„Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.
Jis patikslino, kad atsakomybės prisiėmimas šiuo atveju reikštų atsistatydinimą.
„Jeigu taryba jau trečią kartą negali atlikti tos pareigos, turbūt turėtų ateiti žmonės, kurie galėtų tai padaryti“, – tvirtino ministras.
„Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė. Manau, kad trys kartai yra į valias paskirti vadovą arba pripažinti, kad taryba tiesiog to padaryti negali“, – pridūrė jis.
Pasak S. Kairio, nepaskiriant nuolatinio vadovo žala daroma ir pačiai įstaigai.
Ministro teigimu, atviras balsavimas, esant vienodam balsų skaičiui renkant LRT vadovą, taip pat nėra gera išeitis.
„Ką reiškia atviras balsavimas? Atviras balsavimas reiškia, kad taip paprastai žiūrint vienas žmogus, LRT tarybos pirmininkas, išrenka generalinį direktorių. Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą“, – teigė S. Kairys, komentuodamas LRT tarybos sprendimą ir toliau nerengti atviro balsavimo renkant įstaigos generalinį direktorių.
Balandžio 4-ąją baigėsi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.
Konkursas į šias pareigas paskelbtas trečiadienį. Numatyta, kad pretendentai į vadovus iki rugsėjo 22 dienos galės teikti paraiškas.
„Prieš paskelbiant naują konkursą LRT taryba dar kartą naujai peržiūrėjo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą. Buvo nutarta šį aprašą papildyti“, – transliuotojo pranešime sakė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Anot jo, pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, bus kviečiami spalio 2 dieną susitikti su LRT darbuotojais ir jiems pristatyti veiklos programas ir atsakyti į jų klausimus.
„Taip pat kandidatų 5 metų veiklos programų pristatymas Tarybai bei klausimų sesija bus vieša. Taryba tikisi, kad tai konkursui suteiks dar daugiau skaidrumo“, – teigė jis.
Į LRT generalinio direktoriaus poziciją pretenduoti gali Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, turintys nepriekaištingą reputaciją bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.
LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
