rymantas juozaitis

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Šiemetinį savaitraščio „Ekonomika.lt“ milijonierių sąrašą papildė žmogus, kurio pavardė turėtų nustebinti ne tik eilinius piliečius, bet ir atitinkamas tarnybas, nes tik jos dabar galėtų atsakyti, koks aitvaras buvusiam „Leo LT“ valdybos pirmininkui ir „Lietuvos energijos“ generaliniam direktoriui Rymantui Juozaičiui sunešė tokius turtus.

Tai buvo baisus netaktas. Paklausti premjero Andriaus Kubiliaus apie "Leo LT" tuo metu, kai jis jau apsisprendė. Kai "Leo LT" gavo dovanų jungties su Švedija projektą. Jungtį finansuos Europos Sąjunga, mūsų valstybė, jos piliečiai, o 38 proc. viso to naujo gėrio gaus krautuvininkai, VP 10-ukas. Taigi mokės visi, išskyrus dešimt tų, kuriuos išskyrė du politikai. Gediminas Kirkilas ir A.Kubilius su svita. Su savo dešimtuku. - Premjere! - Taip. - Dar vienas klausimas.

Prezidento rinkimų favorite laikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė agitacinei kampanijai iki šiol sukaupta pinigų suma gerokai lenkia konkurentus. Kitų kandidatų kišenėse, galima sakyti, vis dar švilpauja vėjai. Oficialiai įregistruoti kandidatai į prezidentus dar tik pradėjo kaupti lėšas rinkimams. Tačiau jau dabar matyti, kad dosniausiai aukojama visuomenės palaikymo nestokojančiai nepartinei D.Grybauskaitei.

Žmonės sako, kad jeigu nemoki, nelįsk ir duok padaryti darbą kitam, kuris tai išmano. Protingas žmogus į šią išmintį atsižvelgia. Bet yra ir tokių, kurie stumiami vidinės garbėtroškos ar noro susikurti tvirtą finansinį gyvenimo pamatą veržiaisi į valdžią, kaip drugeliai į šviesą. Ir ten nusvyla sparnus.

LEO LT stebėtojų tarybos (ST) posėdyje nutarta nemokėti tūkstantinių išeitinių kompensacijų savo noru iš pareigų pasitraukiantiems nacionalinės energetikos bendrovės vadovams. Taip pat nutarta dar šiek tiek sumažinti atlyginimus LEO LT valdybos pirmininkui ir nariams. Jie turės apsispręsti iki antradienio - ar pasitraukti iš užimamų pareigų, ar sutikti su sąlygomis ir išlikti postuose.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas smarkiai abejoja, ar nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ statys naują atominę jėgainę. Tai daryti turėtų strateginis investuotojas iš Vakarų, kuris būtų parinktas konkurso tvarka.

Šiandien Lietuvoje „Leo LT“ domina visus ne mažiau nei artėjantys prezidento rinkimai. Ir ši bendrovė tokia pat paslaptinga, lydima gandų lyg koks Valstybės saugumo departamentas. Todėl LŽ nustebo, kai „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika noriai sutiko atsakyti į visus pateiktus klausimus. Jis neslėpė, kad „Leo LT“ valdyba dar nesumanė modelio, pagal kurį bus statoma nauja atominė elektrinė. „Derybų su partneriais procesas vyko keistokai, nes vežimas pastatytas prieš arklį.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Vilniaus pakraštyje esančią Laurų gyvenvietę juosusi nelegali tvora nugriauta. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, spėjama, kad tvorą ir sargų namelį savaitgalį išardė patys šeimininkai. Lapkritį žiniasklaidoje skelbta, kad Aplinkos ministerijos komisija nustatė, jog Laurų gatvės kvartale įsikūrusi gyvenamųjų namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė 10,08 ha valstybinės reikšmės miško.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Aplinkos ministerijai pavaldi Nemenčinės miškų urėdija Vilniaus apygardos teismui apskundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį, uždraudusią nugriauti vadinamąjį Laurų kvartalą sostinėje juosiančią tvorą, kuria užtverta 10 hektarų valstybės miško.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas žada įpareigoti generalinį miškų urėdą užtikrinti, kad teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones nedelsiant būtų nugriauta vadinamąjį Laurų kvartalą sostinėje juosianti tvora, kuria užtverta 10 hektarų valstybės miško. Toks pavedimas jau guli ant ministro stalo. Dokumente taip pat nurodoma, kad apie pavedimo vykdymą G.Kazlauskas būtų informuotas asmeniškai.

Šiais metais Lietuvoje bene daugiausia klausimų kėlė ir dėmesio sulaukė bendra valstybės ir privataus kapitalo sukurta nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“. Bendrovė, kaip deklaruojama, steigta strateginiams šalies energetikos projektams įgyvendinti: naujos atominės elektrinės statyba, Lietuvos energetikos sistemos integravimas į Europos Sąjungos rinką, prisijungimas prie Vakarų Europos energetikos sistemos (UCTE), tiltų su Lenkija ir Švedija tiesimas.

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius AB „Lietuvos energija“ išdavė išankstines technines sąlygas Visagino atominės elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo.

Prieš savaitę visuomenei atvėrėme turtingiausių Lietuvos žmonių valdų duris. Beliko menkniekis - išsiaiškinti, iš kokių šaltinių Laurų kvartale susikuriamas prabangus gyvenimas.

Sostinės pakraštyje uždarame kvartale įsikūrę turtingi verslininkai leidžia sau mindyti įstatymus, rašo „Vilniaus diena“. Aplinkos ministerijos komisija nustatė, kad Vilniuje, Laurų gatvės kvartale įsikūrusi gyvenamųjų namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė 10,08 ha valstybinės reikšmės miško. Generalinei miškų urėdijai nurodyta skubiai padaryti tvarką.

Važiuoji Nemenčinės plentu, ties Antaviliais pasuki į kairę, pamatai įspėjimą: „Kelias stebimas vaizdo kameromis“, dar laikydamasis kairės pavažiuoji neseniai asfaltuoto keliuko vingiais, ir Lietuvos valstybė baigiasi. Prasideda Laurų kvartalas. Turniškės, palyginti su šia vieta, yra niekas. Čia kai kurie žmonės kuriasi pagal taisyklę - brangiau neradau... Štai ant Neries skardžio - „paties svarbiausio“ Vilniaus prekybos akcininko, mūsų žiniomis, vieno iš brolių Numavičių namas.

Ne kartą deklaravę pasiryžimą apriboti „Leo LT“ apetitą, valdančiąją centro - dešinės koaliciją buriantys politikai po rinkimų prakalbo atsargiau. Esą tinkamai prižiūrimą „liūtą“ galima paversti klusniu kačiuku, atnešiančiu naudos valstybei, rašo „Lietuvos žinios“. Naują valdančiąją koaliciją formuoti pasirengusios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Liberalų sąjūdis (LS) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP) - žada pokyčių nac...

Prezidentas Valdas Adamkus pritartų būsimosios valdančiosios koalicijos planams reorganizuoti Ūkio ministeriją ir įsteigti naują Energetikos tuo atveju, jei tai neišplėstų biurokratinio aparato ir nedidintų valstybės išlaidų. Tuo tarpu Gediminas Kirkilas naujos ministerijos steigimui teigia nepritariantis, o ekspertai šį siūlymą vertina teigiamai.

Elektros tilto į Lenkiją projektą įgyvendinančios įmonės „LitPolLink“ valdybos nebėra. Prognozuojama, kad rytoj žlugs ir visa „Leo LT“ valdyba, neoficialių šaltinių tvirtinimu, neįtikusi privačiai akcininkei - bendrovei „NDX energija“, rašo „Lietuvos žinios“. „Nesutapo charakteriai. Valdyba ir stebėtojų taryba laikėsi skirtingo požiūrio, todėl nutarėme santykių nesiaiškinti, o pasitraukti“, - BNS sakė pareigas paliekantis „LitPolLink“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.

Lietuvos politikai – Seimo nariai ir partijų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl byrančios bendrovės „Leo LT“, kuri valdo Lietuvos energetikos ūkį, valdybos griūties. Viešai pateikiami paaiškinimai daugumos jų visiškai neįtikina. Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad staigus bendrovės vadovo Rymanto Juozaičio atsistatydinimas dėl formaliai suprantamos priežasties slepia daug gilesnius procesus.

Vakar žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad nacionalinę energetiką valdanti bendrovė „Leo.LT“ ketina investuoti į vėjo energetiką, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius Aleksandras Paulauskas vertina dvejopai. Jis įžvelgia ir galimybę panaikinti plėtrą stabdančius barjerus, ir galimą siekį monopolizuoti potencialiai konkuruojantį energijos gamintojų segmentą. Apie ketinimus plėtoti vėjo energetiką vakar paskelbė ir po kelių valandų atsistatydino „Leo.

Už milijardinės vertės projektus atsakingo nacionalinio investuotojo „Leo LT“ valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis traukiasi iš pareigų. R. Juozaitis pats antradienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir nurodė pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Nacionalinės elektros energetikos bendrovė „Leo LT“ skaičiuoja būsimoms investicijoms reikiamas lėšas ir pirmu numeriu nurodo elektros tilto su Švedija projektą. Vakar surengtoje spaudos konferencijoje bendrovės finansų direktorius Ramūnas Bičiulaitis teigė, jog 2008-aisiais bendrovės vertė, palyginti su ankstesniais metais, kils 20 proc., 2009 metais - 40 proc., 2010-aisiais šie tempai sulėtės ir didės 15 proc., vėliau - apie 10 proc. kasmet. Investicijoms - 17 mlrd.

Apie Latvijos užmojus elektros jungtį su Švedija turėti savo teritorijoje mūsų šalies energetikai žinojo dar praėjusių metų pradžioje. Tačiau konfliktas buvo dangstomas, rašo „Respublika“. „Respublikos“ šaltinių duomenimis, daugiau kaip prieš pusantrų metų latvių energetikai kolegoms (ir, kaip pasirodė vėliau, konkurentams) Lietuvoje pristatė planus kabelį iš Švedijos pakloti savo teritorijoje.

Siekia didinti elektros kainą Nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ pateikė Kainų komisijai skaičiavimus, kiek investicijų jai reikėtų trims numatomiems įgyvendinti strateginiams objektams ir kiek turėtų didėti elektros perdavimo bei paskirstymo viršutinės kainų ribos.

Užuot turėjus dvi elektros jungtis, Latvija Lietuvai siūlo apsiriboti viena - į Lenkiją Priešingai Lietuvos valdžios atstovų tvirtinimams, derybos su latviais dėl elektros jungties į Švediją, rodos, įstrigo aklavietėje. Už jas atsakingas nacionalinis investuotojas LEO LT pokalbių eigą apgaubė paslapties šydu. Latvijos Ūkio ministerijos atstovai laikosi įsikibę pozicijos, kad švediškas kabelis turi gulti Latvijai, o ne Lietuvai priklausančiame Baltijos pajūryje.

Parlamentaras Ramūnas Garbaravičius teigia, kad Vyriausybė, pasinaudodama liepos 1-ąją įsigaliojusio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, stengiasi pamaloninti privačius nacionalinio investuotojo „Leo LT“ akcininkus, rašoma ketvirtadienio "Lietuvos žiniose". Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos narys R.Garbaravičius įsitikinęs, kad „ne energetika dirba šaliai, o Vyriausybė - energetikai“. Pervesti milijonai R.Garbaravičiaus teigimu, vidurvasarį Lietuvoje vyksta keisti dalykai, kuriems ...

Oficialiajai Rygai pareiškus, kad elektros jungtis su Švedija turėtų būti tiesiama per Latvijos teritoriją, Lietuva nusileisti neketina. Patiems švedams Baltijos sesių peštynės, rodos, jau įgriso. Nors premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino, kad su latviais jau susitarta ir kabelis iš Švedijos ateis į Lietuvos teritoriją, latviai jokio susitarimo nemato.

Latvija kviečia Baltijos valstybes prisidėti prie elektros energijos rinkos kūrimo, sako Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas. Reikėtų sujungti Latvijos, Lietuvos ir Estijos aukštos įtampos tinklus ir suformuoti bendrą perdavimo sistemos operatorių, aiškina Gerhardas. Anot Latvijos ministro, Baltijos šalys yra mažos, todėl Švedija jungtį su Latvija suprastų kaip jungtį su visomis Baltijos valstybėmis.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Darius Degutis šią savaitę papildys nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ komandą. Iš URM atsistatydinęs D.Degutis „Leo LT“ bus atsakingas už strateginius projektus ir tarptautines jungtis, BNS patvirtino „Leo LT“ vadovas Rymantas Juozaitis. D.Degutis yra jau antras valstybės tarnybą į darbą „Leo LT“ iškeitęs pareigūnas.

Nacionalinio investuotojo „Leo LT“ vadovas Rymantas Juozaitis per mėnesį neatskaičius mokesčių uždirba 50 tūkst. Lt, pranešė „Leo LT“. Kaip valdybos pirmininkas jis uždirba 32 tūkst. Lt, o kaip vyriausias vykdomasis pareigūnas - dar 18 tūkst. Lt. Šią savaitę žiniasklaidoje buvo pasirodę R. Juozaičio citatų, jog jis uždirbantis apie 18 tūkst. Lt atskaičius mokesčius.

Šiandien, liepos 8 dieną, sušauktas akcinės bendrovės „VST“ visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko ir patvirtino naujos bendrovės valdybos sudėtį. Į naująją valdybą perrinkti ankstesnieji valdybos nariai, kuriems pavesta ir toliau eiti savo pareigas. Valdybos pirmininku išrinktas bendrovės vadovas – Aidas Ignatavičius. Visuotinis akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas, pasikeitus bendrovės akcininkams.

Šiandien Vilniuje susitikę LEO LT, „Polska Grupa Energetyczna“ (Lenkija), „Latvenergo“ (Latvija) ir „Eesti Energija“ (Estija) vadovai aptarė naujosios atominės elektrinės projekto paruošimo bendrovės steigimo ir tolesnės projekto plėtros klausimus. “Vyksta intensyvus ir konstruktyvus darbas su partneriais.

Nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ vadovas nėra visiškai tikras, ar trijų šalių partneriai sutiks su Lietuvos pasiūlymu, kad steigiamoje bendroje atominės jėgainės projekto vystymo įmonėje „Leo LT“ tektų 51 proc. akcijų. Rymantas Juozaitis prasitarė, kad iš partnerių išsakytų pozicijų galima spręsti, jog šansai realizuoti Lietuvos pasiūlymą – „per viduriuką“, rašo "Verslo žinios". „Mes manome, kad šiame projekte privalo būti aiškus lyderis.

Lietuva jokių veiksmų būsimosios Kaliningrado atominės elektrinės atžvilgiu nesiima. Esą laukiama oficialių žinių iš Kremliaus, rašo „Respublika“. Pareigūnai kol kas garantuoja tik viena: jei rusai sumanys statyti atominę elektrinę Lietuvos pašonėje, jie privalės atsižvelgti ir į mūsų nuomonę. Tuo tarpu nacionalinio investuotojo LEO LT vadovybė tikisi kuo greičiau gauti oficialų atsakymą iš rusų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas mano, kad ką tik įsteigta naują atominę jėgainę statysianti bendrovė galėjo būti sukurta pagal praktiškesnį modelį.

Kiekvienas lietuvis žino, kad įvykiai nėra tokie, kokie mums atrodo. Tai, ką stebime, tėra atskiri fragmentai planų, gimusių galingų, įžvalgių, neklystančių strategų galvose. Tai jiems, strategams, nurodžius tarsi burtininko lazdelės mostelėjimu įvykiai, kurie atrodė aiškūs, paprasti, suprantami staiga tampa neįžengiamomis galvosūkių džiunglėmis, o sudėtingiausios problemos netikėtai pavirsta vaikų žaidimu.

Nacionalinio investuotojo „Leo LT“ įstatinis kapitalas antradienį padidintas nuo 0,5 mln. iki maždaug 5 mlrd. Lt. Iki šiol praėjusią savaitę Registrų centre įregistruota bendrovė iš esmės veikė beveik „tuščiomis rankomis“. Tačiau antradienio rytą ūkio ministras Vytas Navickas ir „NDX energijos“ generalinis direktorius Ignas Staškevičius pasirašė „Leo LT“ akcininkų sutartį, lrt.lt patvirtino Ūkio ministerijoje.

Antradienį Ūkio ministerijoje surengtas steigiamasis nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ akcininkų susirinkimas. Vakar dviejų akcininkų atstovai - ūkio ministras Vytas Navickas ir „NDX energijos“ generalinis direktorius Ignas Staškevičius - pritarė bendrovės „Leo LT“ įstatams ir steigimo ataskaitai. Tą pačią dieną išrinkti ir patvirtinti įmonės vadovai, o pati įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre. Stebėtojų taryba - beveik pagal planą.

Antradienį įkurtos nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis mano, kad tai, ar naujos atominės elektrinės projektas bus baigtas laiku, priklausys nuo pasirinktų technologijų, sutarčių su elektrinę statysiančia bendrove. „Mūsų tikslas - pastatyti elektrinę iki 2015 metų. Blogiausiu atveju ji būtų užbaigta 2017 ar 2018 metais", - dienraščiui "Lietuvos rytas" sakė R. Juozaitis.

Ūkio ministerija šiandien pradėjo nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimo formalumus. Nacionalinio investuotojo kūrimas bus baigtas po savaitės, kai įmonei bus perduotos energetikos įmonių „Lietuvos energija“, Rytų skirstomųjų tinklų bei VST akcijos. Akcinės bendrovės akcinis kapitalas yra 0,5 mln. Lt, jį apmokėjo Vyriausybės ir „NDX energija“ proporcingai savo akcijų „Leo Lt“ kiekiu. Reklama Akcininkų sutartį, užbaigsiančią investuotojo kūrimą, tikimasi pasirašyti gegužės 27 dieną.

Po dešimties metų derybų vakar buvo įsteigta Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos įmonė. Yra manančių, kad iki bus nutiesta elektros perdavimo linija, lauksime dar dešimtmetį. Kaip vakar pranešė „Lietuvos energija“, elektros perdavimo sistemų operatorės „Lietuvos energija“ ir Lenkijos „PSE Operator“ vadovai pasirašė bendros įmonės „LitPol Link“ įstatus. Ši įmonė atliks darbus, reikalingus įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemų sujungimo projektą.

Gediminas Kirkilas su Latvijos premjeru Ivaru Godmaniu ne tik žaidė tenisą, bet aptarė ir elektros tilto statybos į Švediją bei kitas energetikos problemas. Deja, Latvijos premjeras džiugių žinių nepateikė.  „Buvo galimybė ne tik pažaisti tenisą pagal seną tradiciją, bet ir neformaliai pasišnekėti įvairiais klausimais. Elektros tiltas su Švedija bus vienas svarbiausių“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė G.Kirkilas.

Latvija perka vis daugiau elektros energijos - per du pirmuosius metų mėnesius į šalį jos importuota 65 proc. daugiau nei atitinkamu metu pernai. Lietuvišką elektrą eksportuojančios „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis, neslepia, kad padidėjusi paklausa iš Latvijos padidino įmonės pajamas. Anot latvių verslo portalo biznews.lv, toks sparčiai augantis elektros energijos vartojimas gali reikšti, kad penkios latvių elektrinės nepatenkina augančios paklausos.

Premjeras Gediminas Kirkilas yra įsitikinęs, kad Lietuva susitars su Latvijos Vyriausybe dėl elektros tilto į Švediją statybos. Apie tai jis ketina kalbėtis su Latvijos premjeru Ivaru Godmaniu, kai šis kitą savaitę atvyks į Vilnių su neoficialiu vizitu. G.Kirkilas mano, kad tai yra labiau Latvijos vidaus problema. „Manau, kad čia šiek tiek perdaug aistrų - Lietuva nuėjusi toliausiai, bet aš suprantu Švediją, kuri nenori veltis į mūsų ginčus ir sako: jūs išspręskite.

Premjeras Gediminas Kirkilas mano, jog Lietuva iš tikrųjų yra dviprasmiškoje pozicijoje, bandydama derėtis su Europos Komisija (EK) dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. „Šiandien daug rašoma, kad neva Aleksandro Abišalos (Vyriausybės derybininko su EK - BNS) ir „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio pozicijos yra skirtingos. Mes esame tokioje dviguboje pozicijoje - reikia pripažinti, mes nežinome, kuo baigsis derybos, kurių net nevadiname derybomis.