Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1 proc. ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.
„Proporcingai pasiūlos augimui, auga ir pardavimų tempai, tai yra nuperkama beveik tiek pat, kiek ir pasiūloma rinkai. Jei pardavimų sparta kaip trečiąjį šių metų ketvirtį išsilaikys ir ateityje, metų pradžioje prognozuoto pasiūlos perviršio turėtume išvengti“, - teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Vienintelėje sostinėje iš visų Lietuvos didmiesčių stebimas gerokai išaugęs pastatytų butų kiekis. Kaune ir Klaipėdoje per praėjusį ketvirtį buvo baigtas statyti vos vienas naujas daugiabutis. Vilniuje 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose buvo siūloma įsigyti 1325 butai, Kaune - 560 butų, Klaipėdoje - 886 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus - 77 naujos statybos butai.
„Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota beveik 650 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 35 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį.
Didžiausias pokytis buvo fiksuojamas Vilniuje, kur per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo parduota arba rezervuota 470 naujų butų. Tai yra 49 proc. daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu. Kaune realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 40 proc. (parduota arba rezervuota 73 nauji butai), o Klaipėdoje pardavimai sumenko apie 4 proc. (100 naujų butų). Šiauliuose ir Panevėžyje esminių pokyčių nebuvo užfiksuota - čia esančiuose naujos statybos daugiabučiuose per mėnesį parduodamas vienas kitas butas.
„Ober-Haus“ duomenimis, iki 2012 m. pabaigos Vilniuje turėtų būti užbaigta apie 10 naujų projektų, kuriuose iš viso bus įrengta apie 600 butų.
Pastaraisiais metais Lietuvos didmiesčių būsto rinka išlieka stabili su nežymiais teigiamais ar neigiamais pokyčiais. Pasak S. Vagonio, nusistovėjusios nuotaikos ir stebimas augantis aktyvumas rinkoje yra palankūs veiksniai naujo būsto plėtotojams, leidžiantys tikėtis suplanuotų ir stabilių pajamų naujuose projektuose.
Statistika rodo, kad šiais metais mažiausi butų kainų pokyčiai (teigiami ir neigiami) fiksuojami būtent sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos sumažėjo 0,1 proc., tuo tarpu naujos statybos išaugo 0,3 proc. Kaune ir Klaipėdoje senos statybos butų kainos smuko atitinkamai 1,5 ir 0,8 proc., o naujos statybos nukrito atitinkamai 3,1 ir 0,4 proc.
Trečiąjį šių metų ketvirtį itin išaugęs rinkos aktyvumas Vilniuje buvo vienas veiksnių, lėmusių mažiausius būsto kainų pokyčius sostinėje. Registrų centro duomenimis, minėtuoju laikotarpiu Vilniuje sudaryta 13,8 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuota atitinkamai 4,5 ir 7,3 proc. mažiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei prieš metus.
Pasak „Ober-Haus“ atstovo, mažėjančiam rinkos aktyvumui Kaune ir Klaipėdoje įtakos, tikėtina, turi ir gerokai mažesnės statybų apimtys, kurios negali prilygti Vilniaus statybų mastui. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 660 namų ir 1835 butų sandorių per mėnesį, ir tai yra atitinkamai 8,5 ir 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Skolinimosi galimybės bei kaina ir toliau išlieka vienu pagrindinių veiksnių, apsprendžiančių būsto įsigijimą. Kaip matyti iš kredito įstaigų pateiktų duomenų, skolinimosi apimtys šiais metais yra sumažėjusios. Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už 924 mln. litų, t. y. 14,5 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu.
Tikėtina, kad dalis šio sumažėjimo atsirado ir dėl privalomo didesnio nuosavų lėšų kiekio skolinantis būsto įsigijimui, t. y. gyventojai skolinasi mažesnę dalį nuo įsigyjamos turto vertės (šiuo metu ne daugiau nei 85 proc. įkeičiamo turto vertės). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir anksčiau kredito įstaigos reikalaudavo nuosavo įnašo iš pirkėjo ir tik itin retais atvejai finansuodavo 100 proc. būsto vertės, matyti bent dešimtadaliu mažėjančios realios skolinimosi apimtys.
