Tokiu siūlymu siekta išeiti iš aklavietės prieš skelbiant trečiąjį šiemet vadovo konkursą. Per ankstesnius kartus rengiant atranką generalinis direktorius nebuvo išrinktas.
Kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas abiejų konkursų metu surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Nauja tvarka būtų leidusi ateityje esant tokiai situacijai rinkimų baigtį nulemti tarybos pirmininko balsui.
Ją tarybos posėdyje antradienį palaikė penki nariai, o prieš buvo septyni, įskaitant tarybos pirmininką Eugenijų Valatką.
„Sudėtinga situacija“
E. Valatka sakė, kad atviras balsavimas galėtų būti įmanomas, jeigu tam pritartų plati LRT tarybos narių dauguma.
„Ne kartą esu sakęs, kad atviras balsavimas gali būti sprendimas renkant generalinį direktorių. Bet yra sąlyga: tokį sprendimą, tokį kelią turi palaikyti jeigu ne visi, tai bent jau absoliuti dauguma“, – posėdyje kalbėjo tarybos pirmininkas.
„Taip, toks kelias teorinis, mano supratimu, yra galimas, bet vėlgi čia yra argumentai, kurie buvo išdėstyti prieš ir už, aš į visus stengiausi įsiklausyti, bet vėlgi aš turiu savo nuomonę, savo supratimą, kaip tas turi būti organizuojama. Mano supratimu, tas atviras balsavimas čia nėra sprendimas. Taip, tai yra skausminga, mes turime ieškoti būdų (....) užtikrinti dar didesnį konkurso atvirumą“, – pridūrė jis.
Prieš atvirą balsavimą pasisakę tarybos nariai pabrėžė apsaugą nuo poveikio iš visuomenės ir politikų bei slaptumą vadino didele vertybe.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos deleguotas tarybos narys Jonas Staselis sakė, jog jau trečią kartą skelbiant konkursą, tvarką keisti būtų neprotinga.
„Šiuo metu, kai yra tokia ganėtinai sudėtinga situacija, kai daromas tarybai didelis spaudimas tiek iš visuomenės, tiek iš politikų pusės, keisti tvarką ir daryti viešą balsavimą, manyčiau, būtų neprotinga“, – kalbėjo jis.
„Šioje situacijoje, šiuo atveju, kai yra didžiulis politinis spaudimas, manau, kad atviras balsavimas yra nepriimtinas“, – sakė Seimo deleguotas tarybos narys Juozas Pabrėža.
Savo ruožtu palaikiusieji atvirą balsavimą teigė, jog esama tvarka – ydinga, o nepavykusio konkurso sąlygomis sunku dirbti.
„Kaip taryba mes turime pareigą išrinkti generalinį direktorių ir šitos pareigos vykdymas kol kas nevyksta todėl, kad rinkimų procedūra pasirodo esanti nepakankama“, – tvirtino tarybos pirmininko pavaduotoja Irena Vaišvilaitė.
„Esu už atvirą balsavimą. Nes, visų pirma, (...) jau beveik pusę metų esame tam tikroje krizinėje situacijoje ir reikia iš jos ieškoti kelių. Man atrodo, kad atviras balsavimas tai yra atsakomybės prisiėmimas“, – pavaduotojai antrino kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės deleguotas tarybos narys Norbertas Černiauskas.
Rinkimai – spalį
Naujasis generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.
Konkursas į įstaigos vadovo pareigas bus skelbiamas rugpjūčio 23 dieną, pretendentai į vadovus nuo tada galės teikti paraiškas. Jų bus laukiama iki rugsėjo 22 dienos.
Siekiant į rinkimus įnešti daugiau skaidrumo, numatytas kandidatų į organizacijos vadovus susitikimas su LRT darbuotojais.
Be to, spalio 3-ąją, kandidatų prisistatymas tarybai ir klausimų-atsakymų sesija bus viešai transliuojami.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.
LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
