyventojai pasiruošė patys miške.

Pasišildyti malkomis panoręs šiaulietis buvo skaudžiai apgautas. Praėjusios savaitės trečiadienį Šiauliuose, J. Basanavičiaus gatvėje gyvenantis 39 metų vyras aptiko skelbimą apie parduodamas malkas. Paskambinęs nurodytu telefono numeriu vyras susitarė, kad rąstus malkoms iš miško parsivešiąs pats. Nuvykęs į tariamo miško savininko namus šiaulietis sumokėjo 1800 litų ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį bei gavo leidimą kirsti mišką.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Energetinius gluosnius jau būtų galima tiekti biokuro katilinėms, tačiau ir toliau visas derlius lieka laukuose, nes jam sudoroti kol kas nėra tinkamos technikos. Biokurą katilinėms tiekiančios UAB „Bionovus“ gamybos direktorius Nerijus Narbutas sakė, kad gluosnių augintojai nei pernai, nei šiais metais nepareiškė noro atvežti užaugintos produkcijos. Neturi paklausos Kelmės rajone, Girnikų kaime, gyvenantys Adomas ir Gintaras Baškiai augina kelis hektarus energetinių gluosnių.

Neregėtai pakilusios gamtinių dujų kainos žmones privertė vėl šildyti namus malkomis. Spalio 6 d. prasiautęs uraganas valstybiniuose miškuose paliko per 200 tūkst. kietmetrių vėjavartų, malkų po vėtros pagausėjo ir privačiuose miškuose. Vėjas daugiausia medžių privertė Panevėžio miškų urėdijoje - per 30 tūkst. kietmetrių. Perpus mažiau bus kertama Radviliškio rajone. Anykščių miškų urėdijoje prilaužyta 7 tūkst. kietmetrių, Zarasų - 6 tūkst.

Jurbarke neblaivus automobilį vairavęs vyras pareigūnus bandė papirkti ne kaip įprasta tokiais atvejais pinigais, o siūlė malkų. Policijos departamento duomenimis, 43-ejų metų vyriškio vairuojamą automobilį policijos pareigūnai Muitinės gatvėje sustabdė ketvirtadienio vidurdienį. Vairuotojas automobilį vairavo neblaivus – jam nustatytas 2,87 promilės girtumas.

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si vy­ras, pa­si­kly­dęs „mal­kų džiung­lė­se“, nors ieš­ko­jo jų tik šaš­ly­kams kep­ti. Ko­kios rū­šies mal­kos tin­ka­miau­sios, ku­rios – kait­res­nės? Ar tin­ka sau­suo­liai, o gal ge­riau drėg­nos, skal­dy­tos, trinkomis ar rąs­te­liais? Pa­ta­ri­mų krei­pė­mės į Šiau­lių miš­kų urė­di­jos vy­riau­sią­jį in­ži­nie­rių Ro­mual­dą Zeb­čiu­ką.

Nemalonus įvykis nutiko Stoniškiuose. Ten mokyklos darbuotojai pradėjo švarinimosi darbus – degino šiukšles. Pasikeitus vėjo krypčiai ugnis persimetė į netoli mokyklos pastato suręstą malkinę. Laimei, atsipirkta nedideliais nuostoliais. Pranešimas apie gaisrą Stoniškių pagrindinės mokyklos malkinėje pranešta antradienio popietę. Ugnies malšinti išsiųstos net keturios autocisternos. Pirmoji jų atskubėjo per 7 minutes ir pranešė, kad iš mokyklos malkinės rūksta dūmai.

Miškuose pūva tūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima panaudoti ekologiškam ir pigiam kurui. Apskaičiuota, kad Lietuvos miškuose kasmet susidaro apie 2,5 milijonų kietmetrių šakų, kelmų, krituolių. Jų energetinė vertė sudaro beveik pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Tačiau paruošta biomasė pūva miškuose, praneša LTV „Šiandien“. Biržų girioje trūnija per šimtą kubinių metrų biomasės. Urėdija ją planavo parduoti po 18 litų.

Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją. Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosaugininkus ir darbo saugos inspektorius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Besivaikydami šlamančių, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti rizikuojant gyvybe.

Kad greitai priskaldytum malkų perkeltine prasme, daug proto nereikia. O jei tiesiogine, pravers kitų sumanumas ir patirtis....

Jaunas šveicaras Pascal Prokop sugalvojo itin originalų būdą, apšildyti seno automobilio saloną. Savo „Volvo“ jis vietoje priekinės keleivio sėdynės įrengė krosnelę, kurį kūrenamą malkomis. Šveicaro originalumą akimirksniu įvertino visoje Europoje, kai Senajame žemyne ilgai siautėjo šalčiai. „Limousine mit Holzofen eingebaut“ (su krosnele, kūrenama malkomis) - toks užrašas jau yra ir oficialiai Ciuricho priemiestyje išduotuose dokumentuose.

Pirmadienio vakarą Panevėžiuko kaime Kauno rajone kilus gaisrui smalkėmis apsinuodijo senolis. Ugniagesiams atvykus dviejų kambarių buto virtuvėje degė prie krosnies sukrautos malkos, virtuvė aprūko. Ugniagesiai iš buto išvedė 70-metį buto savininką, kuris prisikvėpavo smalkių. Jis paguldytas į ligoninę. Gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

Vakar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados pareigūnai kartu su Paežerio girininkijos girininku T. Godvodu sulaikė tris Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijos ir Širvintų rajono gyventojus.  A. M. (gim. 1991 m.), A. B. (gim. 1980 m.), V. Š. (gim. 1971 m.) ir G. L. (gim.  1974 m.) buvo užklupti vagiantys medieną iš valstybei priklausančio miško.

Brangstant dujoms ir malkoms, ieškoma alternatyvų tradiciniam šildymui. Pažangios technologijos leidžia efektyviai naudoti šilumą iš natūralių šaltinių – žemės, oro ar saulės – ir iki 70 procentų sumažinti išlaidas būstui šildyti. Taip šildantis neteršiamas oras. Brangi investicija, pigus šildymas „Žmonės pamažu nusigręžia nuo prabanga tapusio dujinio šildymo, bet ir pečkuriais dirbti nenori“, – sako „Vilpra“ pardavimų vadybininkas Nerijus Keniausis.

Prasidėjus šildymo sezonui, savivaldybių ir seniūnijų duris pradeda varstyti norintieji kompensacijų už kietąjį kurą. Tiesa, tokių – gerokai mažiau nei kompensuojama besišildantiems centriniu šildymu.