pkn orlen

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, ketvirtadienį pasmerkė Lenkijos parlamento žemųjų rūmų priimtą naują įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų ir paragino Europos Sąjungą imtis veiksmų žiniasklaidos laisvei apsaugoti. „Žiniasklaidos pliuralizmas ir nuomonių įvairovė yra tai, ką stiprios demokratijos sveikina, o ne su tuo kovoja. Lenkijos transliuotojų įstatymo projektas siunčia neigiamą signalą.

Lenkijos energetikos gigantas „PKN Orlen“, veikiantis ir Lietuvoje, pranešė apie vienos iš didžiausių žiniasklaidos grupių „Polska Press“ įsigijimą. Ekspertai nerimauja, kad šalies valdantieji žengia Vengrijos ir Rusijos pramintu taku. Nepaisant to, kad valstybei formaliai priklauso tik apie 30 proc. „Orlen“ akcijų, faktiškai būtent ji valdo bendrovę, kuri yra tarp penkių didžiausių mokesčių mokėtojų Lenkijoje.

Dėl kuro vagysčių visoje Europoje, nesvarbu tai būtų Lietuva ar Jungtinė Karalystė, prarandama šimtų milijonų vertės kuro ir patiriami milijardiniai nuostoliai dėl nesurinktų mokesčių, rašo bloomberg.com. Nusikaltimai dažnėja dėl augančių dyzelino ir benzino kainų, nes vagystės vis labiau atsiperka. „Nusikalstama veikla kenkia teisėtai kuro industrijai ir valstybėms.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

„PKN Orlen“ Lietuvoje steigia apsaugos tarnybą. Apsaugos paslaugas teiks bendrovė „Orlen Apsauga“, kuri buvo įregistruota Registrų centre, praneša lenkų dienraštis „Gazeta wyborcza“. Naujos įmonės įstatinis kapitalas siekia 325 tūkst. litų.

Pernai per 11 mėnesių Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekyba sudarė 11 mlrd. litų ir buvo rekordinė per visą apyvartos skaičiavimo istoriją. Įtampa tarp abiejų respublikų politinės valdžios neturi pastebimos įtakos šalių verslo ryšiams, atkreipė dėmesį Lenkijos ambasados Vilniuje prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus pirmasis patarėjas Ryszardas Kowalskis. „Manau, kad mūsų ekonominiai santykiai puikūs.

Didžiausios Lenkijos naftos kompanijos „PKN Orlen“ generalinis direktorius Jacekas Kravecas (Jacek Krawiec) penktadienį šalies dienraščiui pareiškė, kad jo kompanija „už jokią kainą“ neparduos Mažeikių padalinio, nors jo įplaukos ir išlaidos išsilygino tik per pirmuosius devynis 2010 m. mėnesius. J. Kravecas sakė, kad Lietuvos naftos perdirbimo įmonės pagrindine problema išlieka didelės tiekimo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo organizavimo išlaidos.

Lenkijos finansų ministras Janas Vincentas–Rostowskis teigė, kad buvusi šalies vyriausybė padarė „neatleistiną klaidą“ įsigydama sunkumų kamuojamą Lietuvos naftos perdirbimo kompaniją vien dėlto, kad jos neįsigytų Rusijos įmonė, rašo „The Wall Street Journal“. „Mintis įsigyti naftos perdirbimo įmonę, kuri importuoja žaliavinę naftą iš Rusijos, kad sulaikyti pačią Rusiją yra absurdiška idėja, – kalbėjo J. Rostowskis. – Dabar mes turime sugalvoti, kaip atitaisyti šią esminę klaidą.

Oficialios informacijos, kad ketinama parduoti „PKN Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklą, Vyriausybė neturi. Premjeras Andrius Kubilius nepatvirtino, kad su lenkais ar rusais deramasi dėl „PKN Orlen Lietuva“ pardavimo. Anot jo, panaši informacija jau sklinda keletą metų, o realių faktų, į kuriuos reiktų reaguoti - nesimato. „Mes nuolat girdime tariamas naujienas, kad derasi ar jau susitarė, ar jau parduoda.

Naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva" gali dominti nebent Rusijos bendroves. O lenkų pasitraukimas iš Mažeikių kirs koncerno reputacijai. Atrodo, kad Lenkijos koncernas „PKN Orlen" galutinai apsisprendė atsikratyti Mažeikių įmonės. Iki šių metų pabaigos Japonijos banko „Nomura" patarėjų grupė bendrovės „PKN Orlen" valdybai turėtų pateikti potencialių investuotojų pasiūlymus.

Lenkijos spaudoje vėl pasirodžius pranešimams apie įmonės „PKN Orlen“ ketinimus parduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis teigia, kad „PKN Orlen“ problema yra politizuota, „nors ir neturėtų būti tokia“. Anot jo, politikai, teigiantys, kad jiems svarbu, kam priklausys naftos perdirbimo įmonė, vadovaujasi gaju mitu, esą tai vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių.

Didžiausia Lenkijos naftos bendrovė „PKN Orlen“ paskelbė, kad grynasis pelnas per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 593,1 mln. zlotų. Pernai atitinkamu laikotarpiu bendrovė patyrė 1,09 mlrd. zlotų nuostolį. Naujienų agentūros Bloomberg apklausti analitikai „PKN Orlen“ prognozavo 503,4 mln. zlotų pelną. „PKN Orlen“ pelnui augti padėjo per ketvirtį padidėjusi naftos kaina ir išaugęs finansinių operacijų pelnas.

Naftos perdirbimo ir prekybos degalais kompanija „PKN Orlen“, kuriai priklauso „Mažeikių nafta“, yra didžiausia Lenkijoje veikianti įmonė. Tai paaiškėjo dienraščiui „Rzeczpospolita“ paskelbus 500 didžiausių Lenkijos kompanijų sąrašą.

PKN Orlen (ISIN PLPKN0000018)  neketina parduoti Lietuvos padalinio Rosneft (ISIN RU000A0J2Q06), didžiausia Lenkijos naftos kompanija elektroniniu paštu pranešė naujienų agentūrai Bloomberg ir paneigė Rusijos žiniasklaidos pranešimus. Rusijos dienraštyje Vremya Novostei buvo pasirodęs pranešimas, kuriame teigiama apie būsimą sandorį.

Atsakydama į „PKN Orlen“ reikalavimą padidinti jų įtaką „Klaipėdos naftoje“ Lietuva pasiūlė palengvinti „Orlen“ bėdas krovinius gabenant geležinkeliais. Lenkų naftos koncerno vadovai derybomis nepatenkinti, praneša LTV „Panorama“. Lenkijos iždo ministerijos, kuri yra viena iš naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančio koncerno „PKN Orlen“ akcininkių, atstovai paneigė kalbas apie galimą įmonės Lietuvoje pardavimą Rusijos bendrovėms.

Mažeikių naftos perdirbimo gamykla stabdoma iš anksto suplanuotam remontui. „Orlen Lietuva“ užtikrina, jog sukaupė pakankamą kiekį degalų atsargų. Iki mėnesio pabaigos lenkų koncerno „PKN Orlen“ valdomoje gamykloje planuojama taisyti bei valyti įrenginius ir vamzdynus, pakeisti senus katalizatorius. Mažeikiuose dirbs apie 1200 darbuotojų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos. Bendrovė žada, kad degalų rinkoje nepritrūks, nes jais bus prekiaujama iš anksčiau sukauptų atsargų.

Trečias pagal dydį Rusijos naftos koncernas TNK-BP patvirtina, jog domisi galimybe įsigyti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę „PKN Orlen Lietuva“. TNK-BP vykdomasis direktorius milijardierius Germanas Chanas vienai iš Rusijos televizijų sakė preliminariai konsultavęsis su „PKN Orlen“ dėl galimybės įsigyti naftos įmonę „PKN Orlen Lietuva“. Pasak G. Chano, TNK-BP domisi ir galimybe tapti koncerno „PKN Orlen“ strategine partnere valdant Mažeikių įmonę.

PKN Orlen pranešė, kad per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį kompanijos pelnas išaugo iki 302,1 mln. zlotų. Metais anksčiau tuo pačiu laikotarpiu kompanija patyrė rekordinį 4,89 mlrd. zlotų nuostolį. Didžiausiai Lenkijos naftos kompanijai pasiekti pelną padėjo vienkartinės pajamos ir išaugusi naftos kaina. Analitikai prognozavo, kad PKN Orlen pelnas bus 239 mln. zlotų.

Naftos perdirbimo gamyklos AB "Orlen Lietuva" vadovybei ne tik priminta apie pasiūlymus dėl dūmų valymo įrenginių statybos finansavimo naftos perdirbimo gamyklai priklausančioje Mažeikių elektrinėje, bet ir pabrėžta, kad veiklos sąlygos bendrovei negali būti gerinamos Lietuvos energetinio saugumo sąskaita. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, " Orlen Lietuva" interesai spręsti logistikos klausimus privalo atitikti teisėtus Lietuvos lūkesčius.

Praradusiai strateginę naftos perdirbimo įmonę Lietuvai dabar tenka tik iš šalies stebėti užkulisinę Rytų ir Vakarų kovą ir nuolankiai taikstytis su pavojingais jos padariniais. Kubilius apstulbino pareikšdamas, kad lenkams būtų neprotinga vienu metu pirkti „Klaipėdos naftą“ ir parduoti įmonę „Orlen Lietuva“ ar jos akcijas. Bet kuris ekonomistas pasakys, kad lenkų veiksmai kaip tik yra logiški. Tik nebūtinai patys geriausi Lietuvai.

Kalbos apie PKN Orlen valdomos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimą pasigirdo pakankamai seniai. Lenkų valdomo PKN Orlen koncerno atstovai galų gale išsiaiškino, kad rusams užsukus naftotiekio „Družba“ sklendes ir naftą transportuojant į  Mažeikius iš jūros, naudojant Būtingės naftos terminalą, logistikos išlaidas nesunkiai galima sumažinti, mažinant Klaipėdos naftos, per kurią išvežami pagaminti Mažeikiuose naftos produktai, paslaugų kainas.

Premjeras Andrius Kubilius pranešimus apie lenkų koncerno "PKN Orlen" derybas su rusais dėl Mažeikių bendrovės "Orlen Lietuva" pardavimo vadina gandais. Ketvirtadienį lenkų žiniasklaida pranešė, kad "PKN Orlen" ieško strateginio partnerio, kuriam parduotų iki 25 proc. Mažeikių naftos įmonės akcijų. "Strateginiu partneriu" gali tapti Kremliaus valdoma "Rosneft". Skaičiuojama, kad už Mažeikių naftos įmonės mažumos akcijų paketą "PKN Orlen" gali gauti 1,25 mlrd.

Ketvirtadienio „Dziennik Gazeta pravna“ tvirtina, kad „PKN Orlen“ ieško strateginio partnerio, kuriam parduotų iki 25 proc. Mažeikių naftos įmonės akcijų. Anot laikraščio, šiuo „strateginiu partneriu“ gali tapti Kremliaus valdoma „Rosnieft“.   Lenkų dienraščio teigimu, „PKN Orlen“ jam trečiadienį oficialiai patvirtino ieškantis Mažeikių naftos įmonei strateginio partnerio.

Šįmet minėsime Kovo 11-osios akto dvidešimtmetį. Vasario 16-osios aktui tiek metų sukako 1938-aisiais.  Vadinasi, pagal Vasario 16-osios kalendorių iki 1940 metų mums liko pora metų. Kova kitomis priemonėmis Klausimas, ar pasikartos 1940-ieji, grėsmingai atrodo popieriuje, jis žadina vaizduotę, kursto negerą nuojautą. Tačiau mano tikslas nėra tuščiai pranašauti. Juolab kad pats netikiu, jog už dvejų metų Lietuva gali būti okupuota.

Ekonomistas, buvęs ūkio ministras premjero Rolando Pakso Vyriausybėje Eugenijus Maldeikis mano, kad toliau kovoti su „Ivanu prie vamzdžio“ nėra jokios prasmės.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė tikisi iš pirmų lūpų išgirsti apie pastaruoju metu paaiškėjusius "PKN Orlen" planus derėtis su Rusijos įmonėmis dėl AB "Orlen Lietuva" pardavimo. Parlamento vadovė penktadienį priims AB "Orlen Lietuva" generalinį direktorių Kristianą Paterį (Krystian Pater), bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojus Jaroslavą Šalinskį (Jaroslaw Szalinski) ir Danielią Krelovską. Šis susitikimas rengiamas bendrovės "Orlen Lietuva" iniciatyva.

Mūsų degalų rinkoje dominuojanti lenkų kompanija “Orlen Lietuva” sulaukė rimto konkurento. Bendrovės “Lukoil Baltija” užsakymu vakar iš Švedijos Geteborgo uosto į “Klaipėdos naftos” terminalą jau išplaukė pirmasis tanklaivis su benzinu E-95. Gal tikrai Lietuvoje sumažės degalų kainos? Planuojama, kad tanklaivis terminalą pasieks jau rytoj vakare arba ketvirtadienio rytą. Konkurencijos nebijo “Planuojama atplukdyti 10 mln. litrų bazinio benzino.

2009 m. pavasarį Energetikos ministras A.Sekmokas žarstė pažadus visuomenei, tikindamas Lietuvą, kad siekia netiesiogiai įtakoti (…nebent per rinką ir konkurenciją tarp teikėjų) energetinių resursų kainas (2009-05-19 "Vilniaus diena" ir kt.). Nurodoma, kad dujų tiekimo rinkoje nėra konkurencijos, todėl kaip alternatyvus kuras Lietuvoje būtų naudojamas mazutas.

Bloomberg praneša, kad didžiausia Lenkijos naftos perdirbimo bendrovė PKN Orlen didina spaudimą Lietuvos vyriausybei, reikalaudama parduoti Klaipėdos naftos terminalą. Jei Lietuvos vyriausybė atsisakys parduoti terminalą, Orlen neatmeta galimybės parduoti Mažeikių naftą.

Lenkijos Krynicos kurorte vykstančiame XIX ekonomikos forume buvo pristatytas 500 įtakingiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybių kompanijų sąrašas, kurį rengė dienraštis „Rzeczpospolita“ ir verslo konsultacijų kompanija „Deloitte“. Įtakingiausia regiono įmone pripažinta „Mažeikių naftą“ valdanti kompanija „PKN Orlen“. Lenkijos kompanijos sąraše okupuoja net 188 vietas, t.y. daugiau nei trečdalį visų vietų. Iš viso buvo įvertinta 1041 kompanija.

Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas naujas akcinės bendrovės "Mažeikių nafta“ pavadinimas – akcinė bendrovė "ORLEN Lietuva“. Sprendimą dėl bendrovės pavadinimo pakeitimo liepos 7 d. priėmė vienintelis bendrovės  akcininkas "Polski Koncern Naftowy ORLEN S.A.“. Pranešama, jog pavadinimo keitimas yra koncerno PKN ORLEN S.A. žingsnis, atitinkantis bendrą politiką, numatančią visų grupės įmonių, kuriose koncernas yra pagrindinis savininkas, vardų pakeitimą.

Nepaisant pasaulinės ekonomikos nuosmukio, šių metų I ketvirtį Lenkijos naftos koncernas PKN ORLEN padidino pardavimų apimtis ir rinkoje užimamą dalį. Per I metų ketvirtį ORLEN grupė įgyvendino daugelį numatytų veiklos projektų, o piniginiai srautai iš pagrindinės veiklos viršijo 1,1 mlrd. zlotų. PKN ORLEN veiklos nuostoliai šių metų I ketvirtį siekė 320 mln. zlotų, o grynasis nuostolis - 1,1 mlrd. zlotų.

Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ trečiadienį sumokėjus Lietuvos Vyriausybei likusius pinigus už beveik 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų paketą, Vyriausybė perdavė koncernui 9,98 proc. akcijų. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas BNS pranešė, kad už visas akcijas kartu su delspinigiais „Orlen“ sumokėjo 284 965 467 JAV dolerius.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų degalams per mėnesį išleidžia nuo 100 iki 300 litų, penktadalis (20 proc.) nuo 300 iki 500 litų, o 5 proc. vairuotojų sumoka daugiau nei 500 litų. Degalams išleidžiančių iki 100 litų yra apie 19 proc. – parodė degalinių tinklo „ORLEN Lietuva“ savininko koncerno PKN ORLEN šių metų pradžioje Lietuvoje inicijuota vairuotojų apklausa.

Pranešama, jog rusų bendrovės „Lukoil“ ir „Transneft“ kreipėsi į  Lenkijos naftos koncerną „PKN Orlen“ siūlydamos nupirkti „Mažeikių naftą“. Po tokio sandorio žaliava „Mažeikių naftai“ būtų pradėta tiekti „Družbos“ naftotiekiu. Iki šiol jį Rusija įvardijo esant avarinės būklės ir vadino neremontuotinu. „Aš manau, kad „PKN Orlen“ kompanija į Lietuvą atvyko ilgam ir turi ilgalaikių strateginių tikslų.

Lietuva iš Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ gavo pirmąją įmoką už dešimtadalį „Mažeikių naftos“ akcijų. Į šalies sąskaitą SEB banke įplaukė penktadalis sumos - 56,89 mln. JAV dolerių (apie 146 mln. litų). Likusieji pinigai bus sumokėti, kai sandoris pagal Lietuvos ir lenkų koncerno opciono sutartį bus galutinai užbaigtas, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 30 dienos. Pagal sutartį, Lietuva už 9,98 proc. likusių „Mažeikių naftos“ akcijų iš „PKN Orlen“ gaus 284,45 mln. JAV dolerių.

Šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lenkijos bendrovė „PKN Orlen“ pasirašė dokumentus dėl Pardavėjo opciono sutarties, pagal kurią parduodamos likusios valstybei priklausančios AB „Mažeikių nafta“ akcijos, įgyvendinimo. Pagal pasirašytą sutartį „PKN Orlen“ nedelsdama perves 20 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybei mokėtinos opciono kainos į sąlyginio deponavimo sąskaitą, praneša Ūkio ministerija.

Septynios užsienio statybos įmonės, dirbusios Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdomoje Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, pernai valstybei nesumokėjo apie 6 mln. litų mokesčių. Tokią sumą gyventojų pajamų, pelno ir laikinojo socialinio mokesčių, baudų bei delspinigių joms pranešė priskaičiavusi Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Šiandien Ūkio ministerijoje planuotas LR Vyriausybės sandoris su Lenkijos bendrove „PKN Orlen“ dėl 10 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo neįvyko. „Mes laukiame informacijos iš „PKN Orlen“ apie jų įsipareigojimų vykdymą. Vyriausybė deda visas pastangas, kad „PKN Orlen“ savo įsipareigojimus įvykdytų pagal opciono sutartį“, - sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Atsakydama į „PKN Orlen“ reikalavimą padidinti jų įtaką „Klaipėdos naftoje“ Lietuva pasiūlė palengvinti „Orlen“ bėdas krovinius gabenant geležinkeliais. Lenkų naftos koncerno vadovai derybomis nepatenkinti, praneša LTV „Panorama“. Lenkijos iždo ministerijos, kuri yra viena iš naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančio koncerno „PKN Orlen“ akcininkių, atstovai paneigė kalbas apie galimą įmonės Lietuvoje pardavimą Rusijos bendrovėms.

Vyriausybė ketvirtadienį renkasi į neeilinį posėdį, kuriame, neoficialiomis BNS žiniomis, svarstys vienintelį klausimą - dėl Vyriausybės ir Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ sandorio dėl beveik 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų išpirkimo. Posėdis įvyks 15 valandą. Tačiau jame nedalyvaus Briuselyje Europos Vadovų Taryboje esantys premjeras Andrius Kubilius, finansų ir užsienio reikalų ministrai Algirdas Šemeta ir Vygaudas Ušackas.

Didžiausia Lenkijos naftos perdirbimo kompanija „PKN Orlen“ pirmą kartą istorijoje patyrė metinį nuostolį. Bendrovės nuostoliai 2008 metais sudarė 659 mln. zlotų, kai 2007 metais pelnas sudarė 2,4 mlrd. zlotų. Nukritusi naftos atsargų vertė bei padidėjusios sąnaudos paskolų užsienio valiuta privedė „PKN Orlen“ prie to, kad kompanija 9,07 mlrd. zlotų viršijo savo skolinimosi limitą. Tai reiškia, kad ateityje bendrovė gali mokėti didesnes maržas už paskolas.

Šiandien ūkio ministras Dainius Kreivys susitiko su PKN Orlen valdybos pirmininku S. Jędrzejczykiu ir valdybos nariais P. Kearney ir B. Ðzudzewicziu, AB „Mažeikių nafta“ generaliniu direktoriumi M. Mroczkowskiu. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministras A. Šemeta ir ūkio ministro visuomeninis konsultantas A. Sekmokas.

„Mažeikių naftą“ valdanti Lenkijos naftos kompanija PKN Orlen (ISIN PLPKN0000018) prognozuoja, kad per ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį patyrė nuostolius. Nuostolių bendrovė tikisi ir už visus praėjusius metus. Nuostolius daugiausia nulėmė krintančios naftos kainos, kurios sumažino atsargų vertę, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. „PKN Orlen“ taip pat neigiamai paveikė ir zloto pigimas, kuris padidino sąnaudas už užsienio valiuta denominuotas paskolas.

Vyriausybė kiek atidėjo sprendimą dėl beveik 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų opciono sutarties įgyvendinimo. Ūkio ministras sako, kad pirmiausia norima rasti kompromisą su Lenkijos naftos koncernu „PKN Orlen“, kaip Lietuva galėtų išlaikyti įtaką įmonėje. Vyriausybė trečiadienį atidėjo nutarimo projektą dėl įgaliojimų ūkio ministrui suteikimo - jis turėtų būti priimtas po to, kai vasario pirmoje pusėje ūkio ministras Dainius Kreivys Vilniuje susitiks su „PKN Orlen“ vadovybe.

Premjeras Andrius Kubilius LŽ patvirtino, kad Lietuva nesitaria su Lenkijos naftos koncernu „PKN Orlen“ dėl AB „Klaipėdos nafta“ pardavimo. Pasklidus kalboms, kad bendrovė be konkurso gali patekti lenkų kontrolėn, abejingi neliko ir europarlamentarai. Prieš savaitę, po Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje, Lenkijos premjeras Donalas Tuskas pareiškė, jog Lietuva neatmeta derybų varianto dėl „Klaipėdos naftos“ pardavimo.

PKN Orlen galės toliau šeimininkauti tik Mažeikiuose. Į Klaipėdos naftos produktų terminalą kaimynai, nors ir prašėsi, nebus įleisti. Ūkio ministerijai vadovaujantis Dainius Kreivys patvirtino, kad dabartinė Vyriausybė tikrai neparduos valstybei priklausančių „Klaipėdos naftos“ akcijų, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. „Gavome 15-20 suinteresuotų pusių nuomonių, nagrinėjome klausimą ekonominiu, strateginiu, energetinio saugumo, politiniu ir teisiniu požiūriais.

Premjeras Andrius Kubilius, susitikęs su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, teigia įsitikinęs, kad lenkai pasiruošę išpirkti iš Vyriausybės beveik 10 proc. jos valdomų „Mažeikių naftos“ akcijų, tačiau teigia nieko nepažadėjęs dėl „Klaipėdos naftos“. „Aš pasakiau premjerui Tuskui, kad mes pasiruošę parduoti tas akcijas, o jis teigė, kad tai yra kompanijos, kuri Lenkijai yra labai svarbi, reikalas ir patvirtino, kad „PKN Orlen“ yra pasiruošusi išpirkti tas akcijas“, - BNS sakė A.Kubilius.