Lietuvos energetikos sistemoje bręsta permainos, kurias galima palyginti su revoliucija. Iki šiol skaidžiusi ir siekusi privatizuoti elektros energetikos įmones Vyriausybė pasuko priešingu keliu, teigiama „Lietuvos ryte“.
Netrukus Lietuvoje atsiras trigalvis slibinas, pajėgus vykdyti milijardais vertinamus projektus ar netgi praryti kitų valstybių elektros perdavimo, skirstymo ar gamybos įmones.
Šiam naujam dariniui būtų suteiktas Lietuvos nacionalinio investuotojo vardas ir pareiga kartu su tarptautiniais partneriais pastatyti atominę elektrinę.
Ne mažiau svarbi misija – pastatyti bent du elektros tiltus į Vakarus ir nukirpti bambagyslę, kuri glaudžiai susies Lietuvos elektros energetiką su Rusija, kai bus uždaryta dabartinė Ignalinos atominė elektrinė.
Svarbu ir tai, kad nacionalinį investuotoją kontroliuos ne privatūs verslininkai, galintys turėti savų interesų, o Vyriausybė.
Verslo grupės ir politikai, nuo praėjusių metų rudens išsirikiavę į nematomą frontą dėl Rytų skirstomųjų tinklų (RST) privatizavimo, jau gali sudėti ginklus.
Pagal Vyriausybės jau parengtą nacionalinio investuotojo koncepciją, RST bus sujungti su valstybės įmone „Lietuvos energija“.
Prie jos bus prijungti ir jau privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai (VST).
Dabartiniai RST ir VST savininkai praras bendrovių kontrolę, nes jų akcijos teks įstatinį kapitalą didinančiai „Lietuvos energijai“.
Ši elektros perdavimo bendrovė pavirs didžiausia naujo elektros slibino galva. RST ir VST – antrinėmis naujos grupės įmonėmis.
Pagrindine šios grupės akcininke taps Vyriausybė.
Viena jos partnerių turėtų būti bendrovė „NDX energija“, dabar valdanti 97 proc. VST akcijų.
Nauja „Lietuvos energijos“ įmonių grupė taptų didžiausia Baltijos šalyse. Iki šiol šiuo titulu didžiavęsi estai nebebus didžiausią svorį turintys naujos atominės elektrinės projekto žaidėjai.
Pasak premjero patarėjo Sauliaus Spėčiaus, nacionalinio investuotojo bendras 1996-ųjų pelnas (EBITDA) sudaro 700 mln. litų.
Ir pagal šį, ir pagal kitus rodiklius Lietuvos grupė lenkia ne tiktai naujos atominės elektrinės statyboje dalyvausiančią „Latvenergo A.S.“, bet ir neaplenkiama laikytą „Eesti energia“.
Kurdama galingą nacionalinį investuotoją Vyriausybė išmuša paskutinį argumentą, kuris buvo pateikiamas įrodinėjant, kad visos projekto dalyvės turi laikytis vadinamosios Trakų sutarties.
Pernai buvęs premjeras Algirdas Brazauskas savo parašu netikėtai patvirtino susitarimą su Latvijos ir Estijos premjerais, jog naujos atominės elektrinės projekte šalys dalyvaus lygiomis dalimis.
Tuo tarpu Lietuva siekia turėti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų, nes elektrinė bus statoma jos teritorijoje. Čia taip pat bus saugomos radioaktyviosios atliekos.
Siekia energetinės laisvės
- Ar, jūsų manymu, valstybė bus pajėgi efektyviai ūkininkauti tokioje gigantiškoje įmonėje? - „Lietuvos rytas“ ketvirtadienį paklausė premjero Gedimino Kirkilo.
- Ne tik manau, bet ir esu tuo įsitikinęs. Juolab kad tai yra monopolinė sritis, kur privatūs ir visuomenės interesai ne visada gali sutapti.
Be to, žmonės jausis saugiau, jei jiems už nugaros bus valstybė.
- Ar tai vienintelis argumentas, kad įmonės būtų sujungtos?
- Viena „Lietuvos energija“ nepajėgi investuoti į naujos elektrinės projektą tiek, kiek reikės.
Įmonių grupės turto vertė atitiktų būsimus finansinius įsipareigojimus tarptautiniame projekte. Lietuvos pusei teks investuoti gal net apie 7,5 milijardo litų.
Kertinis dalykas – elektros tiltų į Vakarus statyba.
Tai ypač reikšminga siekiant, kad elektros elektros sektorius nebūtų priklausomas nuo vienos valstybės. Ne paslaptis, kad tokia priklausomybė taps reikšminga uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką.
Dėl to buvo būtina įtraukti lenkus. Be jų dalyvavimo naujosios elektrinės projekte tiltų statyba būtų sunkiai įmanoma.
- Prieš keletą dienų Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas užsiminė, kad tarp investuotojų į naują atominį reaktorių bus ir „Mažeikių nafta“, ir Klaipėdos PET plastiko granulių gamykla „Neo group“.
- Nacionalinio investuotojo koncepcijoje, kurią parengė speciali darbo grupė, šios bendrovės nėra minimos ir nėra kviečiamos į pagrindinę grupę.
Investuotojams į Lietuvos atominę elektrinę bus keliami dideli reikalavimai. Jie privalės būti Europos Sąjungos nariai iš Baltijos jūros regiono.
Siūlomas sąrašas nėra baigtinis. Ketinama sudaryti galimybę dalyvauti visiems, kurie norės investuoti. Dalis akcijų bus parduodama biržoje.
- Ar pati Vyriausybė vėliau gali parduoti dalį jai priklausančių akcijų?
- Aptariamas ir toks modelis.
Kitas variantas – akcijų emisija. Taip būtų pritraukta papildomų lėšų naujai elektrinei statyti.
- Kiek naują grupę kontroliuojančios įmonės akcijų priklausys Vyriausybei?
- Numatyta, jog Vyriausybė turės ne mažiau kaip 51 procentą akcijų. Tačiau tai yra tik žemiausia riba. Greičiausiai paketas bus gerokai didesnis.
- Naujos elektrinės oponentai sako, kad, investavus milijardus, joje gaminama energija bus brangi?
- Čia pagaminta elektra bus pigesnė, palyginti su kitais šaltiniais, nes jos gamybos sąnaudos bus mažesnės.
Vyriausybės užsakymu ekspertai išnagrinėjo keturias dalyvavimo atominės elektrinės statyboje alternatyvas.
Nuspręsta, jog viena „Lietuvos energija“ nebūtų finansiškai pajėgi nei vykdyti statybų, nei tarptautinių elektros perdavimo jungčių investicinių projektų.
Padėties nepakeistų ir tik RST prijungimas prie „Lietuvos energijos“.
Trečias variantas – privatizuoti RST ir investuoti į projektus gautas lėšas – taip pat atmestas apskaičiavus, kad gautų pinigų nepakaktų.
Todėl, ekspertų nuomone, kuriant nacionalinio investuotojo bendrovių grupę būtinas jau privatizuotų VST dalyvavimas.
Perima geriausią patirtį
- „NDX energija“ praras VST akcijas bei kontrolę, o mainais gaus tam tikrą skaičių „Lietuvos energijos“ akcijų. Ar jus tenkina tokia perspektyva, kai pirmuoju smuiku grieš Vyriausybė? - „Lietuvos rytas“ paklausė bendrovės „NDX energija“ valdybos pirmininko Žilvino Marcinkevičiaus.
- Tai – ne Vyriausybės, energetikų ir ne verslininkų projektas.
Naujos elektrinės, tarptautinių elektros jungčių statyba yra Lietuvos valstybės projektas.
Jei valstybė nuspręs, kad VST dalyvavimas būtinas siekiant Lietuvai reikalingų tikslų, mes neturėsime pasirinkimo.
- Tikite, kad valdžia ir verslas gali siekti vienodų tikslų?
- Bandymas koncentruoti kapitalą, finansines galias, sukurti vieną galingą smegenų centrą ir išlaikyti valstybės kontrolę nėra naujiena.
Elektros energetikoje tokius labai sėkmingai rinkoje veikiančius modelius, kai valstybė ir privatus kapitalas veikia kartu, turi Suomija, Austrija ir Vokietija. Puikių rezultatų pasiekusi Čekija.
Neseniai stebėjome, kaip veikė „Mažeikių naftą“ nupirkusi Lenkijos vyriausybės kontroliuojama „PKN Orlen“ bendrovė.
Politikai buvo tartum smaigalys, sprendžiantis tas problemas, kurių niekada negalėtų išspręsti net geriausias privačios bendrovės pasamdytas vadybininkas.
Kai aplinkui atsiranda daug didelių įmonių, gali sau likti mažas. Bet tada reikia susitaikyti su mintimi, kad anksčiau arba vėliau gali tekti tapti tų milžinų padaliniu, tik vykdančiu nurodymus ir užduotis.
Turime pasirinkimą: arba energetikos sistema ilgainiui taps kontroliuojama užsienio valstybių, arba patys sukuriame didelę struktūrą ir išlaikome sprendimų priėmimo centrą Lietuvoje.
- Vadinasi, atsisakysite VST, kurie yra lyginami su auksinius kiaušinius dedančia višta, kontrolės?
- Ne tai svarbiausia. Turime atsakyti, ar mes pasirengę, ar jau galime turėti civilizuotą normalią energetikos struktūrą, kurią kontroliuoja Vyriausybė.
Kuriamas planas – tikras energetikos sektoriaus brandos egzaminas Lietuvos valstybei. Taip pat ir verslininkams, vartotojams, investuotojams.
Mes dalyvausime bei skirsime savo pinigus tik tuo atveju, jeigu suvoksime, kad projektas vertinamas labai rimtai, kad Vyriausybė iš tikrųjų yra pasiryžusi kurti normalią modernią energetikos struktūrą.
- Tai reiškia, kad VST gali ir sugriauti Vyriausybės planą?
- Ne. Jei nuomonės išsiskirtų, galimi įvairūs variantai.
Jeigu kam nors atrodysime nepriimtini, suvokdami Lietuvos interesus, galime svarstyti, pavyzdžiui, parduoti VST akcijas.
Energetikai palaiko idėją
„Idėja – teisinga. Lietuvoje atsirastų stipri konsoliduota bendrovė, galinti be valstybės pagalbos finansuoti didžiausius projektus ir veikti tarptautiniu mastu“, – „Lietuvos rytui“ sakė RST vadovas Rimantas Milišauskas.
Palankiai šį planą įvertino ir „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis: „Kaip energetikas aš nematau minusų“.
Patyrusio vadovo nuomone, sukūrus įmonių grupę galima pasiekti didesnio efektyvumo ir taip nemažai sutaupyti, nebus sunkumų pritraukti investicinių lėšų.
R.Juozaitis įsitikinęs, jog naują atominę elektrinę būtų galima pastatyti net nedidinant elektros energijos tarifų.
