Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su europarlamentaru – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Įtakingas politikų leidinys paskelbė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nuomonę apie tai, kad reikėtų leisti tranzitą tarp vienos ir kitos Rusijos dalies ir netaikyti sankcijų reikalavimų taip, kaip mes jas interpretavome. Sakykite, jūsų požiūriu, ar toks Scholzo pareiškimas teisingas ir pagrįstas?
Aš galiu suprasti kanclerio Scholzo susijaudinimą. Lietuvoje yra Bundesvero legionas, kuris augs iki brigados. Suprantu, kad kancleris nenorėtų matyti, kad jo kariams tenka mūšio lauke susiremti su kokia nors Rusijos kariuomenės invazija. Dėl to jis jautriai žiūri į Kremliaus šantažą, į Kremliaus skelbiamus pareiškimus, kaip čia eis ir išvaduos kelią iki Kaliningrado ar užims Suvalkų koridorių.
Bet šitoje vietoje yra Europos Sąjungos teisė, kuri galioja Lietuvai, ir kuri galioja ir kancleriui Scholzui. Noriu pasakyti, kad ir kancleris, ir prezidentas Nausėda, būdami vadovų taryboje, kovo mėnesį patvirtino reglamentą, kuris pagal Lietuvos analogiją būtų įstatymo lygmens dokumentas, kurį visi turi įgyvendinti ir niekas negali laisvai interpretuoti. Net ir Komisija negali kokiais nors savo išaiškinimais apsukti to reglamento nuostatų į priešingą pusę.
Interpretuojama, kad yra draudžiamas eksportas. Bet šiaip ar taip, egzistuoja Komisijos išaiškinimas, ir Josepas Borrellis iškart sakė, kad lauks to išaiškinimo ir tas dokumentas dabar kaip ir paviešintas. Jis kitaip aiškina situaciją ir Lietuva lieka vienintelė, kuri interpretuoja vienaip, o Europos Sąjunga kitaip.
Tuos ginčus galima spręsti ir teisiškai, kaip tik nori. Aš tik noriu pastebėti, kad čia yra žodžiai „draudžiama transportuoti“. Ne tik eksportuoti ar importuoti, bet transportuoti. Antras dalykas – yra draudžiama transportuoti tą plieną, kuris kyla iš Rusijos. Viskas.
Bet pone Kubiliau, juk mes negalime vadovautis prielaida, kad ir Europos Komisija, ir Vokietijos kancleris yra teisiniai analfabetai. Jie kažkodėl mano, kad yra pagrindo interpretuoti kitaip. Kaip čia yra?
Yra nemažai atvejų, kai dėl interpretacijų ginčai persikėlė ir į Europos Teisingumo Teismą. Čia nieko naujo tame nėra. Vieniem atrodo taip, kitiem gali atrodyti kitaip. Lygiai taip pat, kaip ir Lietuvoje, jeigu yra teisinių neaiškumų, galų gale yra einama į Konstitucinį teismą.
Aš noriu pastebėti tiek, kad visi pasivirkavimai, kad Lietuva kažką ne taip daro yra visiškai nepagrįsti. Viskas yra aiškiai parašyta reglamente. Antras dalykas – Lietuva dar balandžio mėnesį yra gavusi tų pačių Europos Komisijos teisininkų išaiškinimą, kad sankcionuotų prekių vežimas per Lietuvą būtų neteisėtas. Taškas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
