Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius.
Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų. Darbas fizinis ir nekvalifikuotas, tad atlygis už visą etatą – minimalus. Šiuo metu Aldona uždirba 550 eurų į rankas. Tačiau moteris pripažįsta, kad šiemet dėl didžiulės infliacijos vos besuduria galą su galu.
„Reiktų daugiau, bent 100 eurų pridėtų, viskas brangsta žiauriai“, – sako Aldona.
O vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių trišalė taryba niekaip neranda sutarimo, kiek kitąmet didinti minimalią algą. Šalyje didėjant vidutiniam atlyginimui, Lietuvos bankas yra pasiūlęs kitąmet 19 proc. padidinti minimalią algą 73-imis eurais į rankas. Profesinės sąjungos tvirtina, kad šiemet pinigams nuvertėjus dėl didžiulės infliacijos, toks padidinimas būtinas, ir ne mažesnis.
„868 eurai turėtų būti startinė minimali pozicija, nuo kurios pradėti derybas, mažesnis skaičius nepriimtinas“, – tvirtina Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Prasidėjus energetinei krizei ir gresiant recesijai, verslininkai mažiausiai apmokamiems darbuotojams mokėti dar 70 eurų didesnių algų, kurios popieriuje reiškia papildomus 137 eurus, nenori ir perspėja, kad dalis mažų įmonių bus priverstos atleidinėti darbuotojus ar net bankrutuoti.
Darbdaviai skundžiasi, esą gavę didesnes algas, darbuotojai daugiau ir našiau dirbti nepradės, tad reikalauja į minimalios algos skaičiavimo formulę įtraukti ir šalies darbo našumo rodiklį, kuris atsilieka nuo algų. Pakilusi minimali alga darbdaviams daro spaudimą kelti ir algas.
„Natūralu, dėl infliacijos, kitų dalykų MMA turi didėti, tačiau tokiu spartumu, kuris siūlomas, 20 proc. būtų šokas“, – tikina Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Darbdavių pusėn stoja ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji siūlo atsižvelgti į lėtesnį nei algų augimas Lietuvoje darbo našumą ir minimalią algą pakelti mažiau nei siūlo Lietuvos bankas – iki 800 eurų, dėl ko alga padidėtų tik 37 eurais į rankas.
Kad minimalią algą gaunantys darbuotojai visgi gautų daugiau pinigų, ministrė Armonaitė ragina jiems ne tik kilstelėti algas, bet ir sumažinti mokesčius – 200 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Kas minimalią algą uždirba, jų pajamos augtų kaip ir pagal Lietuvos banko skaičiavimus. Valstybė su verslu pasidalintų našta, nes MMA moka verslas, NPD paliktų daugiau pinigų žmonių kišenėse“, – aiškina A. Armonaitė.
Tačiau konservatorių ministrai tokiam Armonaitės projektui neskuba pritarti. Finansų ministrė yra pareiškusi, kad toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas, mat MMA ir NPD turėtų didėti panašiu tempu.
O socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad minimalios algos padidėjimas turi ne tik padengti, bet viršyti išaugusias išlaidas energijai.
„Užduotis kalbėti ne tik apie algos pakėlimą, bet kad žmonėms viso pakėlimo nereikėtų užsimokėti už elektros sąskaitas. Vyriausybė ieškos priemonių abiems dalykams – fiksuoti energijos kainas, dalį skirti darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų didinimui“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Profesinėms sąjungoms ir darbdaviams eilinį kartą nesutariant dėl minimalios algos didinimo kitais metais, taryba tarsis į algos skaičiavimo formulę įtraukti ir perkamosios galios rodiklį. Na, o galutinį žodį dėl kitų metų minimalios algos turėtų tarti vyriausybė, tačiau konkrečių dydžių dar neįvardina ir ragina palaukti bent iki rugsėjo vidurio, kai Finansų ministerija parengs kitų metų šalies ekonomikos scenarijų.
